Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-05-20 · Byla Nr. N-575-1058-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-20
Bylos Nr.
N-575-1058-11
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Virgilijus Valančius, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575- 1058/2011
4-05-3-00315-2010-4
Procesinio sprendimo kategorija 40.1.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutarimo J. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n u s tatė:

I.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 19 d. nutarimu nutarė J. K. paskirti administracinę nuobaudą – 19500 litų baudą (po 6500 litų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį). Teismas konstatavo, kad liudytojų A. R., M. L., A. M. ir S. U. parodymai yra itin nuoseklūs, itin argumentuoti, juose nėra absoliučiai jokių prieštaravimų, jie teismui nekelia jokių abejonių, jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. J. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamą pažeidimą, be nuoseklių ir argumentuotų liudytojų A. R., M. L., A. M. ir S. U. parodymų, taip pat įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu iš kurio matyti, kad J. K., kaip UAB „Metstata“ atstovas, leido nelegaliai dirbti trims asmenims, visa kita bylos medžiaga. J. K. padarytas pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 41³ str.1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu J. K. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Apeliantas nurodo, kad pažeidimo jis nepadarė. Teismas netinkamai įvertino įrodymus. Jis netinkamas pažeidimo subjektas. Dirbusių asmenų veikoje nebuvo darbo sutarties požymių. Teismas neįvertino jo turtinės padėties, nesivadovavo teismų praktika.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konsta tuoja:

II.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. XI-394 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Kauno miesto apylinkės teismo atliktu likusių įrodymų vertinimu ir jų nekartoja.

Pažeidimo numatyto ATPK 41³ str.1 d. vienas tinkamų subjektų yra tas, kas susitarė dėl darbo sutarties ir faktiškai suteikė darbą. Faktiškai asmens turimi rašytiniai įgaliojimai, pareiginės instrukcijos byloje nagrinėjamu atveju neturi reikšmės. Iš liudytojų A. R., M. L. ir A. M. parodymų neabejotinai seka, kad būtent J. K. buvo tas asmuo, su kuriuo jie susitarė dėl darbo pobūdžio, atlyginimo, kuris vadovavo darbams.

J. K. paaiškinimai visiškai paneigti nuosekliais ir argumentuotais paminėtų liudytojų parodymais bei kitais įrodymais. Byloje nustatyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyvieji požymiai. Tarp darbuotojų ir darbdavio fizinio asmens buvo sutarta dėl darbo pobūdžio, darbo vietos, darbo užmokesčio, darbuotojai realiai dirbo, darbas buvo dirbamas vadovaujant J. K., darbo organizavimo tvarka buvo nustatyta, jokių rangos sutarties požymių nėra, tačiau darbo sutartis sudaryta nebuvo. Taigi, byloje nelegalaus darbo faktas įrodytas.

J. K. nepateikė duomenų apie savo gaunamas pajamas ir turimą turtą, todėl nėra jokių duomenų, kad paskirta nuobauda yra per griežta.

Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius