Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės, Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. D. K. (S. D. K.) skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. D. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–7) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovė) direktoriaus 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. SPRE-3014 ir 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. SPRE-3018 bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2016 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. (1.45)I-620 ir 2016 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. (1.45)I-617.

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamais sprendimais nustatyta, kad jo darbo UAB „Suzan Mars“ ir UAB „Martenas“ laikotarpiais jam turi būti taikomi Lenkijos socialinio draudimo teisės aktai. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiais nuo 2011 m. rugsėjo 15 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. ir nuo 2012 m. liepos 25 d. iki 2014 m. spalio 31 d. buvo draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje, be to, buvo įtrauktas į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą kaip UAB „Suzan Mars“ darbuotojas. Pagal darbo sutartis Lietuvoje jis dirbo ne vienerius metus, už jį buvo mokami mokesčiai, todėl, pareiškėjo nuomone, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. reglamento (EB) Nr. 883/2004 „Dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo“ (toliau – ir Reglamentas Nr. 883/2004) nuostatomis, jam turi būti garantuojama teisė į socialinę apsaugą. Pareiškėjo teigimu, skundžiami sprendimai yra grindžiami objektyvios tikrovės neatitinkančiais duomenimis, nes patikrinimo aktas ar mokestinis tyrimas neturi jokios įrodomosios galios dėl pareiškėjo darbinės veiklos, kadangi nėra priimi jo atžvilgiu. Pabrėžė, kad sprendimai grindžiami išimtinai UAB „Suzan Mars“ veiklos ekonominės logikos nebuvimu. Atkreipė dėmesį, jog Tarnybos ir VSDFV sprendimuose nurodyti argumentai dėl 2010 m. atlikto Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) patikrinimo dėl UAB „Suzan Mars“ ne tik neturi teisinės reikšmės, bet ir neatitinka tikrovės, nes 2010 m. jokio UAB „Suzan Mars“ patikrinimo nebuvo. Be to, pareiškėjas UAB „Suzan Mars“ dirbo nuo 2011 m. rugsėjo 15 d., o tariamas VDI patikrinimas atliktas 2010 m. vasario 18 d., tačiau atsakovė, turėdama duomenis apie tariamą 2010 m. patikrinimą, vis vien įtraukė pareiškėją į apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu registrą. Pareiškėjo teigimu, mokesčių administratoriaus operatyvaus patikrinimo pažyma, priešingai, nei teigia atsakovė, patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis Lietuvoje dirbo, nes iš operatyvaus patikrinimo medžiagos matyti, jog UAB „Suzan Mars“ Lietuvoje veiklą vykdė. Pasak pareiškėjo, nei Tarnybos sprendime, nei atsakyme iš VSDFV nėra pateikta jokių argumentų, pagrindžiančių aplinkybę, jog pareiškėjas nedirbo Lietuvoje pagal darbo sutartis. Kadangi pareiškėjo darbo sutartys, sudarytos su Lietuvoje iki bankroto bylos iškėlimo veikusia UAB „Suzan Mars“, nėra panaikintos ir yra galiojančios, todėl pareiškėjui taikytini Lietuvos socialinio draudimo teisės aktai.

Dėl sprendimų, kuriais pareiškėjui neišduotas A1 pažymėjimas už darbo laikotarpį UAB „Martenas“, pareiškėjas pažymėjo, jog atsakovė ir VSDFV netinkami aiškino Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas, t. y. netinkamai pritaikė Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. rugsėjo 16 d. reglamento (EB) Nr. 987/2009, nustatančio Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (toliau – ir Reglamentas Nr. 987/2009) 14 str. 8 d. analogiją Reglamento Nr. 883/2004 13 str. 3 daliai. Be to, anot pareiškėjo, Reglamentu Nr. 987/2009 apskritai nėra tikslinama Reglamento Nr. 883/2004 13 str. 3 d. Pareiškėjo nuomone, Tarnybos ir VSDFV sprendimuose ne tik netinkamai taikytos minėtų reglamentų nuostatos, bet ir nesilaikyta Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemos koordinavimo principų, todėl skundžiami sprendimai neteisingi, nepagrįsti ir naikinti.

Atsakovė Tarnyba atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 48–53).

Atkreipė dėmesį, kad VDI 2010 m. vasario 18 d. atliko patikrinimą dėl UAB „Suzan Mars“ veiklos Lietuvoje. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Suzan Mars“ jokios veiklos Lietuvoje nevykdė, o UAB „Suzan Mars“ įdarbinti Lenkijos Respublikos piliečiai, priimti reklamos agentų pareigoms atlikti, niekada faktiškai Lietuvos Respublikos teritorijoje nedirbo. VDI 2015 m. vasario mėnesį pakartotinai atliko patikrinimą dėl UAB „Suzan Mars“ veiklos Lietuvoje. UAB „Suzan Mars“, registruotos adresu Naugarduko g. 41, Vilnius surasti nepavyko. Susisiekti su šios įmonės atstovais bei atlikti patikrinimo įmonėje nepavyko. Vilniaus apskrities mokesčių inspekcija (toliau – VAVMI) 2012 m. gruodžio 21 d. atliko UAB „Suzan Mars“ mokestinį tyrimą už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 4 d. iki 2012 m. birželio 30 d. Išanalizavus bendrovės patirtas išlaidas nustatyta, kad pagrindines išlaidas sudaro darbo užmokestis ir socialinio draudimo išlaidos, apmokėjimai už buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas ir patalpų nuomą. Kitų išlaidų bendrovė nepatyrė. Nėra jokių dokumentų, įrodančių, kad bendrovė darbuotojus vežė į darbą savo transportu ar įsigijo transporto paslaugas iš kitų bendrovių. Darbo sutartyse Lenkijos Respublikos fizinių asmenų daugiausia nurodyta gyvenamoji vieta – Krokuva, Lenkija. Nėra logikos, kad darbuotojai į Lietuvą iš Krokuvos apie 790 km vyktų savo transportu arba autobusu, nes patiriamos išlaidos būtų didesnės, nei gaunamas darbo užmokestis, o kelionės trukmė trigubai ilgesnė nei bendrovėje dirbtas laikas. Bendrovė nepateikė jokių dokumentų, kurie įrodytų, kas, kur ir kada teikė paslaugas Lietuvoje. VAVMI išvadoje pažymėjo, kad bendrovė, įdarbinusi didelį skaičių darbuotojų, deklaruoja gaunanti mažas pajamas. Tai rodo, kad įkurta bendrovė ekonominių tikslų neturi, įkurta ne ekonominės naudos siekimui, o kitiems tikslams – įdarbinti kuo daugiau Lenkijos Respublikos fizinių asmenų.

Be to, Tarnyba pažymėjo, kad, nors Reglamento Nr. 987/2009 14 str. 8 d. nustatyta Reglamento Nr. 883/2004 13 str. 1 ir 2 d. įgyvendinimo tvarka, tačiau, Tarnybos įsitikinimu, analogiškais kriterijais turėtų būti vadovaujamasi ir nustatant taikytinus teisės aktus pagal Reglamento Nr. 883/2004 13 str. 3 d. Nurodė, kad nustatydama, ar asmens veikla / darbas yra nedidelės apimties, atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) darbo pagal darbo sutartį atveju – darbo laiką ir atlyginimą; 2) savarankiško darbo atveju – veiklos vykdymo laiką ir pajamas. Atsakovės nuomone, mažiau kaip 25 proc. pirmiau nurodytų kriterijų atitikimas rodo, kad atitinkamoje valstybėje narėje vykdoma nedidelės apimties veikla. Pažymėjo, kad, nagrinėdama pareiškėjo prašymą, vertino Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis apie pareiškėjo draudimą valstybiniu socialiniu draudimu, Lenkijos kompetentingos įstaigos duomenis apie pareiškėjo individualios veiklos darbo laiką. Tarnybos teigimu, įvertinus minėtus duomenis buvo nustatyta, kad pareiškėjo darbo UAB „Martenas“ Lietuvoje pagal darbo sutartį apimtis, lyginant su Lenkijoje vykdomos savarankiškos veiklos apimtimi, vertintina kaip nedidelės apimties veikla, todėl pareiškėjui atsisakyta išduoti A1 pažymėjimą bei nustatyta, kad laikotarpiui nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. pareiškėjui turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai. Tarnybos nuomone, pareiškėjas savo teiginius grindžia jam naudingomis teisės aktų normomis, neatsižvelgdamas į teisės aktuose išdėstytų teisės normų tarpusavio ryšį, nepaiso sisteminio, loginio ir lingvistinio teisės normų aiškinimo taisyklių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 112–117).

