Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2017-09-15 · Civilinė byla Nr. e2-11469-1067/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-15
Bylos Nr.
e2-11469-1067/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08972-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Justė Visakavičienė
Atsakovas
A. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-11469-1067/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08972-2017-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.2.17.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 15 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Justė Visakavičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios A. V. individualios įmonės, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Gribžiniai, ieškinį atsakovui A. V. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovo bankrutavusios A. V. individualios įmonės bankroto administratorė prašo priteisti iš atsakovo A. V. 12733,39 Eur žalos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones 12733,39 Eur ribose. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.

Atsakovui ieškinys su priedais įteiktas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 130 str. nustatyta tvarka, tačiau jis per teismo nustatytą terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, jokių prieštaravimų ieškinio reikalavimams ar prašymų teismui neteikė, bylos procesui buvo abejingas. Atsakovui įteiktame pranešime dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo išaiškinta, kad nepateikus atsiliepimo į ieškinį, gali būti priimtas sprendimas už akių. CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d., nesant atsakovo prašymo nepriimti sprendimo už akių, o ieškovui prašant priimti tokį sprendimą, priimtinas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškinys tenkintinas (CPK 285 str. 2 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. spalio 11 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1532-777/2016 pagal VSDFV Klaipėdos skyriaus pareiškimą A. V. individualiai įmonei, į. k. 141164748, reg. adr. (duomenys neskelbtini), iškėlė bankroto bylą. Minėta nutartimi bankrutavusios įmonės administratoriumi paskirta UAB „Bankroto Lyderiai“, o įmonės valdymo organai buvo įpareigoti per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. 2016 m. lapkričio 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi bankroto administratorė UAB „Bankroto Lyderiai“ buvo atstatydinta iš bankroto administratoriaus pareigų ir bankrutuojančios A. V. individualios įmonės bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „Gribžiniai“, įgaliotas asmuo I. L. (asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas sąrašo eil. nr. B-FA505).

VĮ „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad nuo 2010 m. rugpjūčio 30 d. iki bankroto administratoriaus paskyrimo A. V. individualios įmonės likvidatoriumi buvo atsakovas A. V., kuris nuo įmonės įregistravimo momento iki šiol yra likviduojamos bankrutavusios įmonės savininku. Iškėlus įmonei bankroto bylą, įmonės vadovas A. V., kaip to reikalauja įmonių bankroto įstatymas ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis, finansinės atskaitomybės ir kitų dokumentų neparengė ir nepateikė administratorei. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi patvirtino 1700 Eur sumą administravimo išlaidoms iki pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo, o 2017 m. sausio 24 d. nutartimi buvo patvirtinta 4940 Eur suma, kurią bankrutuojančios įmonės administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Taip pat 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi Klaipėdos miesto apygardos teismas patvirtino kreditorinius reikalavimus 6093,39 Eur sumai. Bendra teismo patvirtintų administravimo išlaidų ir bankroto byloje patvirtintų kreditoriaus finansinių reikalavimų suma 12733,39 Eur (1700 Eur + 4940 Eur + 6093,39 Eur) laikytina likviduojamos įmonės žala, kurią įmonė patyrė dėl to, jog jos savininkas ir vadovas, A. V., laiku nesikreipė į teismą ir neinicijavo bankroto bylos iškėlimo bei pažeidė kitus teisės aktų reikalavimus.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo žalą, padarytą kreditoriams dėl pavėlavimo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Taip pat pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje išaiškino ir detalizavo šių įstatymų nuostatų taikymo sąlygas analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011).

Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, jam pažeidus įstatyme nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti įmonės vadovo kaltės. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų įmonės vadovas. Nustatant momentą, kuriuo vadovui atsiranda pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokiai ĮBĮ prasme. Kasacinėje jurisprudencijoje taip pat nurodoma, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir ankščiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis. Įmonės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės nemokumo atsiradimo momentas yra teisiškai reikšmingas vertinant pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo padarinius ir nustatant dėl pavėluoto bankroto bylos inicijavimo (neinicijavimo) atsiradusią žalą. Žala dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidimo pasireiškia tuo, kad dėl pavėluoto kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei pablogėja jos turtinė padėtis ir tuo pažeidžiami kreditorių interesai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Žala kreditoriams yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos. Žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad tarp atsakovo veiksmų bei ieškovei kilusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs jam, kaip bendrovės vadovui pavestas pareigas, būtų išvengta žalos bendrovei ir jos kreditoriams atsiradimo.

Iš byloje esančių rašytinių ir teismo ištirtų įrodymų, nurodytų aplinkybių nustatyta, kad atsakovas nepateikė bankroto administratorei finansinės atskaitomybės bei kitų dokumentų neparengė ir nepateikė administratorei, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei tapus nemokia, todėl atsakovui taikytina deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.245 str. 4 d.), ir iš atsakovo ieškovei priteistina 12733,39 Eur žalos (CK 6.249 str.).

Ieškovo reikalavimo užtikrinimui teismas taikė 2017 m. birželio 28 d. nutartimi laikinąsias apsaugos priemones 2017 m. birželio 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo A. V. turto areštas, paliktinas galioti iki sprendimo įvykdymo.

Vadovaujantis CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d., ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtos bylinėjimosi išlaidos: 50 Eur už teisinę pagalbą rengiant ieškinį, ieškovo naudai.

Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 287,00 Eur žyminis mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, nes neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 92 str., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui bankrutavusiai A. V. individualiai įmonei, į.k. 141164748, 12733,39 Eur (dvylika tūkstančių septynis šimtus trisdešimt tris eurus, 39 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 12733,39 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-06-27) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas - 50 Eur (penkiasdešimt eurų) už teisinę pagalbą rengiant ieškinį, ieškovo naudai.

Priteisti iš atsakovo A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 287,00 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio valstybei.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartimi atsakovo A. V. turtui ir piniginėms lėšoms taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki sprendimo įvykdymo.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justė Visakavičienė