Kauno apygardos teismo nutartis

2015-09-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1661-478/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-07
Bylos Nr.
1S-1661-478/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė
Nuteistasis
S. R.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1661-478/2015
Procesinio sprendimo kategorija:2.5.14.;2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 7d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo S. R. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. birželio30 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. R..

Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. R. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 9 metams 6 mėnesiams. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu S. R. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 62 straipsnio 2 dalies 4 punktą; 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 62 straipsnio 2 dalies 4 punktą; 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 62 straipsnio 2 dalies 4 punktą; 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 62 straipsnio 2 dalies 4 punktą; 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 62 straipsnio 2 dalies 4 punktą; 260 straipsnio 1 dalį; 260 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirtas laisvės atėmimas 9 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 11 metų.

Bausmės pradžia – 2007 m. vasario 27 d., pabaiga – 2018 m. vasario 27 d.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2015 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 93-518 nutarta nuteistajam S. R. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 8 mėnesių 2 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2015 m. birželio 25 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos 2015 m. birželio 30 d. nutarimą Nr. 93-518 taikyti S. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi šiuo metu nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės atsveria jo pozityvias permainas, rodo, kad nuteistojo pavojingumas visuomenei vis dar išlieka, todėl neleidžia daryti išvados, kad lygtinai paleidus jį iš pataisos įstaigos, būtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas.

Nuteistasis S. R. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos 2015 m. birželio 30 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

Skunde nuteistasis nurodo, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartis yra nepagrįsta ir šališka. Teismo motyvai netvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo yra nepagrįsti, nes jis visus įsipareigojimus įvykdė, laikėsi nustatytų Komisijos rekomendacijų, elgėsi nepriekaištingai, tęsė mokslus pataisos įstaigoje, galiojančių nuobaudų neturi, intensyviai dalyvauja socialinėje reabilitacijoje, yra gavęs 19 paskatinimų ir yra tik 3 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, įvykdė individualų socialinės reabilitacijos planą, pataisos įstaigoje mokėsi, įgijo staliaus ir baldžiaus specialybes, įgijo kompiuterio operatoriaus specialybę, lankė anglų kalbos kursus, įvairius seminarus ir taip toliau. Visos paminėtos aplinkybės paneigia teismo padarytas išvadas, kad lygtinio paleidimo komisijos nepakankamai pagrįsta asmenybės charakteristika, teismo išvados prieštarauja visų pataisos įstaigos specialistų padarytoms išvadoms, kurie dirbdami savo darbą tyrė ir jį stebėjo, su juo bendravo, atliko specialius, vyriausybės patvirtintus testus ir nustatė žemą pakartotiną nusikalstamos rizikos lygį jau daug kartų iš eilės, teikiant jį lygtiniam paleidimui. Vadovaujantis specialistų išvadomis, yra pastebima aiški jo elgsenos korekcija, tai parodo paskatinimų gausa, mokslas ir charakterizuojama specialistų pateikta medžiaga, specialybių įgijimas.

Nuteistasis taip pat nurodo, jog teisme visiškai prisipažino, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, analizuoja savo poelgius, labai brangina šeimos vertybes ir jas iškelia į pirmą vietą. Tuometinį savo elgesį vertina neigiamai ir jau dabar renkasi socialines vertybes. Renkasi stebėti ir koreguoti savo elgesį tiktai teigiama linkme, neturi žalingų įpročių, nevartoja nei alkoholio, nei narkotinių medžiagų. Pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl jo įvykdytų Komisijos nustatytų įsipareigojimų, kuriuos jis įvykdė be pažeidimų, ir konstatavo tik formalų bausmės atlikimo laikotarpio jo elgesį, o didžiausią dėmesį skyrė paskirtai bausmei, jos sunkumui, teismas neatsižvelgė į elgesio korekciją, t. y. jo pastangas taisytis, įvykdytus visus Komisijos įpareigojimus, į tai, kad birželio 22 d. drausminės komisijos sprendimu jis buvo perkeltas bausmę atlikti lengvos grupės sąlygomis.