Pažymėjo, kad nei VDI, nei VAVMI nenustatė, kad UAB „Suzan Mars“ faktiškai vykdo veiklą Lietuvoje, tad jos sudarytos darbo sutartys su Lenkijoje savarankiškai dirbančiais asmenimis laikytinos apsimestiniais sandoriais, sudarytais siekiant išvengti tų asmenų prievolių pagal Lenkijos socialinio draudimo teisę vykdymo, faktinio įmokų, mokėtinų nuo pajamų iš savarankiškos veiklos Lenkijoje, išieškojimo. Taigi VSDFV nuomone, Tarnyba tinkamai nustatė, kad pareiškėjui negali būti taikoma Reglamento Nr. 883/2004 13 str. 3 d.

VSDFV taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo darbo Lietuvoje pagal darbo sutartį, pasirašytą su UAB „Martenas“, apimtis, lyginant su Lenkijoje vykdomos savarankiškos veiklos apimtimi, vertinama kaip nedidelės apimties veikla. VSDFV nuomone, Tarnyba, vadovaudamasi Reglamento Nr. 987/2009 14 str. 8 d. pateiktais kriterijais, teisingai nustatė, kad pareiškėjo darbo Lietuvoje pagal darbo sutartį, pasirašytą su UAB „Martenas“, apimtis, lyginant su Lenkijoje vykdomos savarankiškos veiklos apimtimi, yra nedidelės apimties veikla. Dėl pareiškėjo argumento, neva Reglamento Nr. 987/2009 nėra tikslinama Reglamento Nr. 883/2004 13 str. 3 d., atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra patvirtinęs, kad sprendžiant dėl taikytinų teisės aktų nustatymo nedidelės apimties veiklos kriterijus taikomas visam Reglamento Nr. 883/2004 13 str.

Atkreipė dėmesį, kad VDI 2015 m. atliko, be kita ko, ir UAB „Martenas“ veiklos patikrinimą. Po patikrinimo VDI padarė išvadą, kad minėtos įmonės darbuotojai formaliai draudžiami socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje, tačiau realiai jokių funkcijų neatlieka (jų darbinės veiklos įforminimas yra fiktyvus). Taigi pareiškėjas fiktyvią darbo sutartį buvo sudaręs ir su UAB „Martenas“.

Teismo posėdyje pareiškėjas, atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 146, 167).

Skundas atmestinas.

Ginčas kilęs dėl taikytinos socialinio draudimo teisės pareiškėjui nustatymo.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 15 d. su UAB „Suzan Mars“ sudarė terminuotą darbo sutartį, pagal kurią nuo 2011 m. rugsėjo 15 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjas sutarė dirbti reklamos agentu minėtoje bendrovėje. Darbo laikas – pagal grafiką, darbo užmokestis – minimali mėnesinė alga (b. l. 26–27).

Pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 30 d. su UAB „Suzan Mars“ sudarė dar vieną terminuotą darbo sutartį, pagal kurią reklamos agentu minėtoje bendrovėje sutarė dirbti nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. spalio 30 d. (b. l. 28–30).

Pareiškėjas kaip UAB „Suzan Mars“ darbuotojas buvo draudžiamas socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje nuo 2011 m. rugsėjo 15 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. ir nuo 2012 m. liepos 25 d. iki 2014 m. spalio 31 d. (b. l. 84).

Be to, pareiškėjas 2014 m. spalio 28 d. su UAB „Martenas“ sudarė darbo sutartį, pagal kurią nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d. pareiškėjas sutarė dirbti reklamos agentu minėtoje bendrovėje. Darbo laikas – pagal grafiką, darbo užmokestis – 1 000 Lt per mėnesį (b. l. 31–32).

Pareiškėjas kaip UAB „Martenas“ darbuotojas buvo draudžiamas socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d.

2015 m. sausio 19 d. Tarnyboje gautas pareiškėjo prašymas išduoti pažymą apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 15 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. (b. l. 80–83).

Tarnyba 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. SPRE-3014 nusprendė, kad pareiškėjui jo darbo sutarčių su UAB „Suzan Mars“ galiojimo laikotarpiais nuo 2011 m. rugsėjo 15 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. ir nuo 2012 m. liepos 25 d. iki 2014 m. spalio 31 d. turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai, nes, Tarnybos duomenimis, UAB „Suzan Mars“ veiklos Lietuvoje nevykdė, minėtoje bendrovėje įdarbinti Lenkijos piliečiai faktiškai Lietuvos teritorijoje nedirbo (b. l. 108–109).

Be to, atsakovė 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. SPRE-5018 nusprendė neišduoti pareiškėjui A1 pažymėjimo laikotarpiui nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. ir nustatyti šiam laikotarpiui Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą, nes pareiškėjo darbo apimtis Lietuvoje UAB „Martenas“, lyginat su Lenkijoje vykdoma savarankiška veikla, laikytina nedidelės apimties veikla (b. l. 110–111).

Pareiškėjas minėtus Tarnybos sprendimus apskundė VSDFV, tačiau VSDFV ginčijamais 2016 m. vasario 1 d. sprendimais Nr. (1.45)I-620 ir Nr. (1.45)I-617 pareiškėjo skundus atmetė (b. l. 131–133, 136–138).

Teismas pažymi, kad Reglamento Nr. 883/2004 II antraštinės dalies 11 str. 1 d. įtvirtinta, kad asmenims, kuriems taikomas šis reglamentas, taikomi tik vienos valstybės narės teisės aktai. Vadovaujantis Reglamento Nr. 883/2004 13 str. 3 d., asmeniui, kuris paprastai dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse narėse, taikomi tos valstybės narės, kurioje jis dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai. Pagal VSDFV direktoriaus 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253 patvirtinto Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašo 15 p. A1 pažymėjimas išduodamas, jei asmuo tuo pat metu dirba pagal darbo sutartį Lietuvoje ir užsiima savarankiška veikla kitoje valstybėje narėje.

Reglamento Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką nustato Reglamentas Nr. 987/2009, kurio 14 str., be kita ko, patikslinamos ir Reglamento Nr. 883/2004 13 str. nuostatos. Pažymėtina, kad 2012 m. birželio 28 d. įsigaliojo Reglamentas Nr. 465/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 883/2004 ir Reglamentas Nr. 987/2009. Reglamento Nr. 465/2012 2 str. 2 d. b punktu Reglamento Nr. 987/2009 14 str. iš dalies keičiamas įterpiant 5 b dalį, pagal kurią, siekiant nustatyti taikytinus teisės aktus pagal pagrindinio reglamento 13 str., neatsižvelgiama į nedidelės apimties veiklą. Taigi darytina išvada, kad nuo 2012 m. birželio 28 d., atliekant taikytinų teisės aktų nustatymą pagal Reglamento Nr. 883/2004 13 str. 3 d., reikia atsižvelgti į asmens vykdomos veiklos apimtis. Kadangi Reglamento Nr. 987/2009 14 str. 5 b dalyje nurodytas aiškinimas taikytinas visam Reglamento Nr. 883/2004 13 str., neišskiriant atskirų jo dalių, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Reglamentu Nr. 987/2009 nėra tikslinama Reglamento Nr. 883/2004 13 str. 3 d.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindinis socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų tikslas – užtikrinti asmenų, persikeliančių Europos Sąjungoje, socialines teises. Reglamentai nesiekia sudaryti sąlygų išvengti socialinio draudimo įmokų mokėjimo, todėl nustatant, kurios valstybės narės teisės aktai turi būti taikomi asmeniui, vienoje valstybėje dirbančiam pagal darbo sutartį, o kitoje vykdančiam savarankišką veiklą, būtina vertinti, ar asmuo faktiškai dirba pagal darbo sutartį ar savarankiškai, ar pagal darbo sutartį dirbamas darbas nėra nedidelės apimties.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad VDI 2010 m. atlikusi UAB „Suzan Mars“ veiklos patikrinimą, nustatė, kad minėtose įmonėse dirbantys Lenkijos piliečiai Lietuvos Respublikos teritorijoje faktiškai nedirbo (b. l. 54–55). VAVMI atlikusi UAB „Suzan Mars“ operatyvų patikrinimą taip pat nurodė, kad su Lenkijos Respublikos gyventojais sudarytos darbo sutartys rodo ekonominį nepagrįstumą (nelogiškumą), todėl minėtos įmonės veiklos tikslas galimai yra įdarbinti kuo daugiau Lenkijos piliečių, kurie apgaule įgytų turtinę teisę į socialines išmokas bei turėtų lengvatas ir mokėtų mažesnius mokesčius Lenkijos Respublikoje (b. l. 61–62).

