Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. G., gim. (duomenys neskelbtini) Lazdijų r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaruojama gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, spec. vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, turinti II gr. invalidumą, nedirbanti, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 3 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji J. G. 2014-01-20 apie 16 val. 40 min., būdama AB SEB banke, esančiame Maironio g. 17, Kaune, atvirai pagrobė didelės vertės svetimą - G. K. priklausantį turtą: piniginę 100 litų vertės, kurioje buvo 10 000 eurų (nacionaline valiuta 34500 litų), 35 svarų (nacionaline valiuta 144,9 litų), 2830 litų, 200 kreditų taksofono kortelė- 50 litų vertės, 50 kreditų taksofono kortelė – 20 litų vertės, raktas nuo banko seifo - 200 litų vertės, tuo padarydama nukentėjusiam G. K. 37844,9 litų turtinę žalą.

Kaltinamoji J. G. kalta prisipažino visiškai ir parodė, jog 2014-01-20, apie 16.30 val. atėjo į „Vilniaus banką“, esantį Maironio g./Laisvės al. dėl kortelės keitimo. Išsispaudusi talonėlį, nuėjo pas banko darbuotoją, kuri paprašė dokumento. Ji banke laukiamojo vietoje ieškojo dokumento, neradusi atsikėlė eiti ir po dešine puse pamatė piniginę, kurią apsidairiusi pasiėmė, įsidėjo į kišenę ir paspartinusi žingsnį išėjo iš banko. Piniginėje tikėjosi rasti pinigų, gal 200 Lt. Parėjusi į namus tik apie 22 val. pasižiūrėjo kas piniginės viduje. Pamačius piniginėje didelę sumą pinigų, ji jų neskaičiavo, išsigando. Piniginėje buvo litai, eurai, svarai. Kitą dieną apie 8.40 val. nuėjusi į banką dėl asmeninių reikalų, galvojo banke paduos piniginę, tačiau išsigandusi, kad bus iškviesta policija, ji piniginės su pinigais nepadavė, tačiau pagalvojusi sutvarkys savo reikalus ir važiuos pas žmogų į namus atiduoti piniginės, nes piniginėje buvo iš ligoninės išrašas, kur nurodyta asmens gyvenamoji vieta. Parėjusi į namus, striukėje paliko tą piniginę su pinigais ir paskambino sūnui su tikslu, kad šis palydėtų ją iki Kuršių gatvės, tačiau spėjus sūnui pasakyti „atvažiuok“, ir į duris skambutis. Pas ją į namus atvyko policija, kuri klausė „ar buvote banke, ar paėmėte ką nors“, tačiau ji viską neigė, manydama, kad jie patikės, o policijai išėjus, važiuos į Kuršių g., tačiau policija ją išsivežė į policijos komisariatą. Policijos komisariate pareigūnai jos pakartotinai klausė, ar ji ėmė piniginę, tačiau ji neigė. Pareigūnams parodžius vaizdo įrašą, kur buvo ji, ji iš karto ištraukė iš striukės kišenės piniginę su pinigais ir padėjo ant stalo. Tik policijoje pamatė pilną piniginės tūrinį. Ji neigė, nes galvojo, kad pareigūnai patikės, o ji žmogui nuveš piniginę su pinigais į Kuršių g. Tą dieną ji buvo apsirengusi su striuke, juoda berete. Ji suprato, ką padarė, tačiau galvojo, kad piniginę pati pristatys, buvo išsigandusi. Supranta, kad padarė nusikaltimą, labai blogai vertina savo elgesį, gailisi, prašo dovanoti.

