Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas V. K. su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Skunde ir atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 1–4, 150–1520 remiasi šiais argumentais:

2.1. Paaiškina, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. įvairiais laikotarpiais buvo laikomas Lukiškių TI-K pažeidžiant jo teisę į privatumą dėl netinkamai įrengtų dušo patalpų. Ši patalpa buvo matoma kitiems asmenims – per duryse esančią stebėjimo angą buvo stebimas pareigūnų, taip pat ir pareigūnių moterų.

2.2. Nurodo, kad vienoje patalpoje įrengtas dušas ir pakaba drabužiams kabinti, todėl prausimosi metu drabužiai sudrėkdavo nuo garų.

2.3. Teigia, kad tokiu būdu jam buvo sukelti sunkumai (patyrė psichologinį sukrėtimą, pablogėjo sveikata, savijauta, kilo emocinė depresija), kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį.

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, remdamasis šiais argumentais:

3.1. Atsiliepime į skundą (b. l. 10–13) pateikia informaciją apie pareiškėjo judėjimo ir buvimo Lukiškių TI-K laikotarpius.

3.2. Nurodė, kad išvedimas į dušą organizuojamas kiekvieną dieną pagal postus, kurių gyvenamosiose kamerose yra laikomi suimtieji (nuteistieji) asmenys. Pažymėjo, kad siekiant užtikrinti nuteistųjų privatumą duše, Lukiškių TI-K dušo patalpose yra įrengtos pertvaros, kurių bendras aukštis yra 1,6 metrai, tame tarpe 0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų, plotis 1,2 metro. Į dušines patalpas suimtieji ir nuteistieji yra vedami tos pačios lyties pareigūnų. Patalpose yra įrengta vieta nusirengti / apsirengti. Nurodė, kad dušo patalpos įrengtos laikanti teisės aktų reikalavimų.

3.3. Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos nurodė, kad šiuo atveju nėra būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Byloje ginčas kilo dėl 1 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant jam privatumo naudojantis dušu Lukiškių TI-K, atlyginimo, laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

5. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K periodiškai buvo laikomas laikotarpiais nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d. ir nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2017 m. gegužės 18 d.

6. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 str. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimą reguliuoja CK 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, nes, kaip jau buvo minėta, dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis). Taigi, valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

7. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą CK 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl pareiškėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (neveikimo). Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas).

8. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, 29 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje turi būti įrengta sanitarinė švarykla. Sanitarinėje švarykloje įrengiamos šios patalpos: nusirengimo / apsirengimo kambarys, dušinė, dezinfekavimo kameros patalpa. Šios normos 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos taip pat ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnyje bei Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 107 punkte (ginčui aktuali 2016 m. liepos 5 d. redakcija).

9. Iš byloje pateikto Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2019 m. sausio mėn. pranešimo matyti, kad asmens privatumui užtikrinti dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Atsiliepime atsakovės atstovas taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K dušo patalpose yra įrengtos pertvaros, kurių bendras aukštis yra 1,6 metrai, o plotis 1,2 metro. Patalpose yra įrengta vieta nusirengti / apsirengti. Nei Lietuvos higienos normos HN 134:2015 nuostatos, nei kitų paminėtų teisės aktų nuostatos nenumato, kad nuteistieji į dušą būtų vedami po vieną, ar kaip kitaip būtų užtikrintas jų privatumas, ar kiekviena dušo vieta būtų įrengta atskiroje patalpoje, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, Lukiškių TI-K siekia užtikrinti asmens privatumą naudojantis dušu, dušo vietas atskirdamas 1,6 m. aukščio pertvaromis. Įkalinimo įstaigų patalpų įrengimą reglamentuojantys teisės aktai neįpareigoja administraciją persirengimo ir dušo vietas įrengti atskirose uždarose patalpose, ar sudaryti sąlygas dušu naudotis po vieną, todėl iš skundo argumentų nėra pagrindo atsakovės atstovo veiksmus, šiuo aspektu, vertinti kaip neteisėtus.

10. Pareiškėjas skunde nurodė, kad neužtikrinant privatumo naudojantis dušu buvo pažeista Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas nebuvo nuvestas nusiprausti po dušu įstatyme nustatyta tvarka ir terminais, ar dėl kitų neatitikimų higienos reikalavimams, todėl pareiškėjas, įrodinėdamas orumo pažeidimą, turėjo aiškiai pagrįsti, kokias konkrečiai teisės nuostatas pažeidė Lukiškių TI-K organizuodama nusiprausimą duše. Teisiniais argumentais savo teisių pažeidimo nepagrindus, t. y. nenurodžius, kokias konkrečiai teisės nuostatas pažeidė Lukiškių TI-K, vien tik skunde nurodytais abstraktaus pobūdžio argumentais nėra pagrindo konstatuoti pažeidimo, įtvirtinto Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje.

11. Įrodymų naštos paskirstymo prasme, bylose dėl teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų, pareiškėjui taip pat tenka pareiga pateikti detalų netinkamų kalinimo sąlygų apibūdinimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė tik savo subjektyvią nuomonę dėl nepatogumų duše prausiantis kartu su kitais nuteistaisiais ir neindividualizavo, kaip konkrečiai įstatymais nustatyta dušu naudojimosi tvarka pažeidė pareiškėjo teises, ar kokių priemonių dėl to ėmėsi pats pareiškėjas ir pan. Todėl vien tik bendro pobūdžio teiginiai negali būti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti. Be to, kaip nurodė atsakovės atstovas, dušo vietos yra atskirtos pertvaromis (šią aplinkybę patvirtina ir į bylą pateiktos nuotraukos), todėl negalima sutikti su pareiškėjo skundo argumentais dėl jokio privatumo neužtikrinimo naudojantis dušu.

12. Nenustačius pažeidimų, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K įgyvendindama suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu, teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjo teisių nepažeidė, t. y. Lukiškių TI-K veiksmuose pareiškėjo atžvilgiu nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Todėl kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas yra betikslis, kadangi tam, kad būtų priteista pareiškėjo prašoma žala turi būti nustatytos visos trys kumuliatyvios sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atitinkamai, dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų dėl jo patirtos neturtinės žalos, jos buvimo bei jos įrodinėjimo (žr. pvz., LVAT 2013 m. liepos 2 d. nutartis byloje Nr. A858–610/2013, 2015 m sausio 29 d. nutartis byloje Nr. A130–858/2015, 2015 m. birželio 8 d. sprendimas byloje Nr. A315–602/2015), atsižvelgus į nurodytus argumentus, nėra tikslinga atskirai pasisakyti.

13. Taigi pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.