Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus vedėjo K. Maitušio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-12-12 A. B., laikinai einančiam UAB „XXX“ direktoriaus pareigas, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2014-11-20 9.00 val., leido dirbti L. S. statybos darbininko pareigose statybos objekte – gyvenamųjų namų kvartale „XXX“, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kuris atliko gyvenamojo namo murinimo darbus bei 2014 m. lapkričio 27 d. 10.30 val. leido dirbti kitame bendrovės objekte – renovuojamame 5-ių aukštų plytiniame daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kuris patikrinimo metu mūrijo daugiabučio gyvenamojo namo antros laiptinės pirmo aukšto pertvaras, nesudaręs su šiuo darbuotoju rašytinės darbo sutarties. L. S. su bendrovės l. e. p. direktoriumi A. B. prieš pradedant dirbti aptarė darbo sąlygas, tai yra susitarė, kad dirbs darbininko pareigose, gaus LR Vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį bei bus aprūpintas darbo rūbais, priemonėmis. Tokiu būdu A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. 2 ir 3 d. reikalavimus, tai yra jo vadovaujamoje bendrovėje buvo dirbamas nelegalus darbas, apibrėžtas Darbo kodekso 98 str. 1 d. A. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

2015-03-17 nutarimu Klaipėdos miesto apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylą A. B. dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., nutraukė nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., įvykio ir sudėties.

Apeliacinius skundu Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus vedėjas K. M. prašo 2015-03-17 Klaipėdos apylinkės teismo nutarimą pakeisti ir nubausti A. B. pagal LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalies.

Skunde apeliantas teigia, kad apylinkės teismas priimdamas nutarimą netinkamai aiškino LR ATPK 41³ straipsnio nuostatas, kuriose numatyta darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybė už nelegalų darbą. Šis teismo netinkamas aiškinimas turėjo tiesioginės įtakos nepagrįsto nutarimo priėmimui. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas nurodė, kad A. B. savo kaltės nepripažino, paaiškino, jog apie tai, kad L. S. bendrovėje dirba nelegaliai sužinojo tik patikrinimo metu, bei nurodė, kad UAB „XXX" direktoriaus pareigas ėjo nuo 2014-11-19 iki 2014-12-05 ir nežinojęs, kad L. S. iš bendrovės buvo atleistas, todėl 2014-11-20 pats nusiuntė L. S. dirbti į objektą, kur tuo metu trūko darbininkų. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad A. B. 2014-11-27 ir 2014-12-12 paaiškinimuose nurodė, jog, davęs nurodymus apie darbus, leido dirbti L. S.. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. B. neužtikrino, kad jo vadovaujamoje įmonėje būtų leidžiama dirbti tik sudarius rašytinę darbo sutartį ir įstatymų nustatyta tvarka įforminus darbo teisinius santykius, todėl jo veiksmuose yra pažeidimo, numatyto LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims kyla už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Nelegaliu darbu pagal Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalį laikomas darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Pagal DK 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Pažymėtina, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu; darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą; už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys (DK 99 straipsnio 2, 3 dalys). Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, konstatuojama, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Remiantis teismų praktika, darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams –tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

A. B. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, paaiškino, jog apie tai, kad L. S. bendrovėje dirba nelegaliai, tai yra nesudarius rašytinės darbo sutarties, sužinojo tik patikrinimo metu. Paaiškino, kad UAB „XXX“ direktoriaus pareigas ėjo nuo 2014-11-19 iki 2014-12-05. Nežinojo, kad L. S. iš bendrovės buvo atleistas. Jam buvo žinoma, kad L. S. be pateisinamos priežasties neatvykdavo į darbą, tačiau 2014-11-20 L. S. atvyko, atsiprašė už pravaikštas. Jis, A. B., nusiuntė L. S. dirbti į objektą, kur tuo metu trūko darbininkų. L. S. darbo laiką žymėjo darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Žiniaraštį pildė A. J.. Gavus pranešimą iš Mokesčių inspekcijos su L. S. pasirašė darbo sutartį.