Pirmos instancijos teismas savo 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendime neteisingai konstatavo faktus ir aplinkybes dėl lygtinio paleidimo taikymo, paminėdamas ir remdamasis bausmės sunkumu ir paskirtos didelės bausmės laikotarpiu, tokiais argumentais teismas antrą kartą sprendžia jo paskirtos bausmės aplinkybes, kurios niekaip negali būti siejamos su lygtiniu paleidimu. Teismo prerogatyva šioje dalyje yra spręsti apie nuteistojo bausmės atlikimo etapą, kaip pastarasis laikėsi nustatytų taisyklių, vertinti charakterio pagerėjimus, jo korekciją teigiamos pusės linkme. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad Komisija, kurios darbas prižiūrėti ir paruošti bausmę atliekantį žmogų visuomenei bei vertinti nuteistojo būdą po paskirtos bausmės atlikimo yra vertintinas kaip tinkamas gyvenimui visuomenėje. Teismas akcentuoja lygtinio paleidimo taisyklių nesilaikymo ir bausmės skyrimo pagrindus bei tikslus, tačiau į tai teismai atsižvelgia skirdami bausmę, bet ne taikydami lygtinį paleidimą. Lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės iš įkalinimo įstaigos, ir jei nuteistasis, paleistas anksčiau, nesilaiko teismo nustatytų įpareigojimų ir pažeidžia baudžiamojo poveikio priemones, bus grąžintas atlikti likusiąją bausmės dalį į pataisos namus.

Jo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinančių veiksnių nenustatyta. Riziką mažinantys veiksniai - ankstesnių teistumų nebuvimas, socialinių ryšių su artimaisiais stabilumas, ketinimai dirbti ir turėti pastovų pragyvenimo šaltinį, neigiamas požiūris į nusikaltimus bei smurtą, narkotinių medžiagų bei alkoholio vartojimo nebuvimas, gebėjimas priimti siūlomą pagalbą bei ja tinkamai pasinaudoti, gyvenimo sąlygos, artimi santykiai su šeimos nariais bei visapusiškas jų palaikymas, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti.

Priešingai nei konstatavo pirmos instancijos teismas, jog nebus įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, turi būti laikomasi įstatymo numatytos proporcingumo ir progresyvaus taikymo principo, nes kitaip nebus pasiekiama Bausmių vykdymo įstatymo paskirtis, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais.

Nuteistojo nuomone, teismas klaidingai nusprendė, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas, ir atsisakė patvirtinti jau kelintą kartą iš eilės. Komisijos 2015 m. birželio 25 d. nutarimo taikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos teismas netvirtina, nenurodydamas jokių svarių argumentų. Teismas nevertino, kad Europos Taryba ne kartą atkreipė valstybių narių dėmesį kuo plačiau taikyti lygtinį paleidimą kaip specifinę alternatyvą bausmių vykdymo sistemoje ir priemonę, mažinančią įkalinimo trukmę, kuri padėtų nusikaltusiems asmenims grįžti į visuomenę.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į S. R. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. R. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus šias aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Nors S. R. jau yra atlikęs įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti lygtinio paleidimo klausimą pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį, taip pat įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 straipsnio 1 dalies, 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt.

Nors nuteistasis skunde itin akcentuoja teigiamą savo elgesį, didelį kiekį paskatinimų, mokymąsi, įgytas profesijas, žemą nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, tačiau teismas pažymi, jog bausmę nuteistieji privalo atlikti tinkamai bei sąžiningai, vykdant BVK 110 straipsnyje numatytas pareigas, ir tai yra kiekvieno nuteistojo prievolė, pagal tai sprendžiama, ar nuteistasis gebės prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, laikytis tam tikrų draudimų ir ribojimų, kurie skiriami pritaikius lygtinį paleidimą, ar probacija gali būti sėkminga. Tačiau negalima sutikti, kad S. R. pareigą bausmę atlikti tinkamai vykdė sąžiningai – nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu net penkis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, baustas 3 kartus, ir, nors nuobaudos jau negalioja, tačiau jos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, sprendžiant apie jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, gebėjimą laikytis tam tikrų draudimų ir ribojimų. Priešingai nuteistojo argumentams, jo elgesys nėra teigiamai koreguojamas jau ilgą laiką, nes paskutinis įstaigoje nustatytos tvarkos pažeidimas fiksuotas 2013-05-22, taigi, tik dvejus paskutiniuosius bausmės atlikimo metus iš aštuonerių atliktų, nuteistasis elgiasi tinkamai, o tai negali būti vertinama, kaip pakankamas terminas, sprendžiant apie nuteistojo pozityvų elgesio pokytį, leidžiantį daryti išvadą, kad jis pasitaisė tiek, kad ateityje daugiau nebenusikals, kad jį jau šiuo metu galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, ką taip pabrėžia nuteistasis.

Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl, priešingai nei tvirtina nuteistasis, jog paskirtos bausmės sunkumas ir laikotarpis niekaip negali būti siejama su lygtiniu paleidimu, įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą, ir toks materialųjį pagrindą sudarančių aplinkybių vertinimas nėra nubaudimas už tą patį nusikaltimą antrą kartą.

Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju, vienuolika metų, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustam ilgalaikiu laisvės atėmimu. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Anaiptol, lygtinio paleidimo taikymas yra išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą. Teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Ir teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip nepagrįstas teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymas, su kuo nesutinka nuteistasis.

Be to, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, būtina įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą ir likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį, nes tai tiesiogiai susiję su teisingumo principo užtikrinimu, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai akcentavo, kad nuteistasis S. R. laisvės atėmimo bausmę atlieka už tris sunkius ir vieną labai sunkų nusikaltimus bei pasikėsinimą padaryti keturis sunkius nusikaltimus. Jo padaryti nusikaltimai kėlė didelį pavojų žmonių sveikatai, jis buvo aktyvus organizuotos grupės narys, taip pat anksčiau yra teistas už tapataus pobūdžio nusikaltimą, todėl likusi neatlikta bausmės dalis – 2 metai 8 mėnesiai ir 2 dienos (Komisijos posėdžio, kuriame buvo svarstytas jo prašymas dėl lygtinio paleidimo dieną, t. y. 2015 m. birželio 25 d.), palyginus su paskirtąja, dar labai didelė. Priešingai nei nurodo nuteistasis, yra išlikę ir kriminogeniniai veiksniai – tai gyvenimo stilius ir draugai (vykdė nusikalstamas veikas su bendrininkais, susirūpinęs dėl savo statuso draugų kompanijoje), mąstymas ir elgesys (siekia tiesioginio atlygio, kuris dažnai priveda prie teisės pažeidimų), nuostatos (turi dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą).

Aukštesnysis teismas pažymi, kad priešingai nei Komisija, kuri savo nutarime per daug sureikšmino teigiamai S. R. charakterizuojančias aplinkybes, apylinkės teismas objektyviai ir nešališkai įvertino visus lygtinio paleidimo taikymui svarbius, įstatyme numatytus kriterijus ir pakankamai išsamiai motyvavo savo sprendimą. Nuosprendžiu S. R. skirta individualizuota bausmė, todėl pernelyg ankstyvas nuteistajam paskirtos griežtos bausmės sušvelninimas pažeistų visuomenės saugumo interesus, nes į ją būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuris dėl teismo malonės būtų susiformavęs klaidingą nuomonę dėl jo už padarytą nusikaltimą švelnų nubaudimą, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad šiuo metu S. R. lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus neįgyvendinta bausmės paskirtis ir bus pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, kurie pasireiškia ne tik nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir visuomenės interesų bei teisių gynimu.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad, nors yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau padarytų nusikalstamų veikų kiekis, jų pobūdis, pavojingumo laipsnis, paskirtos ir neatliktos bausmės balansas, nuteistojo asmenybė, ankstesnis teistumas, nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga, elgesys bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai šiuo metu dar neduoda pagrindo spręsti, jog S. R. jau atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netvirtino Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.

Pažymėtina, jog nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. (2015 m. birželio 23 d. įstatymas Nr. XII-1818 (TAR, 2015, Nr. 2015-11069)) įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso redakcija. Buvo pakeista BVK 157 straipsnio 1 dalis, joje nurodant, kad „Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės“. Nors tiek Komisijos nutarimas, tiek pirmos instancijos teismo nutartis buvo priimta vadovaujantis ankščiau (iki 2015 m. rugsėjo 1 d.) galiojusia įstatymo redakcija, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įsigaliojusi naujoji įstatymo redakcija – pasikeitę formalieji lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo pagrindai, nuteistojo S. R. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, įtakos neturi, nes nuteistasis lygtinio paleidimo sąlygų neatitinka nei pagal naująją, nei pagal senąją įstatymo redakciją.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo S. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Jūratė Jakubonienė