Kauno apygardos teismo nutartis

2019-05-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-375-478/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-24
Bylos Nr.
1S-375-478/2019
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00480-2012-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
E. V.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-375-478/2019
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00480-2012-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. kovo 12 d. priimtą nutarimą Nr. 95-173 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. V. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams.

2. Bausmės pradžia – 2012 m. balandžio 18 d., bausmės pabaiga – 2021 m. balandžio 18 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2019 m. kovo 12 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-173 nutarta taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, atvirojoje kolonijoje, nuo 2016 m. birželio 9 d. nuteistajam suteikta teisė vykti be sargybos, drausmine tvarka nebaustas, skatintas 8 kartus, dirba, dengia civilinį ieškinį, be to, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, Anoniminių alkoholikų susirinkimuose, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, todėl yra pagrindas manyti, kad E. V. laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad šiuo metu stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nenusveria padarytu nusikaltimu sukeltų negrįžtamų padarinių, be to, E. V. tik iš dalies pripažįsta kaltę dėl nusikaltimo padarymo, yra linkęs minimalizuoti savo indėlį nusikaltimo padaryme. Padaryta išvada, jog nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra akivaizdi ir įtikinanti.

Šalies argumentai

5. Skunde nuteistasis E. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nuteistasis nurodo, jog Komisija, įvertinusi jo elgesį bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri pagal „OASys“ metodiką sudaro tik 8 balus, pagrįstai nutarė jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau teismas šį Komisijos nutarimą atsisakė tvirtinti, sumenkindamas nuteistojo pastangas pakeisti savo elgesį teigiama linkme. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis jau daugiau nei trejus metus dirba už pataisos įstaigos teritorijos ribų, kur labai daug galimybių padaryti pažeidimus, tačiau jis nė karto nėra prasižengęs, o atsisakymą tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo jau trečią kartą motyvuoja tuo, kad E. V. dar nėra pasitaisęs ir kad jo elgesys dar nėra pakankamai geras, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo E. V. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

8. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Aukštesnysis teismas pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, jame išdėstytos išvados neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, kadangi teismas sprendimą priima vadovaudamasis tik įstatymu ir teisine sąmone. Priešingu atveju, būtų ignoruotas teismo nešališkumo principas, kurio reikalavimai analizuojamu atveju nėra pažeisti.

9. Nuteistojo skundą dėl apylinkės teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą, nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo priimtą sprendimą pakankamai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, todėl daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, E. V. savo skunde nepateikė. Tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesuteikia pagrindo pripažinti, jog buvo pažeista jo teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino E. V. asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas neabejotinai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Sutinkamai su aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant, kas analizuojamu atveju nėra nustatyta.

11. E. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką atitinka 8 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei. Tačiau šios aplinkybės nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Pastebėtina, kad žema nusikalstamo elgesio rizika (11 balų) jam buvo nustatyta ir pirminio vertinimo, atlikto 2016 m. birželio 6 d., metu. Tad šiuo atveju be žemos nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos būtina nustatyti ir akivaizdžią bei įtikinančią jo elgesio korekciją, leidžiančią daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Šiuo atveju pastebėtina, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo vertinimo, atlikto daugiau nei prieš metus laiko (2018 m. balandžio 20 d.) išliko nepakitusi, tad akivaizdu, kad jokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką paskutiniu metu nenustatyta. Nors skunde apygardos teismui nuteistasis nurodo, kad jis jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, kadangi bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, atvirojoje kolonijoje, jam prieš trejus metus suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, jis dirba, nepažeidinėja nustatyto režimo reikalavimų, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, vien šių aplinkybių, taikant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, nepakanka. Kaip ir minėta, akivaizdžios pažangos mažinant E. V. nusikalstamo elgesio riziką, byloje nenustatyta, ką pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

12. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, kriminogeniniai veiksniai nuteistajam nėra išskiriami, tačiau nurodomas artimas kriminogeniniams veiksnys – mąstymas ir elgesys (nusikaltimo metu problemos sprendimas pasirenkant nekonstruktyvų sprendimo motyvą). Asmuo pripažįsta, kad nusikalto „pagautas momento“, nes tuo metu neįvertino galimų savo ir bendrininkų elgesio pasekmių. Fizinę jėgą panaudojo, nes prarado savitvardą bei tokiu būdu siekė išspręsti problemą. Šias aplinkybes būtina įvertinti ir su nusikaltimo, už kurį nuteistasis atlieka bausmę, pobūdžiu, pavojingumu ir padarymo aplinkybėmis. E. V. bausmę atlieka už labai sunkų negrįžtamas pasekmes sukėlusį nusikaltimą – itin žiaurų kito asmens nužudymą. Šį nusikaltimą jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamiems veiksmams, veikdamas bendrininkų grupe. Nusikaltimo padarymo aplinkybės ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti nuteistojo mąstymą ir elgesį apibūdinantys duomenys parodo sritis, kurias E. V. būtina koreguoti. Teigiamai vertintina tai, kad nuteistasis 2018 m. kovo 22 d. baigė įžanginės grupės užsiėmimus, kurie skirti psichiką veikiančių medžiagų prevencijai, pataisos namuose dalyvauja Anoniminių alkoholikų susirinkimuose. Šie duomenys rodo, kad E. V. sprendžia problemą, susijusią su alkoholio vartojimu, ko negalima pasakyti apie smurtinio elgesio protrūkius. Kaip ir minėta, E. V. bausmę atlieka už itin žiaurų nužudymą. Intensyvus, itin brutalus smurtas asmens atžvilgiu buvo naudojamas visiškai impulsyviai, spontaniškai, negalvojant apie galinčias kilti pasekmes. Tokie veiksmai, kaip kad teigia nuteistasis, atlikti praradus savitvardą, tad nuteistasis privalo ugdyti gebėjimą kontroliuoti neigiamas emocijas, t. y. stiprinti savitvardą, ieškoti alternatyvių būdų kylantiems konfliktams spręsti. Duomenų, kad jis dalyvautų socialinės reabilitacijos programose, susijusiose konkrečiai su smurtinio elgesio prevencija, būtų kreipęsis pagalbos į psichologus, lankęs saviugdos kursus, mokymus, nepateikta. Vadinasi, smurtinio elgesio kontrolei, prevencijai neskiriamas pakankamas dėmesys. Vien tai, jog pokalbio su Psichologinės tarnybos specialistu metu nuteistasis save apibūdina kaip ramų ir nekonfliktišką žmogų, kad geba suvokti priežastis, paskatinusias jo nusikalstamumą bei nurodo, jog yra motyvuotas ateityje tokio savo elgesio nebekartoti, neleidžia aukštesniajam teismui daryti patikimos išvados, jog konfliktinėse situacijose E. V. taip pat išliks ramus ir sugebės įvairias problemas spręsti konstruktyviais, apgalvotais būdais, o ne impulsyviu smurtu, kad sugebės atsispirti neigiamai aplinkinių įtakai. Tuo tarpu aplinkybė, kad nuteistasis bausmę stengiasi atlikti nepriekaištingai, nėra absoliutus pagrindas jo lygtiniam paleidimui. Laikytis nustatytos pataisos įstaigos vidaus tvarkos bei režimo reikalavimų yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Tai, jog E. V. nepažeidinėja pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, yra skatintas, dirba, pagal galimybes atlygina civilinį ieškinį, laiką stengiasi leisti pozityviai, yra įvertinta pataisos įstaigos administracijos suteikiant jam teisę vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, tačiau tai savaime nesuponuoja išvados, jog jis šiuo metu jau gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas, kadangi įvertinus visas aukščiau aptartas E. V. asmenines savybes, aktualų artimą kriminogeniniams veiksnį bei menkas nuteistojo pastangas jo bei smurtinio elgesio protrūkių eliminavimui, daroma išvada, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymas šiuo metu nėra galimas. Tai, jog nuteistasis pataisos įstaigoje dirba, renkasi pozityvius laisvalaikio leidimo būdus, bendrauja su artimaisiais, puoselėja ateities planus, nėra kuo nors ypatingos aplinkybės, lemiančios besąlyginį lygtinio paleidimo taikymą.

13. Esant šioms aplinkybėms, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti E. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, jos naikinti pateikto skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėDarius KantaravičiusAlgirdas Remeika