Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas M (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė, Įstaiga) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos banko (toliau – ir atsakovas) Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorės 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. V 2020/(34.3.E-3400)-419-7 „Dėl poveikio priemonės taikymo M“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kurioje Bendrovei buvo paskirtos aštuonios piniginės baudos (370 000 Eur); 2) tuo atveju, jeigu teismas atsisakytų tenkinti prašymą panaikinti ?Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorės 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. V 2020/(34.3.E-3400)-419-7 „Dėl poveikio priemonės taikymo M“ dalį dėl poveikio ?priemonės taikymo, pakeisti atitinkamą sprendimo dalį bei skirti švelnesnę poveikio priemonę – įspėjimą; 3) ?tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, kad buvo pagrindas skirti piniginę baudą (atmestų bet kurį iš pirmiau nurodytų prašymų) – paskirtą 370 000 Eur piniginę baudą sumažinti; 4) ?panaikinti Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorės 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. V 2020/(34.3.E-3400)-419-7 „Dėl poveikio priemonės taikymo M“ dalį, kurioje M buvo įpareigota parengti trūkumų šalinimo planą ir teikti ataskaitas apie jo vykdymą; 5) ?įpareigoti Lietuvos banką pašalinti iš Lietuvos banko tinklalapio skelbiamą informaciją apie M skirtą poveikio priemonę arba įpareigoti paviešinti informaciją apie panaikintą / sušvelnintą poveikio priemonę, jei teismas patenkins M reikalavimus, bei informaciją, kad M pašalino veiklos trūkumus; 6) ?priteisti iš atsakovo Lietuvos banko pareiškėjo M naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys dokumentai bus pateikti įstatymų nustatyta tvarka.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendime buvo konstatuota, jog Bendrovė padarė šiuos pažeidimus: Įstaiga ?nenustatė viso veiklos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo (toliau – PPTF) rizikos vertinimo proceso ir neatliko visos veiklos PPTF rizikos vertinimo, neužtikrino tinkamo klientų skirstymo į rizikos grupes. ?Įstaiga pažeidė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir PPTFPĮ) 29 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 2 dalį, 3 dalies 4 punktą ir 7 dalį bei Lietuvos banko valdybos 2015 m. vasario 12 d. nutarimo Nr. 03-17 „Dėl finansų rinkos dalyviams skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (arba) teroristų finansavimui, patvirtinimo“ (toliau – ir Nurodymai) 4 ir 30 punktus (toliau – Pažeidimas Nr. 1); 2) ?Įstaigos kliento tapatybės nustatymas, atliekamas nuotoliniu būdu, pasižymėjo reikšmingais trūkumais, Įstaiga netinkamai nustatė dalies klientų – fizinių asmenų tapatybę. Įstaiga pažeidė PPTFPĮ 9 straipsnio 1 dalį, 10 straipsnio 1 dalį, 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 3 dalį (toliau – Pažeidimas Nr. 2); 3) ?Įstaiga neužtikrino tinkamo sustiprinto kliento tapatybės nustatymo taikymo didesnės rizikos grupės klientams. Įstaigoje nebuvo gaunamas vyresniojo vadovo pritarimas pradėti dalykinius santykius su politiškai paveikiamais (pažeidžiamais) klientais (?toliau – PEP), Įstaiga nesiėmė atitinkamų veiksmų turto ir lėšų, susijusių su dalykiniais santykiais arba sandoriu, šaltiniui nustatyti. Įstaiga pažeidė PPTFPĮ 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 3 dalies 2–3 punktus, 5 dalį (toliau – Pažeidimas Nr. 3); 4) ?