- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-15
- Bylos Nr.
- 2A-802-611/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski (pran.), Tatjana Žukauskienė
- Pareiškėjas
- Z. S., L. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
- 34.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. S. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. V. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Z. S. kreipėsi į teismą prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje. Šalčininkų rajono apylinkės teismas jo prašymą tenkino bei atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-354-371/2009. Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis kartu su L. V. po sūnėno V. K. mirties 2008-03-27 priėmė palikimą. Nurodė, kad L. V. yra jo sesuo. Pažymėjo, jog 2009-04-30 teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. V. po savo sūnėno V. K., mirusio 2008-03-27, mirties palikimą priėmė. Jis taip pat, kaip ir jo sesuo, yra penktos eilės įpėdinis, tačiau L. V. savo pareiškime klaidingai nurodė, kad ji yra vienintelė įpėdinė ir kad kitų įpėdinių nėra. Apie tai, kad buvo nagrinėjama civilinė byla ir priimtas teismo sprendimas jis nežinojo, anksčiau su seserimi buvo sutarę dėl sūnėno palikimo į notarą kreiptis kartu. Nurodė, kad po sūnėno mirties faktiškai priėmė jo palikimą, kadangi prižiūrėdavo paliktą turtą, apdirbo velioniui priklausantį žemės sklypą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo L. V. prašė netenkinti pareiškėjo reikalavimų. Nurodė, kad pareiškime brolio suinteresuotu asmeniu neįtraukė, kadangi brolis nuo sūnėno palikimo atsisakė, juo nesidomėjo ir nesirūpino paliktu turtu. Dar būnant G. K. ir V. K. gyviems, brolis nepalaikydavo su jais artimų santykių, retai užeidavo į svečius. Pareiškėjas visą laiką žinojo, kad ji rūpinasi palikimo priėmimo dokumentų sutvarkymu, žinojo ir apie teismo procesus, kadangi ji apie tai su juo kalbėjo, tačiau jis visiškai palikimu nesidomėjo. Po namo gaisro ji savo lėšomis suremontavo paliktą namą, taip pat ji savo lėšomis palaidojo mirusiuosius.
Žemesnės instancijos teismas
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjo prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po sūnėno mirties priėmė pastarajam priklausantį palikimą, atmetė. Teismas nustatė, jog L. V. po savo sūnėno mirties 2008-03-27 priėmė jo palikimą. Šalčininkų rajono pirmo notaro biuro notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą pagal pareiškėjo prašymą priimti palikimo priėmimo pareiškimą ir pradėti paveldėjimo bylą pagal įstatymą mirus jo sūnėnui, kadangi pareiškėjas praleido palikimo priėmimo terminą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, kad jis sūnėno palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas paliktą turtą valdyti. Nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į notarą tik 2009-06-10, t.y. jau pasibaigus teismo procesui pagal L. V. pareiškimą ir įsiteisėjus jos byloje teismo sprendimui. Įrodymų apie pareiškėjo Z. S. ankstesnius veiksmus, kuriais jis išreikštų valią priimti palikimą, teismas nenustatė. Todėl nustatė, kad pareiškėjas ne tik praleido palikimo priėmimo terminą, tačiau jis faktiškai nepriėmė ir jokio palikimo. Bylos duomenimis buvo pagrįsta, kad pareiškėjas, kaip šeimos narys, apie palikimą žinojo, tačiau juo nesidomėjo ir neišreiškė valios jį priimti. Liudytojai patvirtino, kad L. V. viena valdė paliktą namą, kurį savo lėšomis suremontavo po gaisro, prižiūrėjo žemę. Pabrėžė, jog pareiškėjui, kad išreikštų savo valią priimti palikimą, visiškai nebuvo privaloma susitarti ir laukti L. V. veiksmų. Nustatė, kad pareiškėjas taip pat rūpinosi gyvenamuoju namu, apdirbo žemę, tačiau tai vyko 2007 m., t.y. dar iki sūnėno mirties 2008 m. Teismas nurodė, jog palikimo priėmimo faktui nustatyti buvo būtini aktyvūs pareiškėjo veiksmai, patvirtinantys jo valią palikimą priimti, tačiau byloje tokių veiksmų nebuvo nustatyta.
Šalies argumentai
Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sūnėno mirties palikimą priėmė, patenkinti. Nurodo, jog tokie faktai, kaip pareiškėjos nurodymas, kad ji palaidojo seserį ir sūnėną, laidojimo pašalpos gavimas, būsto draudimas praėjus 8 mėn. po palikėjo mirties nėra reikšmingi ir tiesiogiai nesusiję su palikimo priėmimu. Teigia, jog L. V. lankymasis po sūnėno mirties jo namuose yra epizodinis, nurodomos aplinkybės, kad prižiūri žemę, neatitinka tikrovės, nes žemė nuo 2005 m. buvo išnuomota trečiajam asmeniui E. S.. Teismas netinkamai vertino apelianto nurodytas aplinkybes, jog jis lankėsi sūnėno namuose po jo mirties, apdirbo žemę, taip pat neatsižvelgė į tai, kad apelianto ir suinteresuoto asmens santykiai yra priešiški. Pažymi, jog byloje yra nustatyta, kad namai bei ūkiniai pastatai nėra sutvarkyti, juose nuolatiniai gyventojai negyvena, todėl konstatuotina, jog suinteresuoto asmens veiksmai priimant palikimą nebuvo aktyvūs. Pagal suinteresuoto asmens pareiškimą, adresuotą Šalčininkų rajono policijos komisariatui, matyti, jog tiek iki sūnėno mirties, tiek po jos apeliantas įdirbinėjo žemės sklypą bei pagal galimybes lankėsi palikėjo namuose bei juos prižiūrėjo, t.y. su paveldėtu turtu elgėsi kaip su savo. Teismas neįvertino, jog tiek apeliantas, tiek L. V. neatliko palikimo priėmimo dėl neišsilavinimo ir manė, kad palikimas pereina savaime. Todėl tiek L. V., tiek apelianto siekiai buvo vienodi – priimti palikimą faktiškai turtą pradedant valdyti. Tačiau L. V. savo veiksmais sutrukdė tinkamai apeliantui įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Pareiškėja L. V. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad ji savo veiksmais faktiškai priėmė visą palikimą. Teismas atsižvelgė į aktyvius veiksmus ir vėlesnį jos elgesį. Nurodo, jog apeliantas klaidina, kad namai ir ūkiniai pastatai nėra sutvarkyti. Pažymi, jog pagal finansines galimybes po gaisro padarė namo remontą, sutvarkė aplinką, taip pat namą apdraudė. Teigia, jog tik dėl notaro klaidos teko kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pabrėžia, jog apeliantas visą laiką žinojo apie palikimo atsiradimą. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog apeliantas po sesers ir sūnėno mirties pradėjo naudotis ir rūpinosi paveldimu turtu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Kaip matyti iš Šalčininkų rajono apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr.2-354-371/2009 duomenų, pareiškėjo Z. S. ir pareiškėjos L. V. sesuo G. K. ir jos sūnus V. K. mirė 2008-03-27, V. K. abiems pareiškėjams yra sūnėnas. Per įstatymų nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nei Z. S., nei L. V. nesikreipė, tačiau Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009-04-30 sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad L. V. po sūnėno V. K. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Kadangi pareiškėjas Z. S. nebuvo įtrauktas į minėtos bylos nagrinėjimą, todėl pagal jo pareiškimą Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009-09-08 nutartimi buvo atnaujintas procesas byloje. Pareiškėjas Z. S. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis kartu su L. V. priėmė sūnėno V. K. palikimą, tačiau L. V. palikimo priėmimo fakto neginčijo. Tiek pareiškėjas Z. S., tiek L. V. pagal LR CK 5.11 str. 1 d. 5 p. yra penktos eilės V. K. paveldėtojai.
Pagal LR CK 5.50 str. 2 d. palikimas gali būti priimamas trimis būdais: kreipiantis į notarą pareiškimu apie palikimo priėmimą, kreipiantis į teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti kaip savo turtą (LR CK 5.51 str. 1 d.). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus jį valdyti, pasireiškia tuo, kad asmuo palikimą sudarantį turtą pradeda valdyti kaip savo asmeninį turtą. Bet kuriuo atveju palikimas turi būti priimamas aktyviais veiksmais, t.y. turi būti aiškiai išreikšta asmens valia, kad jis aktyviai siekia palikimą priimti ir įgyti nuosavybės teisę į jį. Be to, valia apie palikimo priėmimą visais atvejais turi būti išreikšta per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 5.50 str. 3 d.), t.y. per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties (LR CK 5.3 str. 1 d.). Be to, paveldėtojų valia, atsižvelgiant į paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių normų paskirtį ir turinį, gali būti išreiškiama tik po palikimo atsiradimo momento. Asmens veiksmai tvarkant būsimą palikimą, palikėjui esant gyvam, neturi jokios teisinės reikšmės palikimo priėmimo teisiniams santykiams. Taigi, pareiškėjas Z. S., teigdamas, kad jis priėmė mirusio sūnėno V. K. palikimą, turi įrodyti, jog po V. K. mirties šio turtą pradėjo valdyti kaip savo ar kitu būdu priėmė palikimą(LR CPK 178 str.).
