Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Sergej Lebedev rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal R. A. įmonės, atstovaujamos bankroto administratoriaus MB „Penktas šansas“ ieškinį atsakovei R. A. dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2018-03-22 viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame internetiniame puslapyje www.teismai.lt (CPK 130 str.). Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė (CPK 142 straipsnis). Ieškovė nurodė, kad prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį ar parengiamųjų procesinių dokumentų. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų – 2017 m. birželio 15 d., 2017 m. rugsėjo 6 d. ir 2017m. lapkričio 15 d. Kauno apygardos teismo nutarčių civilinėje byloje Nr. eB2-2053-657/2017 (b. l. 9-12, 16-18), patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo (b. l. 13), 2017-09-04 prašymo dėl kreditorių įtraukimo (b. l. 15), Valstybės įmonės Registrų centras Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išrašo (b. l. 20) – vertinimą bei atsakovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad atlygino ieškovei padarytą žalą, darytina išvada, jog, pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 15 d. nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nes įmonei esant nemokiai pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – Įstatymas) įtvirtintus kriterijus, įmonės vadovė savalaikiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodo, jog dėl nesavalaikio kreipimosi į teismą ieškovės kreditoriai patyrė 5 666,73 Eur žalą. Be to, atsakovė pažeidė pareigas veikti tinkamai savo įmonės atžvilgiu, neišsaugojo bendrovės turto, dokumentų ir dėl to padarė įmonei žalą.

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis). Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui, laikytis konfidencialumo, privalo vengti asmeniniai interesai prieštaravimo juridinio asmens interesams ir kt. (CK 2.87 straipsnio 1–4 dalys). Juridinio asmens vadovui nevykdant arba netinkamai vykdant įstatymuose ar steigimo dokumentuose nurodytų pareigų, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekiant išvengti civilinės atsakomybės, remiantis kaltės nebuvimu, turi juridinio asmens vadovas – atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2012).

Būdama R. A. įmonės vadove, atsakovė privalėjo elgtis rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus bei kitus teisės aktus, laiku ir tinkamai neatsiskaitytų su kreditoriais. Kaip įmonės vadovė atsakovė turėjo matyti prastą įmonės finansinę padėtį, pasiektą nemokumo būklę, tačiau nevykdė savo pareigos savalaikiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovė nurodo, jog R. A. įmonė finansinės atskaitomybės dokumentų nėra teikusi, todėl nėra galimybės nustatyti, kada pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo pusę jos į balansą įrašyto turto vertės. Įmonė nebevykdo savo įsipareigojimų, nemoka skolų. R. A. įmonės savininkė nuo 1996 m. liepos 17 d. yra atsakovė R. A.. Kadangi laikotarpiu nuo įmonės tapimo nemokia iki bankroto bylos iškėlimo ieškovės kreditoriniai reikalavimai padidėjo ieškovės reikalaujama suma, tai laikytina, jog yra visos būtinosios atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Dėl atsakovės, kaip R. A. įmonės savininkės ir vadovės, pareigų nevykdymo bendrovės kreditoriams atsirado žala, o atsakovė savo kaltės prezumpcijos jokiais įrodymais nepaneigė, todėl ji privalo atlyginti kreditoriams atsiradusią žalą (2.87 straipsnio 7 dalis, 6.245 straipsnio 1, 4 dalys, 6.246–6.249 straipsniai).

Skolininkė privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadinamas procesinėmis palūkanomis, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinys pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai – iš atsakovės ieškovei priteistinas 5 666,73 Eur žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos (procesinės palūkanos) už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. kovo 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.38 straipsnis, 6.210 straipsnis 1 dalis, 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246–6.249, 6.251 straipsniai, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 177 straipsnis).

Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 170,00 Eur žyminis mokestis, nes ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis, 93, 96 straipsniai).

Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, jos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 96 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei R. A. įmonei, įmonės kodas 159905891:

5 666,73 Eur (penkių tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimt šešių eurų 73 ct) žalos atlyginimą,

5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. kovo 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 170,00 Eur (vieno šimto septyniasdešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Nepateikusi atsiliepimo šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.