Teismas sutinka su atsakovės ir VSDFV pozicija, kad minėti duomenys sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjas faktiškai Lietuvoje nedirbo, todėl vien tai, kad pareiškėjas buvo pasirašęs darbo sutartis su UAB „Suzan Mars“ ar buvo draudžiamas socialiniu draudimu Lietuvoje, nesudaro pagrindo taikyti pareiškėjui Reglamento Nr. 883/2004 13 str. 3 d. įtvirtintos taisyklės. Šiuo atveju taikytinas Reglamento Nr. 883/2004 11 str. 3 d. a punktas, pagal kurį vienoje valstybėje narėje pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbantiems asmenims taikomi tos valstybės teisės aktai (nagrinėjamu atveju – Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai).

Kaip minėta, pareiškėjui A1 pažymėjimas darbo sutarties su UAB „Martenas“ laikotarpiu neišduotas konstatavus, kad jo darbo veikla Lietuvoje buvo pernelyg nedidelės apimties.

Teismas pažymi, kad nedidelės apimties veiklos sąvoka minėtuose reglamentuose nėra pateikta, tačiau Reglamento Nr. 987/2009 14 str. 8 d. nurodyti orientaciniai kriterijai, pagal kuriuos sprendžiamas didelės veiklos dalies vienoje valstybėje nustatymas, t. y. darbo pagal darbo sutartį atveju – darbo laikas ir (arba) atlyginimas, o savarankiško darbo atveju – apyvarta, darbo laikas, suteiktų paslaugų skaičius ir (arba) pajamos. Teismas sutinka su atsakove, kad minėti kriterijai gali būti taikytini ir Reglamento Nr. 883/2004 13 str. 3 d. atveju nustatant asmens vykdomos veiklos apimtis. Pažymėtina, kad minėti kriterijai – darbo laikas, gaunamos pajamos – yra bendro pobūdžio ir tinkami nustatyti tiek didelę, tiek ir nedidelę veiklos apimtį. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog pagal Praktinio vadovo siūlymus nebūtina atsižvelgti tiek į darbo laiko, tiek į darbo užmokesčio rodiklius, nes vartojamai jungtukai „ir (arba)“. Be to, teismo vertinimu, kadangi minėti kriterijai yra orientaciniai, kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama į individualią situaciją ir vertinama visa su darbo / individualios veiklos vykdymu susijusių aplinkybių visuma.

Kaip matyti iš atsakovo nustatytų faktų bei pareiškėjo pateiktų duomenų, pareiškėjas Lietuvoje UAB „Martenas“ dirbo 16 val. per mėnesį, tuo tarpu Lenkijoje – 167 val. per mėnesį. Taigi pareiškėjo darbas UAB „Martenas“ pagrįstai pripažintas nedidelės apimties veikla , todėl pareiškėjui negali būti taikoma Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisė. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. gruodžio 14 d. VDI informavo Tarnybą (b. l. 77–78), kad UAB „Martenas“ darbuotojai veiklos Lietuvoje nevykdo, jų darbinės veiklos įforminimas yra fiktyvus, todėl kaip ir pareiškėjo darbo sutarčių su UAB „Suzan Mars“ atveju, šiuo atveju taip pat galima daryti išvadą, kad Reglamento Nr. 883/2004 13 str. 3 d. pareiškėjo atžvilgiu apskritai netaikytinas, nes jis realiai vykdė veiklą tik Lenkijos Respublikoje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad skundžiami Tarnybos 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimas Nr. SPRE-3014 ir Tarnybos 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimas Nr. SPRE-3018 bei VSDFV 2016 m. vasario 1 d. sprendimai Nr. (1.45)I-620 ir Nr. (1.45)I-617 yra teisėti ir pagrįsti, jų panaikinti nėra pagrindo ir įpareigoti, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo S. D. K. (S. D. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.