Apklaustas teismo posėdyje L. S. parodė, kad UAB „XXX“ statybininku pradėjo dirbti 2014 m. rudenį. Į darbą priėmė A. B., su juo susitarė dėl būsimo darbo užmokesčio, darbo laiko. Apie 3 savaites nedirbo, apie neatvykimo priežastį darbdaviui pranešęs nebuvo, be to jo telefonas buvo sugedęs, negalėjo niekam skambinti. Nežino, ar buvo atleistas už pravaikštas. Atvyks po pravaikštų į darbą, A. B. paklausė, kas dabar bus, ar jį atleis, tačiau A. B. jam liepė važiuoti į darbą. Šiuo metu bendrovėje dirba legaliai ( b. l. 46-47).

Apklaustas teismo posėdyje G. R., Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyr. specialistas, parodė, kad atlikus UAB „XXX“ patikrinimą – objekte svečių namai „Luizė“, nustatyta, kad vienas darbuotojas – L. S., dirba nesudarius rašytinės darbo sutarties. Nustatyta, kad šis darbuotojas anksčiau dirbo šioje bendrovėje, tačiau vėliau buvo atleistas. L. S. buvo su firmos darbo rūbais. Po kelių dienų atlikus pakartotiną bendrovės patikrinimą – objekte Panevėžio g., nustatyta, kad L. S. tebedirba bendrovėje, tačiau jau kitame objekte. L. S. paaiškino, kad anksčiau šioje bendrovėje dirbo, tačiau kurį laiką į darbą nėjo, o po to susitarė, kad tęs darbą. Mano, kad L. S. net nesuprato, kad iš bendrovės buvo atleistas. Tuo metu bendrovei vadovavo A. B., jis aiškino, kad nežinojo apie L. S. atleidimą. Bendrovės buhalterė buvo išsiuntusi Sodrai pranešimą apie L. S. atleidimą iš darbo. Bendrovės darbo laiko paskaitos žiniaraščiuose buvo žymimas L. S. darbo laikas ( b. l. 67-68).

Apklaustas teismo posėdyje K. J. parodė, kad dirba UAB „XXX“ darbų vadovu. 2014-11-27 dirbo objekte – renovuojamame daugiabutyje name (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Tą dieną patikrinimą atlikę mokesčių inspekcijos pareigūnai nustatė, kad L. S. dirbo nelegaliai. Nežinojo, kad L. S. buvo atleistas. Parodė, kad ir anksčiau bendrovė buvo tikrinama, tačiau nelegalaus darbo atvejų nustatyta nebuvo ( b. l. 68).

Apklausta teismo posėdyje R. P. parodė, kad UAB „XXX“ dirba vyr. buhaltere. L. S. dirbo statybininku, tam tikrą laikotarpį nėjo į darbą, todėl siuntė jam pranešimus, kad pasiaiškintų. Kadangi jis neatvyko, atleido L. S. iš einamų pareigų. L. S. nėjo į darbą nuo 2014-10-27 iki 2014-11-10. Atleistas buvo 2014-11-10, o pranešimą Sodrai išsiuntė 2014-11-11. Teigia, kad A. B. nežinojo apie L. S. atleidimą. L. S. buvo atėjęs pas A. B., ir šis jam atleido. Atlikus patikrinimą 2014-11-27 pateikė Sodrai pranešimą apie L. S. įdarbinimą, sumokėjo jam darbo užmokestį už visą faktiškai išdirbtą laiką. Kai buvo priimtas sprendimas atleisti L. S., apie tai informavo G. K. ir A. J. ( b. l. 68-69).

Apklaustas teismo posėdyje A. J. parodė, kad UAB „XXX“ dirba darbų vykdytoju. Bendrovėje pradėjo dirbti 2014 m. spalio mėnesį, dirbo svečių namuose „XXX“, Šiaurės pr., jam atėjus į darbą L. S. bendrovėje jau dirbo. L. S. į darbą neatėjo, jis jo ieškojo, skambino, tačiau L. S. telefonu neatsiliepdavo. Po kurio laiko jam buvo pranešta, kad L. S. už pravaikštas atleistas iš darbo. Vėliau sužinojo, kad L. S. vėl dirba bendrovėje. A. B. pasakė, kad L. S. vėl priimtas į darbą ir žinojo, jog jis buvo atleistas ( b. l. 70).

