Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2010-09-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-716-441/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2010-09-24
Bylos Nr.
1-716-441/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Žilvinas Astrauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-716-441/2010Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.; 1.2.20.5.; 2.10.1.4. (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 24 d.Šiauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Astrauskas, susipažinęs su Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Dovilės Morkūnaitės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje J. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, be pastovios gyvenamosios vietos, deklaruojamosios gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), teistas:

1975-04-08 Šiaulių miesto teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d., 146 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.; vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 25¹ str. – lygtinai, priverstinai įdarbinant;1975-09-18 Šiaulių miesto teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 147 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 m.; prijungus neatliktą bausmę pagal 1975-04-08 nuosprendį, galutinė bausmė – 5 m. laisvės atėmimo;1985-06-26 Šiaulių miesto teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 164 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m. su turto konfiskavimu; 1993-04-13 Šiaulių miesto teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.; pritaikius 1993-06-15 įstatymo „Dėl amnestijos“ 3 str., bausmė sumažinta 1/3, t.y. 5 mėn. 6 d.; 1994-01-12 Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos namų, neatlikęs 3 mėn. 25 d. laisvės atėmimo bausmės dalies;1995-01-24 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m.; 1995-11-03 Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos namų, neatlikęs 10 mėn. 11 d. laisvės atėmimo bausmės dalies; 1997-10-03 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 m.; prijungus neatliktą bausmę pagal 1995-01-24 nuosprendį, galutinė bausmė – 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo su 1/3 turto konfiskavimu; 1998-01-29 Apeliacinio teismo nutartimi nuosprendis panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo; 1998-04-01 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 m. su 1/3 turto konfiskavimu; prijungus neatliktą bausmę pagal 1995-01-24 nuosprendį, galutinė bausmė – 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo su 1/3 turto konfiskavimu; 2000-01-20 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi, pritaikius 1999-11-25 įstatymą Nr. VIII-1439 ir Nr. 1440, bausmė sumažinta iki 3 m. 1 mėn. laisvės atėmimo; 2001-09-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 201¹ str. laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn. su 1000 Lt vertės turto konfiskavimu;2001-10-08 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 272 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 m. 2 mėn. su 1000 Lt vertės turto konfiskavimu; 2002-01-16 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi subendrintos bausmės pagal 2001-09-13 ir 2001-10-08 nuosprendžius, galutinė bausmė – 4 m. 2 mėn. laisvės atėmimo su 1000 Lt vertės turto konfiskavimu; 2003-08-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi veiką iš 1961 m. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 272 str. 2 d. perkvalifikavus į 2000 m. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., nuteistas 2 m. 10 mėn. laisvės atėmimo; šią bausmę subendrinus su 2001-09-13 nuosprendžiu, galutinė bausmė – 3 m. laisvės atėmimo, nuo turto konfiskavimo atleistas;2004-12-29 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 10 mėn.; 2006-05-04 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai, neatlikęs 5 mėn. 17 d. laisvės atėmimo bausmės dalies; 2006-09-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi pasiųstas atlikti 5 mėn. 11 d. laisvės atėmimo bausmės dalį; bausmę atlikęs 2007-10-08, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. T. 2009-07-28 9.10 val. Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono Policijos komisariato patalpose Purienų g. 48 Šiauliuose Kriminalinės policijos tyrėjui G. T. ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-353-09, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 235 str., davė melagingus parodymus apie tai, kad 2009 m. birželio mėn., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, Vytauto - Žalgirio gatvių Šiaulių mieste sankryžoje A. J. ir E. T. neva prašė nužudyti R. T. ir A. P., be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pakartotinai duodamas parodymus 2009-09-15 15.20 val. Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono Policijos komisariato patalpose Purienų g. 48 Šiauliuose Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjai L. L. ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 235 str., davė melagingus parodymus apie tai, kad 2009 m. birželio mėn., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, Vytauto - Žalgirio gatvių Šiaulių mieste sankryžoje A. J. ir E. T. neva prašė nužudyti R. T. ir A. P..