Įstaigoje įdiegtos kliento pažinimo procedūros neleido užtikrinti, kad visais atvejais kliento dalykinių santykių tikslas ir pobūdis būtų aiškus ir suprantamas, Įstaiga ne visada tinkamai vykdė pareigą suprasti kliento, kuris yra juridinis asmuo, veiklos pobūdį. ?Įstaiga pažeidė PPTFPĮ 9 straipsnio 13–14 dalis (toliau – Pažeidimas Nr. 4); 5) ? Įstaiga tinkamai neatnaujino kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo informacijos. Įstaiga pažeidė PPTFPĮ 9 straipsnio 17 dalį, 29 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir ?Nurodymų 33 punktą (toliau – Pažeidimas Nr. 5); 6) ?Įstaiga neužtikrino, kad sandoriai, sudaryti dalykinių santykių metu, atitiktų kliento veiklos profilį ir rizikos pobūdį; kadangi neatliko kompleksinės kliento sandorių bei mokėjimo operacijų analizės, Įstaiga neturėjo pakankamai žinių apie klientui būdingą elgseną, kad galėtų tinkamai identifikuoti įtartinus sandorius ir operacijas. Įstaigos įdiegtos kliento dalykinių santykių ir operacijų stebėsenos priemonės buvo nepakankamos. Įstaiga pažeidė PPTFPĮ 9 straipsnio 16 dalį, 29 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 16 straipsnio 2 dalį (toliau – Pažeidimas Nr. 6); 7) ?Įstaigos įdiegtos vidaus kontrolės priemonės ir procedūros ne visais atvejais užtikrino tinkamą tarptautinių finansinių sankcijų, ribojamųjų priemonių reikalavimų įgyvendinimą. Įstaiga pažeidė PPTFPĮ 29 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir Nurodymų 31.3.4 punktą (toliau – Pažeidimas Nr. 7); 8) Įstaiga nebuvo paskyrusi valdybos nario, atsakingo už PPTFPĮ nustatytų PPTF prevencijos priemonių įgyvendinimą. Įstaigos vidaus kontrolė PPTF rizikos valdymo srityje nebuvo pakankamai veiksminga, Įstaiga neturėjo pakankamai žmogiškųjų išteklių nustatyti PPTF mokymų organizavimo trūkumus. Įstaiga pažeidė PPTFPĮ 22 straipsnio 1–2 dalis, 29 straipsnio 1 dalies 9–10 punktus (toliau – Pažeidimas Nr. 8).

3. Pareiškėjas teigė, kad ?Lietuvos bankas netinkamai taikė teisės aktus, todėl Bendrovei paskyrė nepagrįstą poveikio priemonę. ?Lietuvos bankui nustačius, jog pareiškėjas netinkamai įgyvendino PPTFPĮ reikalavimus bei padarė kelis šiurkščius PPTFPĮ pažeidimus, turėjo būti konstatuotas vienas sistemingas PPTFPĮ pažeidimas (34 str. 2 d.). Paaiškino, kad sistemingas PPTFPĮ pažeidimas yra nustatomas tuomet, kai tuo pačiu metu nustatomi keli šiurkštūs pažeidimai. ?Taigi, jeigu Lietuvos banko patikrinimo metu yra nustatomi keli PPTFPĮ pažeidimai, kurie atitinka šiurkštaus pažeidimo kriterijus, inspektavimo pabaigoje turi būti nustatoma, kad atliktas vienas sistemingas pažeidimas PPTFPĮ 34 straipsnio 2 dalies prasme. Pareiškėjo teigimu, už ?sistemingą pažeidimą gali būti skiriama tik viena bauda, kurios maksimalus dydis nustatytas PPTFPĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte). ?Kadangi 10 proc. nuo pareiškėjo 2019 m. bendrųjų metinių pajamų (12 046 156 Eur) yra mažiau nei 5 100 000 Eur, tai galimos baudos dydis yra nuo 2 000 Eur iki 5 100 000 Eur (PPTFPĮ 39 str. 1 d. 2 p.). ?Lietuvos banko pasirinktas PPTFPĮ taikymas prieštarauja sisteminei bei lingvistinei teisės normų analizei bei non bis in idem (draudimas bausti už tą patį pažeidimą) principo taikymui. ?Sprendimu konstatavus, kad buvo atlikti 8 savarankiški pažeidimai, neatsižvelgta į PPTFPĮ 34 straipsnyje nustatytą PPTF prevenciją reglamentuojančių nuostatų grupavimą.