Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2012-03-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-37-816/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-03-30
Bylos Nr.
1-37-816/2012
Teisminio proceso Nr.
1-15-1-00368-2011-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jovita Einikienė
Kaltinamasis
S. K., Lietuvos Respublikos
Nukentėjusysis
M. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-37-816/2012Teisminio proceso Nr. 1-15-1-00368-2011-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.2.9.9; 2.1.16.1.10; 2.3.6.4.5 (S)
VILNIAUS MIESTO 4 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2012 m. kovo 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo teisėja Jovita Einikienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Marijai Zubrickienei,dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko,kaltinamajam S. K., jo gynėjai advokatei Stasei Kazlauskienei,nukentėjusiajai M. S.,vertėjai Daivai Petrovienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K. (S. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1972-02-19 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, devynių klasių išsimokslinimo, išsiskyręs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „Lauginta“ apdailininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, neteistas

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. vengia išlaikyti vaiką, o būtent:

jis, žinodamas apie pareigą pagal 2006-11-21 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą mokėti išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. K. (D. K., gim. 2002-01-28) periodinėmis išmokomis po 400 Lt iki vaiko pilnametystės, pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-03-02 vykdomąjį raštą Nr. N2-5795-541/06 vengia šios pareigos, reguliariai nemoka lėšų vaikui išlaikyti ir neteikia kitos būtinos materialinės paramos, todėl pagal 2008-02-22 Vaikų išlaikymo fondo sprendimą Nr. 1.35 - 1344 nuo 2008-01-24 D. K. kiekvieną mėnesį mokama po 195 Lt dydžio išmoka iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą bei 2011-04-21 dienai S. K. įsiskolinimas Vaikų išlaikymo fondui sudaro 7 460,32 Lt. Šiais veiksmais S. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis S. K. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai bei patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2002-01-28 santuokoje su M. S. (buvusi pavardė P.) jiems gimė sūnus D. K.. 2006-11-21 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu jų santuoka buvo nutraukta, sūnaus išlaikymui iš jo buvo priteista mokėti periodines išmokas kas mėnesį po 400 litų iki sūnaus pilnametystės. Faktiškai su žmona M. S. santykius nutraukė ir šeimą paliko 2004 metais. Nuo to laiko gyveno skyrium, bet su sūnumi Danieliu bendravo, pirkdavo jam žaislus, vežėsi kartu atostogauti. Tačiau po skyrybų, nei su buvusia žmona Marija, nei su sūnumi Danieliu nebendrauja, piniginių lėšų ar kitokios materialinės paramos sūnaus išlaikymui neteikia, nes neturėjo darbo, pats gyveno iš atsitiktinių uždarbių. Apie tai, kad M. S. (buvusi K.) kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą ir gauna kas mėnesį po 195 Lt sūnaus išlaikymui, nežinojo (b. 1. 60). Papildomai parodė, kad nuo 2006 metų nieko vaikui nepirko, pinigų nemokėjo, nes neturėjo galimybių. Tik dabar dirba, todėl mokės vaikui išlaikymą. Žinojo apie savo pareigą mokėti išlaikymą sūnui, tačiau pakeisti sprendimą, sumažinti išlaikymo sumą neprašė, į teismą nesikreipė. Bendrauti su vaiku jam niekas netrukdo, bet kai nėra pinigų, tai tuščiomis rankomis pas vaiką ateiti nenori. Sutinka dirbti viešuosius darbus, jeigu būtų paskirta tokia bausmė.

Nukentėjusioji M. S. teisiamajame posėdyje parodė, jog nuo 2004 metų kaltinamojo nematė, nuo to laiko jis neteikia jokio išlaikymo ir paramos vaikui. 2006 metais santuoka tarp jų buvo nutraukta atsakovui S. K. nedalyvaujant. Nežino, ar S. K. dirbo tuo metu, kai buvo priimtas teismo sprendimas. Šiuo metu vaikui 10 metų, o 2006 metais, kai buvo nutraukta santuoka, buvo 4 metukai. Per visą laikotarpį iš kaltinamojo negavo lėšų vaiko išlaikymui. Pretenzijų kaltinamajam neturi, planuoja kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo vaiko atžvilgiu. Šiuo metu turi kitą šeimą, dar vieną sūnų, o kaltinamojo sūnus savo patėvį laiko tėvu. Kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos todėl, kad S. K. nemokėjo vaiko išlaikymui pinigų.

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis jų neneigia, o pateikto kaltinimo pagrįstumą, be kaltinamojo prisipažinimo bei nukentėjusiosios parodymų, patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai:

- Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-11-21 sprendimas, kuriuo nukentėjusiosios M. S. (buvusi pavardė – K.) ir kaltinamojo S. K. santuoka nutraukta; iš kaltinamojo S. K. nepilnamečio sūnaus D. K. išlaikymui priteista po 400 Lt kas mėnesį, pradedant mokėti nuo 2006-01-01 iki sūnaus pilnametystės; nukentėjusioji M. S. paskirta tvarkyti nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtas pinigines lėšas (b. l. 14 – 16);

- Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-11-21 sprendimo pagrindu išduotas 2007-03-02 vykdomasis dokumentas dėl išlaikymo nepilnamečiui D. K. priteisimo iš kaltinamojo S. K. (b. l. 21);

- 2008-01-24 nukentėjusiosios M. S. prašymas Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos direktoriui išmokai iš vaikų išlaikymo fondo gauti ir 2008-02-22 Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimas dėl 195 Lt dydžio išmokos iš vaikų išlaikymo fondo nepilnamečiam D. K. mokėjimo nuo 2008-01-24 (b. l. 7, 9);

- Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl skolininko (kaltinamojo) baudžiamosios atsakomybės už vengimą mokėti vaiko išlaikymo lėšas bei duomenimis apie nepilnamečiui D. K. išmokėtas išmokas laikotarpiu nuo 2008-02-23 iki 2011-04-21, kurios sudaro S. K. įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui (b. l. 4 – 6);

- antstolės A. L. ir skolininko (kaltinamojo) susirašinėjimo dokumentai, iš kurių matyti, jog nuo 2007-03-08, kai antstolei buvo pateiktas vykdomasis raštas priverstiniam vykdymui, iki 2007-10-17 kaltinamojo gyvenamoji vieta buvo nežinoma, todėl pagal 2007-10-17 antstolio D. Š. patvarkymą Nr.0178/07/09063, Vilniaus miesto VPK VP VTT ETPPS paieškos grupėje buvo pradėta kaltinamojo S. K. paieška (b. l. 23 – 28);

- 2011-11-24 antstolio D. Š. pranešimas, kuris patvirtina, jog 2011-11-01 dienos duomenimis įmokų pagal 2007-03-02 vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo nepilnamečiui D. K. mokėjimo kaltinamasis nebuvo atlikęs; iki 2011-11-01 dienos išlaikymo įsiskolinimas sudaro 30 757 Lt (b. l. 40);

- liudytojos V. D., atstovaujančios Vaikų išlaikymo fondo administracijos interesus, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 44 – 45), kad 2008-01-01 įsigaliojo Vaikų išlaikymo fondo įstatymas, kuriuo valstybė įsipareigojo esant įstatyme nustatytiems pagrindams suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą, t. y. valstybė perima skolininko pareigą išlaikyti vaikus, kai jis šios pareigos nevykdo (nemoka išlaikymo) arba vykdo netinkamai (moka dalį nustatyto išlaikymo), kartu įgydama teisę reikalauti, kad skolininkas, privalantis išlaikyti vaiką, sugrąžintų valstybei jos išmokėtas išmokas ir sumokėtų 5 procentų metinių palūkanų. 2008-01-24 į Vaikų išlaikymo fondo administraciją su prašymu kreipėsi M. S. dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo sūnui D. K. mokėjimo, kadangi buvęs sutuoktinis S. K., pagal priimtą teismo sprendimą nemoka lėšas vaiko išlaikymui. Išnagrinėjus M. S. prašymą, 2008-02-22 buvo priimtas sprendimas Nr. l.35-1344 mokėti D. K. 195 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokas, t. y. iki vaiko pilnametystės arba kai skolininkas pradeda ir moka išmokas vaiko išlaikymui. S. K. įsiskolinimas Vaikų išlaikymo fondui 2011-04-21 dienai sudaro 7 460,32 Lt (b. 1. 44 - 45);