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad apeliantas įstatymo nustatytu terminu į notarą dėl sūnėno V. K. palikimo priėmimo nesikreipė (b.l.54, 55-57). Įrodymų, kad kreipėsi į teismą dėl apyrašo sudarymo, apeliantas nepateikė. Apeliantas, teigdamas, kad palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, nepateikė į bylą tai patvirtinančių įrodymų. Byloje apklaustos liudytojos V. S., G. B., F. K., A. O. paneigė apelianto teiginius dėl palikimo priėmimo, iš esmės nurodydamos, kad po V. K. mirties jo palikimą priėmė L. V., nes ji tvarkė namą po gaisro, tvarkė aplinką, išnuomavo sesers G. K. turėtą visą 0,51 ha žemės sklypą V. S.. Apeliantas taip pat nepateikė įrodymų, kad tvarkė žemę prie namų. Liudytoja J. S. jokių aplinkybių dėl palikimo priėmimo nenurodė, tik nurodė, kad apeliantas norėjo priimti palikimą. Apelianto į bylą pateikta 2005-04-28 žemės nuomos sutartis (b.l.78) neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui, nes nėra įrodymų, kad ji galiojo 2008 metais. Įvertinusi įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog apeliantas neįrodė palikimo priėmimo fakto, todėl jo pareiškimą teisėtai ir pagrįstai atmetė.
Apelianto apeliacinio skundo argumentai, susiję su L. V. palikimo priėmimo faktinėmis aplinkybėmis, neturi teisinės reikšmės ginčui, kadangi apeliantas neginčijo L. V. palikimo priėmimo fakto ir šios aplinkybėmis nebuvo tiriamos po proceso byloje atnaujinimo pirmos instancijos teisme (LR CPK 312 str.), todėl teisėjų kolegija dėl šių apelianto argumentų nepasisako. Z. S. ir L. V. tarpusavio santykių pobūdis taip pat neturi teisinės reikšmės ginčui, nes nei patvirtina, nei paneigia palikimo priėmimo faktą. Tai, kad L. V. nedavė apeliantui rakto nuo paveldėto gyvenamojo namo, rodo, jog apeliantas nesinaudojo namu, o nesinaudojimo priežastys nereikšmingos bylai.
Apelianto minimas L. V. skundas policijai negali būti laikomas įrodymu, kadangi surašytas nevalstybine kalba (LR CPK 113 str. 3 d.). Antra vertus, jame kalbama apie apelianto atliekamus veiksmus 2009 metais, todėl neturi įrodomosios reikšmės palikimo priėmimo nustatymo aplinkybėms 2008 metais. Apelianto nurodomi argumentai, kad jis nesikreipė į notarą dėl teisinio neišprusimo, nesudaro pagrindo pripažinti jį priėmus palikimą, nesant įrodymų apie LR CK 5.50 str. 2 d. nurodytų veiksmų palikimui priimti atlikimą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau minėtais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, ištyrė visus byloje esančius įrodymus, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, todėl pagrįstai atmetė ieškinį. Keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą, valstybei iš apelianto Z. S. priteistina 12,55 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (b.l. 121) (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.). Be to, vadovaujantis LR CPK 98 str. 2 d., LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, atsižvelgiant į pareiškėjos advokato darbo ir laiko sąnaudas, pareiškėjai L. V. iš apelianto priteistina 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Likusios pareiškėjos 1500 Lt išlaidos buvo patirtos iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teisme, todėl šios išlaidos apeliacinės instancijos teisme negali būti priteisiamos. Prašymą dėl pastarųjų išlaidų priteisimo ir tokias išlaidas pagrindžiančius įrodymus pareiškėja turėjo pateikti iki teismo sprendimo byloje priėmimo.
Be to, pagal LR CPK 371 str. 1 d., teismas, išnagrinėjęs bylą po proceso byloje atnaujinimo, turi išspręsti dėl byloje, kurioje buvo atnaujintas procesas, anksčiau priimto sprendimo likimo. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas apelianto pareiškimą atmetė, pareiškėjos L. V. atžvilgiu anksčiau priimto teismo sprendimo nekeitė, t.y. iš esmės paliko jį nepakeistą, taigi prašymą dėl teismo sprendimo pakeitimo atmetė, tačiau to neįrašė sprendimo rezoliucinėje dalyje, todėl ji papildytina, nurodant, kad apelianto prašymas dėl teismo sprendimo pakeitimo atmetamas (LR CPK 371 str.1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Papildyti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimo rezoliucinę dalyti ir nurodyti, kad pareiškėjo Z. S. prašymas dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. sprendimo pakeitimo atmetamas.
Priteisti iš pareiškėjo Z. S. 500 (penkis šimtus) litų bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai L. V. ir 12,55 Lt (dvylika litų 55 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.