Parodymų patikrinimo vietoje metu J. G. patvirtino duotus parodymus ir paaiškino, kaip įvykdė nusikalstamą veiką (43-46 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jos kaltė visiškai įrodyta:

Nukentėjusiojo G. K. parodymais, kad 2014-01-20 susitiko su draugu M. G. Laisvės al., kuris jam atvežė 10 000 eurų. Nuėjo į banką „SEB Vilniaus bankas“, esantį Maironio g. / Laisvės al. kampas, kur yra kameros, suskaičiuoti pinigų. Banke susiskaičiavęs pinigus įsidėjo į piniginę. Kadangi bankas turėjo užsidaryti maždaug po 20 min., nuėjo išsimušti talonėlio dėl operacijos ir per žioplumą, skubėjimą paliko piniginę po kaire puse banke, ant staliuko užpildyti kvitukams. Išsimušus talonėlį, sugriebęs už kišenės pastebėjo, kad piniginės nėra. Puolė žiūrėti kur paliko piniginę, tačiau jos nerado. Priėjęs prie administratorės pasakė, kad yra apvogtas, bei parašė banke pareiškimą, kad galėtų peržiūrėti kamerą. Peržiūrint kamerų užfiksuotą vaizdą jam pasakė, kad matosi, jog jo piniginė guli, prieina moteris, ji nueina, piniginės nebėra. Nuvažiavo į policiją parašė pareiškimą. Po kelių dienų jam piniginė buvo grąžinta. Piniginė buvo ruda. Pinginėje buvo: 10 000 eurų po 500 kupiūrom, 5 kupiūros po 500 Lt, viena kupiūra 200 Lt, dvi po 50 Lt ir 30 Lt, o svarų buvo 20, 10 ir 5 kupiūros, raktas nuo seifo, banko kortelė magnetinė, „Tesco“ kortelė, taksofono dvi kortelės, viena – 200 kreditų, kita – 50 kreditų, buvo jo siuntimas į ligoninę operacijai, dvi kortelės lietuviško banko - „SEB“ ir „Swedbank“. Kol nebuvo grąžinta piniginė su joje buvusiais daiktais, jam buvo padaryta apie 38 000 Lt žala. Šiuo metu jam visi daiktai yra grąžinti, niekas nepaimta. Nepastebėjo, kad kas juos stebėtų, kai skaičiavo pinigus banke, kaltinamosios tuo metu nematė. Jis pretenzijų kaltinamajai neturi, žioplumas yra blogas dalykas, jam taip pirmą kartą gyvenime.

G. K. pareiškimu, kad 2014-01-20 apie 16.30 val. atėjo į SEB banką, esantį Maironio g. 17, Kaunas kartu su draugu M. G., kur prie staliuko pildyti kvitams suskaičiavo pinigus ir įsidėjęs į piniginę, nuėjo išsimušti talonėlio. Per skubėjimą ant minėto staliuko paliko piniginę bei grįžęs prie staliuko piniginės neberado. Piniginėje buvo 10 000 Eurų, apie 3000 litų, apie 80 Didžiosios Britanijos svarų. Dėl vagystės padaryta apie 39 000 litų žala. Neradus piniginės susisiekė su banko apsaugos darbuotojais, kurie atsukę kameras pasakė, kad matosi kai yra paliekama piniginė ir priėjusi moteriškė prie staliuko įsideda piniginę į maišelį ir nueina. (1 b.l.)

Įvykio vietos apžiūros protokolu iš kurio matyti, kad nusikaltimo vieta yra AB SEB bankas esantis Kaune, Maironio g. 17 (10-11 b.l.)

AB SEB banko operacijų departamento pažyma dėl informacijos pateikimo iš kurios matyti, kad banko klientės, kuri buvo aptarnauta AB SEB banko skyriuje, esančiame Laisvės al. 82/Maironio g. 17, 7 kasoje yra J. G., gyvenanti Vytauto pr. 60-45, Kaunas. Taip pat pateikta 2014-01-20 apie 16.32 – 16.38 val. minėtame banko skyriuje užfiksuotas vaizdo įrašas ( 13, 14 b.l.)

Apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas SEB banko pateiktas vaizdo kamerų įrašas 2014-01-20 nuo 16.32 iki 16.44 val. Apžiūrint pateiktą vaizdo įrašą yra užfiksuota: faile, kuriame parašyta 7 kasa 2014 01 20. Kasoje Nr. 7 nufilmuota darbo vieta, kur dirba banko darbuotoja, fiksuotas dienos laikas 16:32:23.10. Apie 16:32:30 prie kasos Nr. 7 prieina moteriškė, kuri dėvi juodos spalvos striukę su kapišonu ir ant galvos užsidėjusi juodos spalvos beretę. Priėjusi prie stalo ji atsisėda, atsisega piniginę ir išsiėmusi iš jos žalios spalvos kortelę paduoda kasoje Nr. 7 dirbančiai banko darbuotojai. Banko darbuotoja kažką suvedinėją į kompiuterį ir bendrauja su moteriške. Apie 16:34:25 moteriškei, banko darbuotoja grąžina žalios spalvos kortelę, kuri šią paima ir įsideda atgal į piniginę. Apie 16:35:17 moteriškė įsideda piniginę į rankinę, apie 16:36:57 moteriškė pakyla nuo kėdės ir nueina nuo kasos Nr. 7. Atidaromas failas pažymėtas „įėjimas ir išėjimas“, kuriame filmuojamos įėjimo į banko lankytojų salę stiklinės durys. Kairėje ekrano pusėje esanti kamera filmuoja iš banko salės pro duris išeinančius lankytojuos, dešinėje ekrano pusėje esanti kamera rodo jau praėjusius šias duris lankytojus, kurie jau eina link lauko išėjimo durų. Kairės pusės kamera nufilmavusi,16:39:42 kaip iš banko salės išeinanti moteriškė priėjusi prie durų, staiga pasuka į dešinę pusę ir apie 16:39:47.14. ji prie stiklinių durų sugrįžta, jau kažką nedidelio laikydama rankose. Moteriškė dėvi juodos spalvos striukę su kapišonu, mūvi juodos spalvos kelnes ir avi juodos spalvos batus. Kamera esanti dešinėje ekrano pusėje, kuri filmuoja jau praėjusius klientus per stiklines duris, kurie išeidinėja iš banko. Apie 16:39:56 pro šias duris praeina jau minėta moteriškė, kuri iškarto praėjus duris, tai ką laikė rankose, perima į dešinę ranką ir įsideda į juodos striukės dešinę kišenę (greta stovi tas pats jau minėtas vyriškis su telefonu rankose) ir dingsta iš kamerų akiračio. Atsidaromas failas įvardytas „piniginė 16.39.43 val.“. Šiame faile filmavimas prasideda 16:35:00.14. Jame nufilmuota banko lankytojų salė jau praėjus stiklines duris. Dešinėje ekrano apatinėje pusėje matyti banko informacinėje kasoje dirbanti darbuotoja ir jos darbo vieta. Kairėje pusėje iškarto už stiklinių durų yra stalas skirtas lankytojams pildyti įvairius atsineštus dokumentus. Kiek kairiau nuo šio stalo yra dar vienas mažesnis stalelis prie kurio stovi lankytojas (apsirengęs tamsios spalvos striukę ir tamsios spalvos kelnes) ir kažką daro. Dar kairiau matosi lankytojų salė ir kasos. Apie 16:36:42 į salę pro stiklines duris įeina du vyriškiai (toliau pirmasis ir antrasis). Pirmasis iš įėjusių į banką vyriškių dėvi juodos spalvos trumpą striukę, mūvi tamsiai pilkos spalvos kelnes ir kairėje rankoje kažką laiko (nedidelio). Ant galvos jis dėvi juodos spalvos sportine kepurę. Antrasis vyriškis dėvi trumpą striukę juodos spalvos su kapišonu ir mūvi tamsiai pilkos spalvos kelnes. Jis rankose laiko juodos spalvos kuprinę. Įėję į banko klientų salę ir kiek pastovėję abu vyriškiai apie 16:37:10 pasuką į kairę pusę prie didesnio stalo skirto klientams. Matyti, kad antrasis vyriškis padėjo kuprinę ant stalo ir kažko joje ieško, pirmasis stovi greta. Apie 16:39:09 abu vyriškiai nuo klientų stalo prieina prie informacinės kasos, tuo metu prie klientų stalo ir greta jo nieko nei iš banko darbuotojų, nei iš lankytojų nėra. Apie 16:39:20 pirmasis vyriškis nuo informacinės kasos nueina į dešinę ir dingsta iš kamerų akiračio, o antrasis lieka stovėti prie informacinės kasos. 16:39:34 Antrasis vyriškis nueina į lankytojų salę ir tuo pat metu iš lankytojų salės gilumos, matyti link durų artėjanti moteriškė. Ji dėvi juodos spalvos striukę su kapišonu, mūvi juodos spalvos kelnes ir ant galvos užsidėjusi juodos spalvos beretę, ant kairės rankos pas ją užkabinta juodos spalvos rankinė. Ji eina tiesiai link stiklinių durų, priėjusi prie šių durų ji pažiūri į klientų stalą esantį jai iš dešinės ir staiga pasuka prie jo. Priėjusi prie klientų stalo, moteriškė paima į dešinę ranką nedidelį tamsios spalvos daiktą ir apsisukusi grįžta prie stiklinių išėjimo durų ir taip 16:39:50 ji išeina per stiklines duris ir dingsta iš kamerų filmavimo akiračio. Apie 16:40:20 prie stalo skirto lankytojams grįžta pirmasis vyriškis. Jis pradeda tikrinti ir striukės ir kelnių kišenes, matyti, kad jose kažko ieško. Apie 16:42:40 prie jo iš salės prieina antrasis vyriškis. Pirmasis tikrina savo kišenes, o antrasis nusiima nuo peties kuprine ir tikrina ją. 16:43:25 pirmasis ir antrasis vyriškiai prieina prie informacinės kasos ir kalbasi su joje dirbančia banko darbuotoja. Pirmasis vyriškis nusiima savo striukę ir tikrina ją, bei kelnių kišenes. Taip ir baigiasi filmuota medžiaga esanti šiame faile (15-16 b.l.).