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad ?sankcijos skyrimo tikslai galėjo būti pasiekti ir neskiriant Bendrovei poveikio priemonės arba skiriant įspėjimą. Vien didelių baudų skyrimo faktas neužtikrina veiksmingumo, proporcingumo bei atgrasomojo poveikio reikalavimo. Sprendimo priėmimo faktas yra pakankama priemonė pasiekti sankcijos tikslus. ?Įstaiga gautas klientų lėšas privalo apsaugoti atskyrimo būdu, jas laikydama atskirose sąskaitose, atidarytose kredito įstaigose ar centriniuose bankuose (Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo (toliau ?ir EPEPĮĮ) 25 str. 1 d.). Nors pareiškėjas, teikdamas mokėjimo paslaugas, veikia kaip savarankiškas ūkio subjektas, bet šiuo tikslu didele dalimi yra priklausomas nuo minėtų subjektų. Elektroninių pinigų įstaigos ir kredito įstaigos mokėjimo paslaugų teikimo rinkoje yra konkurentai, kadangi teikiamos analogiškos paslaugos (Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo (toliau – ir MĮ) 6 str.). Todėl dėl konkurencinių priežasčių kredito įstaigos nėra suinteresuotos palaikyti dalykinių santykių su elektroninių pinigų įstaigomis. ?Kredito įstaigos, su kuriomis užmegzti dalykiniai santykiai, jau tapo suinteresuotos iš naujo peržiūrėti tokius dalykinius santykius ir pasinaudoti galimybe juos nutraukti. Tą patvirtina ir aplinkybė, kad vien iki šio skundo padavimo dienos su Įstaiga du paslaugų teikėjai nutraukė dalykinius santykius ir du pateikė oficialius paklausimus dėl tolimesnių galimybių tęsti dalykinius santykius. Sprendimą skelbiant viešai Lietuvos banko tinklalapyje, jis yra tiesiogiai ir per centralizuotus tokios informacijos šaltinius pasiekiamas kredito įstaigoms ir kitiems potencialiems partneriams, kurie vertina dalykinių santykių su Įstaiga užmezgimo riziką. Akivaizdu, jog vien Sprendimo priėmimo faktu jau yra padarytas poveikis, kurio įtaka tolimesnėje pareiškėjo veikloje yra kur kas svaresnė (nešanti didesnę žalą pajamų prasme) negu vien tiesioginis baudos paskyrimas.

5. Pažymėjo, kad egzistavo pagrindas netaikyti poveikio priemonės arba skirti švelnesnę poveikio priemonę. ?Nepaisant to, jog Sprendime Lietuvos bankas konstatavo, kad tokios poveikio priemonės taikymas turės neigiamos įtakos Įstaigos finansiniam stabilumui ir nuosavo kapitalo poreikiui, tačiau, priežiūros institucijos vertinimu, pareiškėją reikia paveikti taip, kad laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nors iš pateiktų faktinių aplinkybių matyti, jog Įstaigai faktinį poveikį padarė vien jau 2020 m. liepos 15 d. tikslinio inspektavimo ataskaitoje Nr. 400/2020/04 (toliau – ir inspektavimo ataskaita) nustatytų trūkumų konstatavimas ir poveikio priemonių taikymo bei pažeidimo paviešinimo rizika. Pareiškėjas pažeidimus pašalino dar iki Sprendimo priėmimo dienos ir apie tai informavo priežiūros instituciją. Lietuvos bankas neįvertino, kad Įstaiga nuolat, sistemingai atlieka vidinių tvarkų bei procedūrų atnaujinimą, stiprina vidines rizikos vertinimo kontrolės sistemas bei aktyviai ėmėsi šalinti Lietuvos banko inspektavimo metu nustatytus trūkumus. ?Taigi Įstaiga dėjo ir toliau deda maksimalias pastangas, jog PPTF prevencija būtų nuolat stiprinama. Pareiškėjas aktyviais veiksmais siekė užtikrinti atitiktį teisės aktų reikalavimams bei ieškojo jo veiklai tinkamų tiek organizacinių, tiek techninių sprendimų. Pareiškėjo vertinimu egzistuoja visos Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (toliau – ir LBĮ) ? 