- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-08
- Bylos Nr.
- eII-429-729/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00392-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė
- Pareiškėjas
- L. B.
- Kategorijos
- 16.11.9Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti, vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui (ANK 424 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-6105-2025 (ROIK: 25271917442).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2025 m. gegužės 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-6105-2025 (ROIK: 25271917442) L. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 424 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių, už tai, kad jis 2025 m. gegužės 5 d., 07.55 val., Minijos g. 169D, Klaipėda, pakartotinai vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 14 punktą.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gautas L. B. skundas, kuriuo jis prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK 424 straipsnio 5 dalyje arba administracinio poveikio priemonės išvis neskirti. Skunde nurodo, kad dėl padaryto nusižengimo savo kaltę pripažįsta ir dėl jo nuoširdžiai gailisi; pažymi, jog nusižengimą padarė būdamas streso būsenoje, vykstant į darbo vietą dėl dujų nuotėkio; neigiamų pasekmių ar padarinių aplinkiniams ir visuomenės saugumui nesukėlė. Teisę vairuoti transporto priemones turi apie 11 metų, per šį laiką šios teisės praradęs nebuvo, eismo įvykių nėra sukėlęs. Nurodo, jog teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbinėms funkcijos vykdyti: jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, charakterizuojamas išimtinai teigiamai, darbo funkcijoms vykdyti beveik kasdien turi vykti į įmonės aptarnaujamus objektus, nes dalį darbų atlieka fiziškai pats. Be to, negalėdamas vairuoti transporto priemonių, negalėtų įvykdyti APVA organizuojamų projektų, kurių vertė 875 531,52 Eur, dėl ko užsakovai netektų kompensacijos, kuri sudaro 525 318,92 Eur. Taigi, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, netektų darbo, prarastų vienintelį pajamų šaltinį, tai apsunkintų jo turimų finansinių įsipareigojimų vykdymą (su AB „Swedbank“ yra sudaręs paskolų sutartis) ir sukeltų nepakeliamą finansinę naštą jam ir jo artimiesiems. Taip pat teisė vairuoti transporto priemones reikalinga šeiminių įsipareigojimų vykdymui: jis yra vedęs, turi 3 nepilnamečius vaikus ir yra vienintelis šeimos išlaikytojas. Atsižvelgiant į vaikų amžių, vaikus turi nuvežti į ugdymo įstaigas, būrelius, gydymo įstaigas; sutuoktinė teisės vairuoti transporto priemones neturi. Nors gyvena Klaipėdoje, kurioje pakankamai gerai išvystytas viešasis transportas, tačiau nuo namų iki artimiausios autobuso stotelės yra 3,5 km, todėl iškilus poreikiui ne kiekvieną kartą operatyviai gali pasinaudoti viešojo transporto paslaugomis.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su L. B. skundu dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, jog pareiškėjas teisę vairuoti transporto priemones prarado 2024 m. rugpjūčio 19 d., kai buvo sulaikytas neblaivus (nustatytas 0,44 promilių neblaivumas) vairuojantis automobilį; nutarimu jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – 6 mėnesių terminui, kartu skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai – 12 mėnesių terminui. Administracinio poveikio priemonės vykdymo laikotarpiu, t. y. 2024 m. lapkričio 26 d., L. B. buvo sustabdytas vairuojantis transporto priemonę ir 2024 m. gruodžio 31 d. nutarimu pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – 6 mėnesių terminui, kuris buvo skaičiuojamas nuo 2024 m. gruodžio 31 d. iki 2025 m. birželio 29 d. Kadangi skundžiamu nutarimu L. B. buvo sustabdytas vėl vairuojantis transporto priemonę, administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – vykdymo laikotarpiu, šis jo nusižengimas laikomas pakartotiniu. Visą tai rodo L. B. lengvabūdišką ir nerūpestingą elgesį, nihilistinį požiūrį į įstatymus, ir į visuomenėje priimtas bendras gyvenimo taisykles, ir tai, kad administracinės nuobaudos nepasiekia savo tikslų. Institucijos įsitikinimu, L. B. galėjo ir privalėjo suprasti savo neteisėtą veiką bei numatyti neišvengiamai kilsiančias neigiamas pasekmes pačiam (gresiančią dar didesnę piniginę baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dar ilgesniam laikotarpiui), tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, todėl šiuo atveju tas pasekmes turi prisiimti. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę. Institucijos nuomone, L. B. skunde nėra nurodyta jokių ypatingų, išimtinių ar itin reikšmingų aplinkybių, kurias nustačius būtų pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sušvelninti administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę.
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. B. teismo posėdžio metu skundą visiškai palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais; papildomai teismo prašė paskirtą baudą išdėstyti dalimis 12 mėnesių laikotarpiui dėl finansinių sunkumų. Pažymėjo, kad teisė vairuoti transporto priemones taip pat reikalinga padėti žmonos nusenusiems tėvams, kuriuos turi nuvežti į gydymo įstaigas. Žmona dėl stuburo problemų nevairuoja, net negali daug vaikščioti ir stovėti, todėl jam vienam tenka pasirūpinti vaikais, juos nuvežti į ugdymo įstaigas, kurios yra skirtingose miesto vietose ir tai, neturint teisės vairuoti, yra labai sudėtinga. Pripažįsta, kad pakartotinai vairavo automobilį, kai teisė jį vairuoti yra atimta; nurodė, kad šį kartą automobilį vairavo dėl įvykusio dujų nutekėjimo darbe; jis vienintelis įmonėje atsakingas už tokių avarijų likvidavimą.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Institucija prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta Institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Teismas, patikrinęs skundžiamo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 28 d. nutarimo pagrįstumą, konstatuoja, jog ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo nėra, pareiškėjas prašo tik sušvelninti administracinio poveikio priemonę – taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, arba administracinio poveikio priemonės išvis neskirti, bei išdėstyti paskirtą baudą dalimis 12 mėnesių laikotarpiui.
ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti pakartotinai arba asmens, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą nuo 800 iki 1 000 eurų. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų.
Spręsdama klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant.
Teismas išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, išklausęs posėdžio metu duotus parodymus, sprendžia, kad L. B. yra nubaustas pagrįstai ir nuobauda jam parinkta teisingai. Nagrinėjamu atveju L. B. pakartotinai vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai jam tokia teisė yra atimta. Pareiškėjas pripažino padaręs nusižengimą, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio ir tai jau skundžiamu nutarimu buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe; jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Įvertinus visa tai, L. B. už padarytą nusižengimą buvo paskirta pati švelniausia sankcijoje numatyta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė. Teismo vertinimu, L. B. nepateikė tokių reikšmingų ir išskirtinių aplinkybių, dėl kurių, vadovaujantis šiuo metu formuojama Lietuvos teismų praktika, jam būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Tai, kad pareiškėjas turi šeimą, tris nepilnamečius vaikus, ir rūpinasi jais bei sveikatos problemų turinčia žmona (galimai ir kitais artimaisiais) bei vykdo darbines funkcijas, susijusias su poreikiu vairuoti, charakterizuoja L. B. kaip dirbantį ir savo šeima besirūpinantį bei atsakomybę už prisiimtus įsipareigojimus ir savo šeimos narius jaučiantį asmenį, tačiau šios aplinkybės nėra išskirtinės. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl darbinių, šeiminių ar kitų asmeninių priežasčių, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Teismas atkreipia dėmesį, jog L. B. administracinis nusižengimas yra pakartotinis, tai rodo, kad net anksčiau paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už analogišką nusižengimą jam jokio teigiamo poveikio nepadarė ir šis jo padarytas nusižengimas, dėl kurio nagrinėjamas šis skundas, nėra atsitiktinio pobūdžio, o L. B. pasirinktas reagavimo į visuotinai priimtinas ir nusistovėjusias gyvenimo normas, elgesio taisykles, galiausiai – teisės normų reikalavimų laikymąsi būdas. Tenka sutikti su Institucijos pozicija, kad L. B. yra linkęs atsainiai vertinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir daryti teisės pažeidimus, reikiamų išvadų net nubaustas nedaro, todėl teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad paskyrus švelnesnę administracinę poveikio priemonę šiuo atveju bus pasiekti administracinės atsakomybės tikslai. Akivaizdu, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės L. B. taps sunkiau pragyventi, rūpintis šeima, tačiau, vadovaujantis nuosekliai formuojama aukštesniųjų Lietuvos teismų praktika, asmeniniai L. B. ir jo artimųjų poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose.
Dėl L. B. prašymo išdėstyti paskirtą baudą 12 mėnesių terminui, jam paaiškintina, kad ANK 675 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki 2 metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Šiuo atveju pareiškėjas į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu Institucijoje nepateikė prašymo baudą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui, tokį prašymą jis suformulavo tik po skundžiamo nutarimo priėmimo, pateikdamas dėl jo skundą. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, pareiškėjas su tokiu rašytiniu prašymu bei jį pagrindžiančiais dokumentais turi kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjo skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką sprendžia, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 28 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. 30-ANR_N-6105-2025 yra pagrįstas, priimtas teisėtai, keisti nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į visa tai skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu, o L. B. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas
nutaria:
pareiškėjo L. B. skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-6105-2025 (ROIK: 25271917442) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.