Kauno apskrities VPK NTV NNTS vyresniojo tyrėjo R. R. tarnybiniu pranešimu, kad 2014-01-21 apie 9.00 val. nuvykus į SEB banko filialą, esantį Kaune, Maironio g. 17, buvo susisiekta su SEB banko apsaugos darbuotoju Š. T., kuris nurodė, kad banko stebėjimo kameros yra užfiksavę pilietę, kuri galimai nuo stalo pavogė piliečiui G. K. priklausančią piniginę, kad minėta moteris prieš vagystę kreipėsi į banko vadybininkę dėl pasibaigusios banko kortelės galiojimo, kad tai galėtų būti pilietė J. G., gim. 1956 01 07, gyv. Vytauto pr. 61-45, Kaune. Taip pat apsaugos darbuotojas Š. T. išsiuntė į darbo elektroninį paštą nuotrauką, kurioje užfiksuota J. G. kalbanti su banko vadybininke. Nuvykus į butą pas J. G., adresu Vytauto pr. 61-45, Kaune, jos buvo paklausta, ar ji 2014-01-20 apie 16.30 val. buvo atėjusi į SEB banko Kauno filialą Kaune, Maironio g. 17, ar turi juodos spalvos striukę ir juodos spalvos kepurę, tačiau J. G. neigė, kad 2014-01-20 buvo banke, nurodė, kad neturi tokių rūbų. J. G. buvo pristatyta į Kauno apskr. VPK aplinkybių patikslinimui. Nuvykus į komisariatą dar kartą J. G. buvo paklausta, ar ji 2014-01-20 buvo SEB banke ir ar ji nepaėmė nuo stalo svetimos piniginės, tačiau ji neigė buvusi banke ir ėmusi piniginę. Parodžius iš banko apsaugos atsiųsta nuotrauka, kurioje J. G. buvo užfiksuota bekalbanti su vadybininke J. G. prisipažino buvusi SEB banke ir paėmusi svetimą piniginę bei iš striukės vidinės kišenės ištraukė G. K. priklausančią piniginę. J. G. patikino, kad iš piniginės jokių pinigų nepaėmė (17, 18 b.l.).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, apžiūros protokolu, iš kurių matyti, kad įtariamoji J. G. savo iniciatyva pateikė pavogtą piniginę su joje buvusiais daiktais bei pinigais. Pateikti įtariamosios daiktai, pinigai apžiūrėti ir nufotografuoti (53-55, 56-88 b.l.).

Daiktų parodymo atpažinti protokolu iš kurio matyti, kad nukentėjusiajam G. K. yra parodytos atpažinti trys piniginės, kurios pažymėtos numeriais. G. K. atpažįsta piniginę pažymėtą Nr. 1 pagal spalvą, formą, įplyšimą (24-25, 26-27 b.l.)

Nukentėjusiojo G. K. pakvitavimu iš kurio matyti, kad iš Kauno apskrities VPK NTV NNTS tyrėjos gavo sekančius daiktus, kurie buvo pavogti 2014-01-20 SEB banko patalpose: piniginę, 10 000 eurų, 35 svarų, 2830 litų, 200 ir 50 kreditų taksofono korteles, raktą nuo banko seifo, automobilio AUDI TT valst. NR. GAD 128 registracijos liudijimą, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, Swedbank banko kortelę, SEB banko kortelę, “ežio“ papildymo kortelę, „ežio“ kortelės laikiklį, Vikingų loterijos bilietą, išrašą iš medicininių dokumentų, „Neste oil“ nuolaidų kortelę, Tesco nuolaidų kortelę, magnetine kortelę, vizitine kortelę. Dėl daiktų pretenzijų neturi. (31 b.l.)

Daiktų pateikimo protokolu iš kurio matyti, kad įtariamoji J. G. pateikė juodos spalvos striukę su kailine apykakle, juodos spalvos kepurę, kurie apžiūrėti, nufotografuoti ir pakvitavimu gražinti J. G. (91-92, 93, 94, 95 b.l.).

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas.

Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad, grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, jog veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Vagystė gali būti padaroma apibrėžta ir neapibrėžta tyčia. Jeigu nustatoma, kad kaltininko tyčia dėl grobiamo turto vertės buvo neapibrėžta, veika kvalifikuojama atsižvelgiant į pagrobto turto vertę, t.y. realiai kilusius padarinius. Vagystė pagrobiant didelės vertės svetimą turtą yra tada, kai pagrobto turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnis). Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji J. G., tyčia iš AB SEB banko patalpų pagrobė piniginę su joje buvusiais pinigais, daiktais. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes J. G. pagrobdama piniginę tikėjosi rasti pinigų, tačiau jai nebuvo žinoma, kokia pinigų suma, daiktai gali būti pagrobtoje piniginėje, nes nusikaltimas įvykdytas spontaniškai, pamačius banke paliktą piniginę ant staliuko. Veika pagal BK 178 straipsni 3 dalį kvalifikuota teisingai, nes pagrobtoje piniginėje buvo didesnė, nei kaltinamoji manė, pinigų suma – pažiūrėjus piniginės turinį paaiškėjo, kad joje yra neženkliai 250 MGL ribą viršijanti pagrobto turto vertė, t.y. 37 844, 90 litų - 10 000 eurai (t.y. 34 500 Lt), 35 svarai (t.y. 144,90 Lt), 2830 litai, bei dvi taksofono kortelės ir raktas, kurių bendra vertė 270 Lt. J. G. pagrobdama piniginę, nežinojo, kokia yra pagrobto turto vertė. Taigi aplinkybė, kad J. G. neturėjo išankstinės tyčios padaryti sunkų nusikaltimą, yra reikšminga vertinant J. G. veiksmų pavojingumą ir priimant sprendimą dėl bausmės skyrimo.