Apklaustas teismo posėdyje G. K. parodė, kad eina UAB „XXX“ direktoriaus pareigas. Jo atostogų metu nuo 2014-11-19 iki 2014-12-05 laikinai direktoriaus pareigas ėjo A. B.. Į darbą bendrovėje L. S. priėmė jis. Kadangi L. S. į darbą neatėjo kelias savaites, jį atleido. Apie L. S. atleidimą A. B. nežinojo, kadangi visus darbuotojus į darbą priima ir iš darbo atleidžia jis. L. S. buvo atėjęs pas A. B., su juo kalbėjosi ir A. B. L. S. atleido. L. S. darbo pažymėjimą ir darbo rūbus turėjo, kadangi nebuvo jų grąžinęs (b. l. 70-71).

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, apygardos teismas pripažįsta, kad A. B. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymas: faktų fiksavimo pažymomis (b. l. 12-14, 33-35), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 7-9), Sodros duomenimis (15-16), darbo laiko apskaitos žiniaraščiais ( b. l. 18-19), L. S. ir A. J. parodymais.

Išdėstytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad L. S. UAB „XXX“ dirbo nuo 2014-09-22 iki 2014-11-10 ir nuo 2014-11-28( b. l. 36). Iš faktų fiksavimo pažymų matyti, kad jis rastas UAB „XXX“ darbo vietoje 2014-11-20 ir 2014-11-27 dienomis, tikrinantiems pareigūnams L. S. pateikė darbo pažymėjimą, tačiau Sodros pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, kad L. S. UAB „ XXX“ dirbo 2014-11-20 ir 2014-11-27 dienomis. Apklaustas teismo posėdyje A. J. parodė, kad jis žinojo, kad L. S. buvo atleistas, tai žinojo ir A. B., kuris leido L. S. vėl dirbti, sakydamas, kad L. S. iš naujo priimtas ( b. l. 70).

Apylinkės teismas nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą motyvavo, kad iki 2014-11-20, tai yra iki L. S. atvykstant į darbą, A. B. su šiuo darbuotoju jokio tiesioginio kontakto neturėjo, už pravaikštas jį atleido bendrovės vadovas G. K.. Su šiais žemesnės instancijos teismo motyvais apygardos teismas negali sutikti, kadangi juos paneigia L. S. ir A. J.. L. S. nurodė, kad būtent į darbą jį priėmė A. B., su juo tarėsi dėl darbo užmokesčio, darbo laiko ir kad po pravaikštų jis kreipėsi būtent į A. B. atsiprašydamas ir klausdamas ar nebus atleistas, o A. B. nurodė jam važiuoti dirbti ( b. l. 47). A. J. nurodė, kad A. B. buvo žinoma apie L. S. atleidimą, ir A. B. pats jam pasakė, kad L. S. iš naujo priimtas ( b. l. 70).

Apygardos teismo neįtikina A. B. teiginiai, kad jis nežinojo, jog L. S. buvo atleistas, todėl vėl leido jam grįžti. Vadovo pareigos (o tuo metu jis laikinai ėjo UAB „XXX“ direktoriaus pareigas), įpareigoja vadovą vadovautis protingumo ir sąžiningumo kriterijais, laikytis įstatymuose, kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, elgtis taip, kad jo veikla neprieštarautų bendrovės veiklos tikslams bei būtų suderinta su bendrovės vidaus dokumentais.

Apygardos teismas pritaria Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus vedėjo K. M. teiginiui, kad buvo nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė. A. B. jei ir nežinojo, jog L. S. buvo atleistas, tačiau kaip vadovas privalėjo tai išsaikinti ir tik tada leisti L. S. dirbti.

Įvertinęs visus aptartas duomenis apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 17 d. nutarimu nepagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą A. B..

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį – buvo leista dirbti be darbo sutarties vienam darbuotojai, neišsiaiškinus jog jis yra atleistas, jis dirbo trumpą laiko tarpą, į pažeidėjo asmenybę, tai, kad nėra duomenų, kad A. B. būtų baustas administracine tvarka, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina sankcijos numatyta minimali administracinė nuobauda – bauda.

Apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apskrities valstybinės Mokesčių inspekcijos Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus vedėjo K. Maitušio apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti 2015 m. kovo 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje:

A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 868 eurų (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Nutarimas neskundžiamas.