434 straipsnio taikymo sąlygos, todėl yra rimtas pagrindas netaikyti poveikio priemonės Įstaigos atžvilgiu. Šią pareiškėjo poziciją patvirtina tai, kad ?nebuvo jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių: nors Lietuvos bankas konstatavo esant Įstaigos padėtį bloginančią aplinkybę – pareiškėjas per paskutinius 5 metus yra teisės aktų, reglamentuojančių elektroninių pinigų įstaigų veiklą pažeidėjas, tačiau ši Lietuvos banko išvada yra klaidinga, kadangi tokia sunkinanti aplinkybė, kuri yra nustatyta Baudų apskaičiavimo apraše, prieštarauja LBĮ 434 straipsniui, PPTFPĮ, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK), todėl nagrinėjamu atveju negali būti taikoma; Įstaigos tyčinių veiksmų nenustatyta, Įstaiga nekliudė atlikti patikrinimo, neslėpė informacijos; Įstaigai anksčiau nebuvo taikytos poveikio priemonės už PPTF veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus; pareiškėjui taip pat nebuvo taikytos jokios poveikio priemonės už finansų įstaigų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus per pastaruosius 12 mėn. ?Lietuvos bankas pats konstatuoja, jog dėl nustatytų trūkumų nebuvo gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos. Taigi nustatytų trūkumų rizika nesimaterializavo, o tai, jog, kaip nurodo Lietuvos bankas, pažeidimai truko ilgą laiką, rodo, kad rizikos pasireiškimo tikimybė yra kur kas mažesnė negu laikoma Sprendimu; pareiškėjas bendradarbiavo su Lietuvos banku, teikė informaciją ir paaiškinimus, dėstė savo poziciją, parengė veiksmų planą (trūkumams šalinti), kurį iki Sprendimo priėmimo įgyvendino pilna apimtimi. Šios aplinkybės Lietuvos bankas apskritai nevertino ir formaliai įpareigojo Įstaigą parengti pakartotinį (analogišką) veiksmų planą. Pareiškėjas pažymėjo, kad vadovaujantis ?2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (toliau – ir Direktyva 2015/849, Direktyva) ?60 straipsnio 4 dalimi, Europos Komisijos Komunikato dėl Sankcijų taikymo režimų finansinių paslaugų sektoriuje griežtinimo (toliau – Komunikatas) ?4.2 punkto, PPTFPĮ 37 straipsnio 4 dalies, LBĮ 433 straipsnio 7–9 dalių, Baudų apskaičiavimo aprašo 11?14 punktų nuostatomis, egzistavo Įstaigos padėtį gerinančios / atsakomybę lengvinančios aplinkybės: ?Įstaiga glaudžiai ir visapusiškai bendradarbiavo su inspektavimo komisija šiai atliekant inspektavimą, t. y. nustatytais terminais teikė visą būtiną informaciją bei paaiškinimus, reagavo į prašymus teikti informaciją, savo iniciatyva teikė papildomą informaciją, pareiškėjas niekada nebuvo pasyvus savo veiklos atitikties teisės aktų reikalavimams atžvilgiu. PPTF prevencijos srities klausimais sudarė nustatytų trūkumų šalinimo planą ir jį pateikė Lietuvos bankui 2020 m. rugpjūčio 14 d. Vykdydamas šį planą pareiškėjas perdarė PPTF rizikos vertinimo sistemą, pataisė sistemos spragas pagal pateiktus inspektavimo komisijos pavyzdžius, padidino žmogiškųjų išteklių kiekį ir gerina jų kokybę, organizuoja mokymus, kad specialistų veiksmai atitiktų vidaus procedūras, automatizavo daugelį trūkumų turėjusių procesų tam, kad būtų išvengta žmogiškųjų klaidų, nustatytus veiklos trūkumus pareiškėjas pašalino iki Sprendimo priėmimo, inspektavimo metu nebuvo nustatyta, kad dėl identifikuotų trūkumų Įstaiga ir / ar jos klientai būtų patyrę nuostolių ir dėl to būtų kilusi žala. Taip pat nurodė, kad jeigu teismas ir laikytų, jog poveikio priemonė Įstaigos atžvilgiu turėjo būti taikoma, pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 368 straipsnio 6 dalį skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių tam tikra poveikio priemonė ūkio subjektui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti švelnesnę poveikio priemonę, negu numatyta įstatyme, arba jos neskirti.