- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-11
- Bylos Nr.
- 2S-1097-603/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-00441-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Henrichas Jaglinskis, Loreta Lipnickienė (pran.)
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- AB DnB NORD bankui
- Kategorijos
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Henricho Jaglinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui AB DnB NORD bankui dėl piktnaudžiavimo teise.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad atsakovas AB DnB NORD bankas, inicijuodamas priverstinio išieškojimo procedūras, t. y. pateikdamas prašymus, kurių pagrindu Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo priėmė 2010 m. balandžio 27 d. nutartį Nr. 02201003409 ir 2010 m. liepos 14 d. nutartį Nr. 02201006049-L, piktnaudžiavo savo, kaip kreditoriaus, turimomis teisėmis, o tai sudaro pagrindą, remiantis CK 1.137 str. 3 d., atsisakyti ginti tokias teises, o tuo pačiu nevykdyti visų aukščiau nurodytų Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo nutarčių.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. sausio 21 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį dėl piktnaudžiavimo teise pripažinimo. Teismas pažymėjo, kad pateikdama ieškinį Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui A. B. siekia įrodyti aplinkybę, kuri turėtų būti ir buvo vertinama kitoje civilinėje byloje, todėl šiam reikalavimui turėtų būti taikomos civilinio proceso normos, reglamentuojančios įrodymų rinkimą, jų tyrimą bei vertinimą, o ne ieškinio institutas. Teismo sprendimas, pripažįstantis ar paneigiantis aplinkybę, kad viena iš šalių piktnaudžiavo savo materialiąja teise, savarankiškai jokių teisinių pasekmių nesukeltų, nes toks sprendimas nebūtų vykdytinas. Ieškovei teismas išaiškino, kad savo teises ji turi teisę ginti kasacine tvarka arba remiantis proceso atnaujinimo institutu.
Atskiruoju skundu ieškovė A. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartį ir įpareigoti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą priimti ieškovės pareikštą ieškinį. Nurodė, kad yra akivaizdu, jog Hipotekos skyriui priimant nutartį nebuvo ir negalėjo būti nustatinėjama aplinkybė, ar atsakovas piktnaudžiavo teise, t. y. tokia aplinkybė galėtų būti nustatoma tik pareiškus ieškinį ginčo teisenos tvarka. Šiuo ieškiniu ieškovė siekia ginčo dėl teisės išsprendimo. Pažymi, kad pripažinus, jog atsakovas inicijuodamas priverstinio skolos išieškojimo procedūrą piktnaudžiavo teise, būtų sudarytos sąlygos tokią atsakovo teisę atsisakyti ginti, t. y. atsisakyti vykdyti Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo nutartis. Be to, toks konstatavimas reikštų ir atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimą, o tai savo ruožtu suteiktų pagrindą reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio ir CPK 5 straipsnio nuostatos garantuoja asmenų teisę kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jų pažeistos ar ginčijamos teisės. Konstitucijos nuostatos nustato tik teisę kreiptis į teismą, bet šios teisės realizavimo tvarkos nenustato. Jas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai. Teismo darbas vykdant teisingumą yra procesinė veikla, kurią, priklausomai nuo nagrinėjamų santykių prigimties, reglamentuoja baudžiamieji, civiliniai ir administraciniai įstatymai. CPK 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismams žinybingi visi ginčai dėl teisės, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, restruktūrizavimo ar bankroto teisinių santykių, taip pat finansų teisinių santykių, atsirandančių civilinės privatinės teisės pagrindu.
Teisė į teisminę gynybą negali būti absoliutinama. Kaip ir bet kokią kitą subjektinę teisę, teisę į teisminę gynybą, galima įgyvendinti ne bet kaip. Ją įgyvendinant taip pat reikia laikytis įstatymų, t.y. teisė į teisminę gynybą gali būti įgyvendinama tik tokia tvarka, kokią nustato įstatymai. Įstatymas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad atsakovas AB DnB NORD bankas, inicijuodamas priverstinio išieškojimo procedūras, piktnaudžiavo savo, kaip kreditoriaus, turimomis teisėmis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės reikalavimui turėtų būti taikomos civilinio proceso normos, reglamentuojančios įrodymų rinkimą, jų tyrimą ir vertinimą, o ne savarankiško ieškinio institutas. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kad ginčai, susiję su pagrindine prievole, nagrinėjami ieškinio teisenos tvarka, o ne byloje dėl hipotekos, tačiau, kaip minėta, teisė į teisminę gynybą gali būti įgyvendinama tik tokia tvarka, kokią nustato įstatymai. Nors apeliantė nurodo, kad patenkinus ieškinį jai atsirastų teisė nevykdyti Hipotekos skyriaus nutarčių, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimu tos pačios instancijos teismui Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato galimybės leisti nevykdyti įsiteisėjusių teismo sprendimų. Panaikinti įsiteisėjusį teismo sprendimą gali tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, patenkinęs kasacinį skundą. Taip pat yra numatyta galimybė ieškovei CPK nustatyta tvarka kreiptis dėl proceso atnaujinimo. Ieškovė nurodo, kad pripažinus, jog atsakovas piktnaudžiauja teise, būtų pagrindas taikyti civilinę atsakomybę ir reikalauti nuostolių atlyginimo, tačiau ieškovė ieškiniu neprašo atlyginti galimu atsakovo piktnaudžiavimu teise padarytos žalos atlyginimo, todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog teismo sprendimas, tik pripažįstantis ar paneigiantis aplinkybę, kad atsakovas piktnaudžiavo savo materialiąja teise, savarankiškai jokių teisinių pasekmių nesukeltų, todėl negalėtų būti vykdytinas.
Be to, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų, Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4113-592/2011 pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui AB DnB NORD bankui, kuriuo ieškovė prašo pakeisti 2007-07-17 kreditavimo sutarties Nr. K-2500-2007-443 specialiosios dalies 13.1 p., nustatant, kad „jeigu per penkerių metų terminą, pradedamą skaičiuoti nuo sutarties sudarymo dienos, panaudoto kredito sumos ir bankui įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertės santykis dėl objektyvių ir nuo šalių valios nepriklausančių priežasčių (pvz., nekilnojamojo turto rinkos esminių pokyčių) tampa iš esmės neatitinkančiu sutartyje nustatyto santykio, galimas priverstinis įsiskolinimo pagal sutartį išieškojimas iš bankui įkeisto nekilnojamojo turto atidedamas penkerių metų terminui, kuris pradedamas skaičiuoti nuo 2011-01-01, t.y. bankas neturi teisės iki nustatyto termino pabaigos vykdyti priverstinio įsiskolinimo pagal sutartį pagal sutartį išieškojimo iš bankui įkeisto nekilnojamojo turto. Laikoma, jog panaudoto kredito sumos ir bankui įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertės santykis iš esmės padidėja, jei jis viršija 89,28 procentų“. Taigi, kaip matyti iš pateikto ieškinio reikalavimo, ginčas byloje kilo dėl tos pačios 2007-07-17 kreditavimo sutarties Nr. K-2500-2007-443 kaip ir šioje nagrinėjamoje byloje. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija ieškovei išaiškina, kad ieškovės reikalavimui pripažinti, kad atsakovas AB DnB NORD bankas, inicijuodamas priverstinio išieškojimo procedūras, piktnaudžiavo savo materialiąja teise turėtų būti taikomos civilinio proceso normos, reglamentuojančios įrodymų rinkimą, jų tyrimą ir vertinimą, todėl siekdama pakeisti sutarties sąlygas, ieškovė civilinėje byloje 2-4113-592/2011 galėtų įrodinėti, kad atsakovas piktnaudžiavo savo materialiąja teise.
Nurodytais motyvais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teisingai aiškino bei taikė proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė jį priimti skundžiamoje nutartyje nurodytu pagrindu, t.y. dėl to, kad toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.