J. T. ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino ir parodė, kad 2009 m. liepos 20 d. apie 12.00 val. jam būnant prie Žalgirio ir Vytauto gatvių sankryžos, prie jo privažiavo R. T. ir A. P.. R. T. jam pasiūlė parašyti pareiškimą, kad A. J. jo prašė „bakstelt” R. T. ir A. P.. R. T. jam pažadėjo sumokėti už tai 10000 litų. J. T. sutiko parašyti pareiškimą ir R. T. pasiūlė važiuoti į jo namus (duomenys neskelbtini). Važiuodami jie kalbėjosi apie tai, kad R. T. skiriasi su žmona ir nesutaria dėl turto, todėl reikia surašyti pareiškimą, kuriame E. T. ir A. J. būtų apkaltinti. R. T. žadėjo pinigus sumokėti dalimis bei padėti kalėjime. A. P. į jų pokalbį nesikišo, nieko neprašė bei nieko nežadėjo. Pareiškimo tekstą surašė kompiuteriu, tekstą kūrė jis su R. T.. R. T. jam davė išgerti. Apgirtęs, iki galo to pareiškimo teksto nebeskaitė, tik nurodytoje vietoje pasirašė. Pasirašydamas jis žinojo, kad viskas tame pareiškime yra neteisybė, bet norėjo užsidirbti pinigų. Kai pasirašė pareiškimą, R. T. jam davė 100 Lt. R. T. pasakė, kad jis nuneš pareiškimą į policiją. Po kiek laiko, jam būnant Žalgirio - Vytauto gatvių sankryžoje, atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jį apklausė liudytoju, prieš tai įspėjo dėl atsakomybės už melagingus parodymus. Apklausiamas jis nurodė, kad A. J. jam kartu su E. T. užsakė nužudyti žmones. Tik kai buvo atlikta akistata, jis prisipažino, kad melavo ir tai darė norėdamas gauti pinigų. Su R. T. ir A. P. jis kalbėjosi tik kartą. Daugiau R. T. jam pinigų nemokėjo. Mano, kad tokią istoriją R. T. sugalvojo dėl to, jog galėtų daryti spaudimą žmonai skyrybų metu, o A. P. jam kaip draugas padėjo. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.

R. T., apklaustas liudytoju baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), parodė, kad 2009 m. liepos pirmoje pusėje susitiko savo pažįstamą A. P., kuris jam papasakojo girdėjęs iš vieno pažįstamo, jog A. J. yra prašęs kažkokio žmogaus jį (R. T.) ir A. P. nužudyti, už ką davė 40000 litų, bei reikalavo sudeginti mikroautobusą, kuriuo R. T. važinėjasi. R. T. tuo nepatikėjo ir pasiūlė A. P. tai išsiaiškinti. Po kiek laiko A. P. vėl jam tą papasakojo ir pasakė, kad gali tą žmogų parodyti. Jie nuvažiavo, rado tą vyriškį, sėdintį Vytauto - Žalgirio gatvių sankryžoje, ir paprašė papasakoti viską, ką jis žino. Šis pasakęs, kad A. J. ir „tamsi“ moteris paprašė jo „užversti“ rugpjūčio mėnesį du žmones ir už tai pažadėjo 40000 litų. Iš apibūdinimo R. T. suprato, jog kalbama apie jo žmoną E. A. P. to žmogaus klausė, ar jis ketina tai daryti, šis atsakė, kad neketina, nori gauti pinigų ir su jais pabėgti. R. T. A. P. pasakė, kad jis netiki tuo, jog tas žmogus ką nors galėtų nužudyti. A. P. jį tikino rašyti pareiškimą policijai, tačiau jis (R. T.) nusprendė dar pagalvoti. 2009-07-20 A. P. vėl atvyko pas jį, pradėjo sakyti, kad reikia kažką daryti, nes grasinimai realūs. Jie sutarė nuvažiuoti pas tą vyriškį vardu J., kad šis rašytų pareiškimą. Nuvykę pas J., pasiūlė jam parašyti pareiškimą, šis sutiko. Buvo surašytas pareiškimas, J. pareiškimą pasirašė. Jis davė J. 100 litų ir butelį brendžio už tai, kad įspėjo apie kėsinimąsi, o pats su A. P. nuvežė pareiškimą į Šiaulių rajono policijos komisariatą. Ten jis (R. T.) buvo apklaustas liudytoju baudžiamojoje byloje ir pasakojo taip, kaip viskas buvo. Jis J. T. jokio pareiškimo nediktavo ir nesakė, ką reikia pasakoti policijos pareigūnams, jis nesupranta, kodėl J. T. jį šmeižia. Jis J. T. atsilyginti tikrai nežadėjo, nes tokių pinigų neturi.

A. P., apklaustas liudytoju baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), parodė, kad niekam nieko apie jokį kėsinimąsi nepasakojo ir nieko apie tai nežino. Skiriasi du žmonės – E. T. ir R. T., į jų reikalus jis kištis nenori.