- SODROS duomenys, kurie patvirtina, kad po Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-11-21 sprendimo priėmimo, žinodamas apie pareigą mokėti išlaikymą nepilnamečiam sūnui, kaltinamasis S. K. oficialiai įsidarbino tik 2011-11-22, visą likusį laikotarpį oficialiai niekur nedirbo (72 – 73);

- Lietuvos darbo biržos duomenys, iš kurių matyti, jog darbo biržoje kaltinamasis S. K. buvo registruotas laikotarpiu nuo 2009-10-08 iki 2010-11-24; registracijos laikotarpiu kaltinamajam rekomendacijų įsidarbinti nebuvo, nedarbo socialinio draudimo išmokos mokamos nebuvo, į kursus siųstas nebuvo; 2010-11-24 registracija buvo nutraukta, kaltinamajam S. K. be pateisinamos priežasties darbo ieškančio asmens atmintinėje nurodytu laiku neatvykus į susitikimą su Vilniaus teritorinės darbo biržos specialistu (b. l. 74, 77);

- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus pranešimas, iš kurio matyti, jog kaltinamasis S. K. į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyrių dėl išmokų ir/ar piniginės socialinės paramos nesikreipė ir socialinės pašalpos jam nebuvo išmokėtos (b. l. 81);

- Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešimas, kuris patvirtina, jog kaltinamasis yra darbingas, duomenų apie jo turėtą invalidumą ar darbingumo lygį nėra (b. l. 86).

BK 164 straipsnyje numatyta nusikalstama veika – vengimas išlaikyti vaiką, nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais – kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis S. K., būdamas sveikas ir darbingas, pakankamai ilgą laiką nuo 2005-04-11 iki 2011-11-22 oficialiai niekur nedirbo, iki 2009-10-08 nebuvo įsiregistravęs darbo biržoje, o 2009-10-08 įregistravęs darbo biržoje, neatvyko nurodytu laiku į Vilniaus teritorinės darbo biržą, todėl registracija 2010-11-24 buvo nutraukta; į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyrių dėl išmokų ir/ar piniginės socialinės paramos nesikreipė, kas patvirtina, jog, žinodamas apie pareigą išlaikyti sūnų, nesiėmė pastangų įsidarbinti ir turėti pajamų bei prisidėti prie vaiko išlaikymo, t. y. sąmoningai vengė mokėti lėšas savo sūnaus išlaikymui. Kaltinamojo įvykdyta veika kvalifikuota teisingai kaip nusikaltimas pagal BK 164 straipsnį, kadangi kaltinamasis tyčia vengė pareigos išlaikyti vaiką.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, motyvus (iš savanaudiškų paskatų), pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, į kaltės formą – tiesioginę tyčią, į tai, kad kaltinamasis prisipažino, padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, į kaltinamojo asmenybę, kuris neteistas (b. l. 69), baustas administracine tvarka (b. l. 70 - 71), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 89), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (b. l. 88), todėl esant jo atsakomybę lengvinančiai ir sunkinančiai aplinkybėms, teismas sutinka su prokuroro pozicija, jog šioje byloje bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 164 straipsnio sankcijoje numatytą vieną iš švelnesnių bausmių rūšių - viešuosius darbus, kadangi pats kaltinamasis sutinka dirbti viešuosius darbus.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintina kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 307 str. 1 d. 6 p.; b. l. 61 - 62).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pripažinti S. K. (S. K.) kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų viešųjų darbų visuomenės labui.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti S. K. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.

Išaiškinti nuteistajam, jog:

1. asmeniui dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbus paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

2. asmeniui vengiant atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

3. asmeniui po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinkant atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teisėja Jovita Einikienė