Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos R. V. atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. V. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuoti asmenys D.I. Ž., Tauragės rajono 1-asis notarų biuras,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Tauragės rajono apylinkės teismas 2008-05-08 nutartimi pareiškėjai atnaujino praleistą terminą palikimui priimti pagal įstatymą, po jos tėvo mirties (b. l. 23-24). Tauragės rajono apylinkės teismas 2009-10-06 nutartimi atnaujino procesą šioje civilinėje byloje ir į bylą suinteresuotu asmeniu įtraukė D. I. Ž., kuri būdama ketvirtosios eilės įpėdine paveldėjo mirusio pareiškėjos tėvo turtą (b. l. 51-52). Tauragės rajono apylinkės teismas 2010-02-01 nutartimi panaikino Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-05-08 nutartį ir pareiškėjos prašymą pratęsti terminą palikimui priimti atmetė (b. l. 84-86). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų (LITEKO) nustatyta, kad Tauragės rajono apylinkės teismas 2009-12-02 sprendimu panaikino suinteresuotam asmeniui D. I. Ž. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą ir pripažino pareiškėjai asmenines nuosavybes teises po jos tėvo mirties į jo paliktą turtą, šis teismo sprendimas neįsiteisėjo, nes jis apskųstas apeliacine tvarka.

Šios bylos ginčo dalykas – pareiškėjos, kaip pirmosios eilės įpėdinės pagal įstatymą, siekis realizuoti prigimtinę teisę paveldėti po tėvo mirties likusį jo turtą, todėl pareiškėja kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti pagal įstatymą pratęsimo.

Palikimo atsiradimo metu galiojusio Civilinio kodekso (1964 m.) 587 str. 3 dalyje buvo nustatytas šešių mėnesių terminas palikimui priimti. Tiek palikimo atsiradimo metu galiojęs Civilinis kodeksas (1964 m. CK 588 str. 1 d.), tiek dabar galiojantis Civilinis kodeksas (CK 5.57 str. 1 d.) teismui suteikia teisę palikimui priimti nustatytą terminą prailginti, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad tokios kategorijos bylose turi būti atsižvelgiama į tai, kad su materialinės teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.57 str. 1 d.), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių asmenų, prašiusių pratęsti terminą, teisių ir pareigų apimčiai, į pamatinius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.). Todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi vertinti ne vien objektyvias aplinkybes, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. CK 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

Asmuo, pretenduojantis į palikimą (CK 5.8 str.), yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 str. 1, 2 d.) arba iš jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta. Dėl to įpėdinis, kuris apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui (CK 5.8 str.), jei teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęs tokiam įpėdiniui terminą palikimui priimti.

Teismui CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęsus įpėdiniui terminą palikimui priimti, CK 5.8 straipsnyje nustatyto vienerių metų termino pradžia yra ta diena, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Dėl to net ir tuo atveju, kai teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęsia įpėdiniui terminą palikimui priimti, nepaneigiama CK 5.8 straipsnyje nustatyto termino reikšmė nagrinėjant ginčą dėl palikimo priėmimo teisėtumo bei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, nes nustačius, kad įpėdinis, pareiškęs tokį ieškinį ir kreipęsis dėl termino palikimui priimti pratęsimo, yra praleidęs CK 5.8 straipsnyje nustatytą vienerių metų terminą savo pažeistai teisei teisme ginti, ieškinys gali būti atmestas. Toks aiškinimas grindžiamas nuostata, suponuota termino palikimui priimti pratęsimo teismo tvarka teisinės reikšmės vertinimo – termino pratęsimas iš esmės reiškia, kad, pasibaigus įstatyme nustatytam terminui palikimui priimti, paveldėjimo teisiniai santykiai su įpėdiniu, praleidusiu terminą, įstatymo apibrėžtu momentu nepasibaigė, o yra pratęsti įstatyme nustatytu pagrindu, o tai suponuoja, kad toks įpėdinis yra įstojęs į paveldėjimo santykius palikimo atsiradimo momentu ir iš jų nebuvo pasitraukęs. Tokia jo teisinė padėtis sudaro teisines prielaidas palikimo priėmimo teisei įgyvendinti ir lemia, kad jis laikytinas asmeniu, pretenduojančiu į palikimą ir galinčiu ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.8 straipsnis). Tačiau tuo pat metu toks asmuo skatinamas aktyviai veikti, jei terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių praleidęs įpėdinis siekia teisme apginti savo pažeistas teises ir paneigti palikimo priėmimo teisėtumą bei panaikinti išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, nes tokia teisė gintina per sutrumpintą ieškinio senaties terminą - vienerius metus nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (CK 5.8 str.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos procesiniai dokumentai: pareiškimas dėl termino palikimui priimti pratęsimo (CK 5.57 str. 1 d.) ir ieškinys dėl išduoto paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo (CK 5.8 str.) palikimą priėmusiam asmeniui pareikšti skirtingose bylose. Teisėjų kolegijos nuomone, abu pareiškėjos reikalavimai, t. y. dėl termino palikimui priimti ir dėl išduoto paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo, turėtų būti nagrinėjima kartu pirmosios instancijos teisme, nes termino palikimui priimti praleidimo aplinkybės ir pareiškėjos teisė ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą per įstatymo nustatytą vienerių metų terminą turi būti išanalizuota vienoje byloje. Be to, pažymėtina, kad tų pačių faktinių aplinkybių vertinimas skirtingose bylose gali pažeisti suinteresuotų asmenų teises bei gali būti priimti visiškai skirtingi bei vienas kitam prieštaraujantys teismų sprendimai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi tokios teisės taikymo praktikos, kad vienoje byloje nustatytos aplinkybės negali būti įrodymais kitoje byloje. Teismui atnaujinus pareiškėjai terminą palikimui priimti arba atsisakius jį atnaujinti, negali būti vienintelis pagrindas panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą, ginčijamą kitoje byloje. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas sujungęs ieškovės pareikštus reikalavimus į vieną bylą ir nagrinėdamas bylą iš naujo, turi įvertinti faktines aplinkybes, ar ieškovė dėl svarbių priežasčių praleido terminą palikimui priimti ir konstatuoti, pratęstinas šis terminas ar ne (CPK 5.57 str. 1 d.) ir tik patenkinus ieškovės reikalavimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, būtų teisinis pagrindas vertinti, ar pagrįsti yra ieškovės reikalavimai (CK 5.8 str.), ginti jos, kaip pirmosios eilės įpėdinės, pažeistą teisę.

Suinteresuotas asmuo atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo sujungti šią bylą su Klaipėdos apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjama civiline byla pagal ieškovės R. V. ieškinį dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo ir nuosavybės teisės į paveldėtą turtą pripažinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad negalima sujungti dviejų bylų, nagrinėjamą apeliacine tvarka, nes apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose, o šių apeliacinių skundų dalykai skiriasi (CPK 301, 320 str.).

Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir byla perduotina nagrinėti apylinkės teismui iš naujo (CPK 337 str. 3 p., 338 str. 327 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti Tauragės rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.