J. G., be kaltinime išvardintų materialinę vertę turinčių daiktų, buvo kaltinama pagrobusi neturinčius materialinės vertės dokumentus, daiktus: automobilio AUDI TT valst. NR. GAD 128 registracijos liudijimą, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, Swedbank banko kortelę, SEB banko kortelę, “ežio“ papildymo kortelę, „ežio“ kortelės laikiklį, Vikingų loterijos bilietą, išrašą iš medicininių dokumentų, „Neste oil“ nuolaidų kortelę, Tesco nuolaidų kortelę, magnetine, vizitinę korteles. Tačiau neturinčius materialinės vertės dokumentų, daiktų, mokėjimo instrumentų pa­gro­bimas pa­gal BK 178 str. nekvalifi­kuo­ti­nas, tai negali būti vagystės dalyku, todėl aplinkybė, kad J. G. pagrobė šiuos dokumentus, daiktus yra šalintina iš kaltinimo. Šis veiksmo šalinimas kaltinime kaltinamųjų teisių nepažeidė, padėties nepablogino.

By­lo­je nu­sta­ty­ta, kad J. G. pagrobdama piniginę ne­tu­rėjo tiks­lo pagrob­ti sve­ti­mą mokėjimo instrumentą, svetimą dokumentą bei nuolaidų korteles, todėl jai pa­grįs­tai ne­in­kri­mi­nuo­tas neteisėtas mokėjimo priemonių įgijimas (BK 214 str.) ir dokumento pagrobimas (BK 302 str.).

Dėl bausmės.

Kaltinamosios J. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog nusikalstamą veiką padariusi prisipažįsta, gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamosios J. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK yra bausmės teismingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 str.) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir dydžiais.

BK 178 str. 3 d. sankcijoje įstatymų leidėjas nustatė tik laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų. Pažymėtina, kad tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali peržengti baudžiamojo įstatymo sankcijos ribas. Šie atvejai numatyti BK 54 str. 3 d. ir BK 62 str. BK 54 str. 3 d. taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 str. nuostatomis. Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes, BK 54 str. 3 d. numatytų nuostatų taikymas, susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė yra teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes.

Įvertinus byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog nepaisant to, kad J. G. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, bausmės tikslai bus pasiekti, o pati bausmė atitiks teisingumo bei protingumo principus, pritaikius jai BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskyrus švelnesnę, nei įstatyme numatyta, bausmę.

BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo, šiuo atveju – vagystės, t.y. dėl dilelės vertės svetimo turto pagrobimo, pavojingumas, atsižvelgiant į padarytos veikos vietą, laiką, būdą, motyvus bei kitas aplinkybes yra žymiai mažesnis, negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Kaltinamosios J. G. nusikalstami veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 178 str. 3 d., t. y. pagrobtas didelės vertės turtas – piniginė su joje buvusiais pinigais ir daiktais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji pagrobė nukentėjusiajam priklausančią piniginę su joje buvusiais pinigais bei kitais daiktais, tačiau būtina atsižvelgti ir į tai: kad kaltinamoji grobdama piniginę tikėjosi joje rasti pinigų, tačiau ne tokią didelę pinigų sumą ir įvairia užsienio valiuta; pagrobusi piniginę su joje buvusiais pinigais, daiktais kaltinamoji nuo 2014-01 20 apie 16.40 val. iki 2014-01-21 apie 11.00 val. iš piniginės nepaėmė nei vieno daikto ar pinigo; turėjo tikslą šią piniginę grąžinti, tačiau bijojo; šis nusikaltimas padarytas spontaniška, be jokio išankstinio tikslo, ruošimosi, sumanymo; piniginę su joje buvusiais pinigais, daiktais kaltinamoji policijoje pateikė savo iniciatyva; piniginė su pinigais ir daiktais yra grąžinta nukentėjusiajam, kuris patvirtino, kad per tą laiką kai buvo pagrobta piniginė iš jos niekas nedingo. Be to, taip pat privaloma atsižvelgti ir į nukentėjusiojo G. K. elgesį, t.y. nukentėjusysis turėdamas tokią didelę pinigų sumą, elgėsi neatsakingai, neapdairiai, piniginę su joje buvusiais pinigais paliko banke ant stalelio be priežiūros. Taigi tokia nusikalstamos veikos padarymo būdo išraiška, atsižvelgiant ir į nukentėjusiojo, kaltinamosios veiksmus, neabejotinai rodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, palyginus su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu.

