Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. B. ir R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8411-713/2018 pagal ieškovų E. B. ir R. B. ieškinį atsakovams M. U., R. P. dėl įpareigojimo pašalinti kapitalinio remonto statybos darbų padarinius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

E. B. ir R. B. pateikė ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovus M. U. ir R. P. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Palangoje, ieškovų nurodytas patalpas ir konstrukcijas į padėtį, buvusią iki statybos darbų atlikimo; įpareigoti atsakovus gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) Palangoje, teisėtai įrengti individualią vandens, elektros ir dujų apskaitą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 28 d. nutartimi, vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti E. B. ir R. B. ieškinį kaip neteismingą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.Remiantis ieškinyje nurodytais faktais nurodė, jog pareiškėjams ir atsakovams nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name atsakovai atliko dalies pastato kapitalinę rekonstrukciją, dėl kurios, kaip teigia pareiškėjai, jie negali tinkamai naudotis priklausančia nuosavybe. Kadangi ginčas kilo dėl daiktinių teisių, bylos nagrinėjimui turi būti taikomos išimtinį teismingumą reglamentuojančios teisės normos, įtvirtintos CPK 31 straipsnio 1 dalyje, pagal kurias ieškinys dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą pareiškiamas nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Atsižvelgiant į tai ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu E. B. ir R. B. prašo panaikinti nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai nurodė, kad ginčas kilo dėl daiktinių teisių. Byloje nereiškiami reikalavimai dėl nuosavybės dalių apimties, dydžio ar tokie reikalavimai, kurie būtų susiję su kitų CK ketvirtosios knygos reglamentuojamų daiktinių teisių įgyvendinimu. Nėra pagrindo laikyti, kad ginčas kilęs dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, nes tokia byla išnagrinėta Palangos miesto apylinkės teisme (civilinė byla Nr. 2-7-995/2017). Ieškiniu reikalauja įpareigoti atsakovus atlikti tam tikrus veiksmus dėl to, kad jie neteisėtai atliko gyvenamojo namo kapitalinį remontą ir nepagrįstai vengia įsivesti individualią komunalinių patarnavimų apskaitą. Šie reikalavimai susiję su nekilnojamuoju turtu – gyvenamuoju namu, tačiau to nepakanka CPK 31 straipsnio 1 dalies taikymui. Bylos nagrinėjimas Palangos mieste būtų neekonomiškas. Bylos nagrinėjimas Kauno apylinkės teisme yra racionaliausias proceso ekonomiškumo požiūriu (CPK 7 str.), kadangi nei viena iš šalių nuolat negyvena Palangoje. Ieškovų gyvenamoji vieta yra Vilniuje, atsakovų – Kaune.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį, pareikštą nesilaikant išimtinio teismingumo taisyklių. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl teismingumo

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Pagal CPK 31 straipsnio 1 dalį, ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad šalių ginčas nėra susijęs su CK ketvirtosios knygos reglamentuojamų daiktinių teisių įgyvendinimu.Pagal CK 4.20 straipsnį, daiktinė teisė – tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių. CK 4.75 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.Ieškinyje nurodoma, kad atsakovai atliko šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo kapitalinį remontą, apribojusį pareiškėjų galimybę naudotis tam tikromis šio statinio dalimis, suprastėjo namo dalių kokybė. Tai reiškia, kad apeliantai pateikė ieškinį dėl daiktinės teisės naudotis nekilnojamuoju daiktu ir jį valdyti gynimo. Nereikšminga aplinkybė, kad šalių ginčas dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo išnagrinėtas Palangos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-7-995/2017. Siekiamoje iškelti byloje apeliantai reiškia reikalavimus dėl netinkamai, jų manymu, atsakovų įgyvendintų bendrosios dalinės nuosavybės objekto valdymo ir naudojimo teisių, t. y. prašo juos įpareigoti pašalinti kapitalinio remonto darbus ir įsirengti individualią vandens elektros ir dujų apskaitą (CK 4.20 straipsnis, 4.75 straipsnio 1 dalis). Kadangi bendrosios dalinės nuosavybės objektas – nekilnojamasis turtas – yra Palangos mieste, o ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu pagal išimtinio teismingumo taisykles teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad tokio pobūdžio ieškinys teiktinas nekilnojamojo turto buvimo vietos teisme (CPK 31 straipsnis), t. y. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose.Apeliantai nepagrįstai remiasi proceso ekonomiškumo principui. CPK 31 straipsnio 1 dalyje įsakmiai nustatytas teismas, kuriame turi būti nagrinėjama byla, susijusi su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (išskyrus teikiant pareiškimą dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose). Pagal CPK 31 straipsnio 3 dalį, išimtinis teismingumas gali būti keičiamas šio Kodekso 34 straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais ir tvarka. CPK nenumato galimybės keisti imperatyvią išimtinio teismingumo taisyklę atsižvelgiant į šalių gyvenamąją vietą (CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tuo remiantis pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi materialinės ir procesinės teisės normomis, susijusiomis su išimtinio teismingumo taisyklių taikymu, todėl apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina (CPK 377 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.