Nukentėjusysis A. J. parodė jokių pretenzijų J. T. neturintis, nurodė manąs, kad J. T. į nusikalstamą veiką įtraukė R. T., kuris nori atkeršyti savo žmonai E. T., o tuo pačiu ir jam (A. J.), kaip E. T. draugui. J. T. jo atsiprašė, žala jam nepadaryta.

Nukentėjusioji E. T. parodė, kad J. T. pretenzijų neturi. Jos manymu, viską sugalvojo jos vyras R. T., kuris, norėdamas skyrybų proceso metu palankiai sau išspręsti turto dalybų klausimą, sugalvojo ją apšmeižti.

Liudytoja L. F. parodė, kad 2009 m. birželio pradžioje iš brolio R. T. sužinojo, kad jo buvusi žmona su savo nauju draugu užsakė nužudyti R. T. ir jo draugą A. P. Ji žinojo, kad jos brolis su žmona Egle tuo metu nebegyveno, buvo piktuoju, bet apie skyrybas ji nieko konkrečiai nežinojo. Apie grasinimą nužudyti ji pasiteiravo A. P., kuris papasakojo iš pažįstamų sužinojęs apie tai, kad jį (A. P.) ir R. T. užsakė nužudyti E. T. ir A. J.

2009-07-20 pareiškimo kopijoje užfiksuotas pranešimas policijos pareigūnams apie J. T. užsakytą dviejų asmenų – E. vyro ir jo draugo – nužudymą.

2009-07-28 ir 2009-09-15 liudytojo J. T. apklausos protokolų kopijose užfiksuoti J. T. parodymai apie tai, kad 2009 m. birželio mėn. Šiaulių mieste, Vytauto - Žalgirio gatvių sankryžoje, A. J. ir E. T. prašė, kad jis (J. T.) nužudytų R. T. ir A. P.

Iš 2009-09-15 akistatos protokolo kopijos matyti, kad J. T. akistatos su A. J. metu prisipažino melagingai liudijęs apie tai, kad E. T. ir A. J. jo prašė nužudyti R. T. ir A. P.

Iš įsiteisėjusio 2010-07-09 prokuroro nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas R. T. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. ir 236 str. 1 d., 24 str. 5, 6 d. ir 236 str. 1 d., 24 str. 5 d. ir 235 str. 1 d., 235 str. 1 d., A. P. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. ir 236 str. 1 d., 235 str. 1 d., J. T. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 236 str. 1 d. nutrauktas.

Ištyręs byloje esančius įrodymus teismas pripažįsta, kad J. T. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje nustatyta, kad J. T., ikiteisminio tyrimo metu 2009-07-28 ir 2009-09-15 apklausiamas liudytoju, nurodė išgalvotus, tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad E. T. ir A. J. prašė jo nužudyti R. T. ir A. P. J. T., liudytojo apklausos metu pateikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, žinojo apie pareigą duoti teisingus parodymus ir atsakomybę už šios pareigos nevykdymą, suvokė, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus ir norėjo, kad tokia informacija būtų užfiksuota ir panaudota byloje, t.y., veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip melagingų parodymų davimas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu J. T. suformuluotame kaltinime padarytas rašymo apsirikimas, nurodant, kad J. T. neva buvo prašoma, be R. T., nužudyti ir A. P.. Iš bylos duomenų matyti, kad P. vardas yra A1., todėl kaltinimas tikslintinas, ištaisant P. vardą iš A. į A1.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Esant įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnis), baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatyta bauda kaip alternatyvi bausmė; bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; civilinis ieškinys byloje nepareikštas; proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja.

Prokurorė, siūlydama užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam J. T. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d., padarymą siūlo skirti 4 MGL (520 Lt) dydžio baudą. Kaltinamasis prašo skirti mažesnę baudą.

J. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

J. T., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas, nusikalto teistumui neišnykus, todėl baudžiamojo įstatymo prasme yra recidyvistas (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 27 str. 1 d.). Kaltinamasis niekur nedirba, tačiau ikiteisminio tyrimo metu tvirtino lėšų baudai susimokėti turėsiantis, nes pradės gauti invalidumo pensiją. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus J. T. baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant mažesnį už baudžiamajame įstatyme numatytą šios bausmės rūšies vidurkį, arčiau minimalios ribos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

nusprendžia:

J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 4 MGL (penkių šimtų dvidešimties litų) dydžio bauda, ją sumokant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Žilvinas Astrauskas