BK 54 str. 3 d. taikymui taip pat svarbu, kad kaltininko asmenybės įvertinimas leistų daryti išvadą, jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už padarytą nusikalstamą veiką nebūtų teisingas. Kaltininko asmenybės pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po jo. J. G. 58 metai, per šį laikotarpį iki nusikalstamos veikos padarymo teista nebuvo (116 b.l.), tik vieną kartą bausta administracine tvarka dėl pėsčiųjų padaryto pažeidimo, bauda sumokėta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (115 b.l.), civilinio ieškinio nėra, kaip nurodė kaltinamoji turi II grupės invalidumą, yra ištekėjusi. Yra viena kaltinamosios atsakomybė lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų poliklinikoje nesilankė (100 b.l.) Kauno apskrities priklausomybių ligų centre neregistruota ( 106 b.l.).

Taigi atsižvelgus į J. G. elgesį iki nusikaltimo padarymo, jos veiksmus nusikalstamos veikos padarymo metu, elgesį po nusikalstamos veikos, į nukentėjusiojo interesus, t.y. baigiamosios kalbos metu nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamajai pretenzijų neturi, jam gaila moteriškės, nenorėtų, kad ji atsidurtų kalėjime. Nors kaltinamoji ir padarė sunkų nusikaltimą, tačiau nėra tiek pavojingas visuomenei, kad ją būtų būtina izoliuoti nuo visuomenės paskiriant laisvės atėmimo bausmę, šiuo atveju realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas asmeniui, padariusiam ne smurtinio pobūdžio nusikaltimą, nebūtų teisingas, todėl kaltinamajai pritaikius BK 54 str. 3 d. nuostatas, skirtina švelnesnė bausmės rūšis nei numatyta įstatymo. Teismo nuomone, laisvės apribojimo bausmė leistų pasiekti bausmės tikslus, t. y. kaltinamajai J. G. turėtų padaryti pakankamą poveikį, kad ji suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą kitiems asmenims, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiai kaltininkei. Ši bausmė turėtų ne tik nubausti J. G. už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti ją nuo naujų nusikaltimų darymo. Įvertinus nusikaltimo sunkumą kaltinamajai J. G. skirtina maksimali BK 48 str. 2 d. numatyta laisvės apribojimo bausmė – 2 metai.

Atsižvelgiant į tai, kad J. G. prisipažino esą kalta, baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl daiktų.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašas kompaktinėje plokštelėje (14 b.l.) – paliktini prie bylos saugojimui.

Civilinio ieškinio nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-303 str., 313 str., 432 str. 3 d.,

nusprendžia:

J. G., pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 3 d., taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 48 str. 1 d., 2 d., 3 d., 4 d., 6 d. 5 p., įpareigoti ją:

- neatlygintinai per 7 (septynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 140 (šimtą keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją neatlygintinai per 7 (septynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 140 (šimtą keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje paskirtą J. G., iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu, supakuotų į voką (14 b.l.), saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.