- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-04
- Bylos Nr.
- 1S-153-485/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26488-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Nukentėjusysis
- D. S., P. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiųjų D. S. ir P. S. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. vasario 21 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-30-805/2024 grąžinta Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams su kaltinamuoju aktu buvo perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje E. L. kaltinamas tuo, kad jis 2022 m. liepos 17 d. apie 2.00 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, neteisėtai, atvirai, prieš savininkės valią, tai yra D. S. nesutinkant įsileisti į gyvenamojo būsto vidų, jėga, išlaužus buto duris, įsibrovė į gyvenamąjį butą, tokiu būdu pažeidė asmens būsto neliečiamumą. Šiais savo veiksmais E. L. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Be to, kaltinamas tuo, kad jis 2022 m. liepos 17 d. apie 2.00 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, tyčia, jėga spirdamas į buto duris, šiomis durimis smogė nukentėjusiajai D. S. į kairę ranką ir veidą, tokiais veiksmais nukentėjusiajai D. S. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva kairiame žaste. Šiais savo veiksmais E. L. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
2. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. vasario 21 d. nutartimi, baudžiamoji byla, kurioje E. L. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 165 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, perduota nagrinėti viešame teisiamajame posėdyje. Bylą nagrinėjant teisme, prokuroras pateikė prašymą perduoti baudžiamąją bylą prokurorui tyrimui papildyti. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. vasario 21 d. nutartimi, kaltinamasis aktas su baudžiamąja byla Nr. 1-30-805/2024 grąžinta Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui. Esant nepašalintiems prieštaravimams, prokurorui prašant grąžinti bylą tyrimui papildyti, teismas sprendė, jog prokuroro nurodytos aplinkybės trukdo objektyviam ir išsamiam bylos nagrinėjimui.
Šalies argumentai
3. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo 2024 m. vasario 21 d. nutartimi, nukentėjusieji D. S. ir P. S. pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašo perduoti ikiteisminio tyrimo bylą kitai kontroliuojančiai ikiteisminį tyrimą prokuratūrai, atlikti ikiteisminį tyrimą kitai policijos įstaigai; nustatyti konkretų terminą pažeidimams pašalinti ar ikiteisminiam tyrimui papildyti; įpareigoti, kad prokuroras atliktų visus būtinus skunde nurodytus ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus; patikrinti Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro I. V. galimas sąsajas su kaltinamuoju E. L..
3.1. Skunde nurodoma, jog prokuroras I. V. dėl savo nekompetencijos, neatidumo ir neprofesionalumo neatliko visų ikiteisminio tyrimo veiksmų. Teigiama, kad sprendžiant klausimą dėl P. S. pripažinimo nukentėjusiuoju nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nerodė tvirtos pozicijos. Nurodoma, kad 2023 m. kovo 13 d. Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras I. V. priėmė nutarimą atmesti prašymą atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, tai yra, pateikti įtarimą pagal BK 284 straipsnį, nors nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai patvirtina, kad įvykio naktį kaimynai išgirdo trankymąsi nuo kurio atsibudo. 2023 m. rugsėjo 8 d. posėdžio metu nukentėjusiųjų atstovui advokato padėjėjui E. N., pateikus prašymą dėl kaltinimo papildymo, pateikiant E. L. kaltinimą pagal BK 284 straipsnį, prokuroras net nesuabejojo ir sutiko, nors jokių naujų aplinkybių atliekant ikiteisminį tyrimą nepaaiškėjo.
3.2. Nesutinkama su prokuroro teigimu, jog ikiteisminio tyrimo metu E. L. nedavė parodymų. Iš baudžiamosios bylos matyti, jog pareiškus įtarimą E. L., šis davė parodymus, nurodė iš ko nuomojasi automobilius. Dėl to teigiama, jog šios aplinkybės galėjo būti aiškinamos dar prieš pateikiant bylą teismui su kaltinamuoju aktu. Apeliantų manymu tai rodo prokuroro nekompetenciją, nenorą ir neprofesionalumą atlikti ir kontroliuoti ikiteisminį tyrimą. Be to, teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroras netikrino informacijos susijusios su telefono jungimusi prie bokštų, nebuvo tirta kur ir kuriomis dienomis buvo E. L., siekiant patvirtinti ar paneigti įtariamojo versiją, kad beveik visą laiką jis praleidžia (duomenys neskelbtini). Apeliantų manymu prokuroras I. V. imsis procesinių veiksmų, kurie nukreips dėmesį nuo kaltinamojo E. L., keldamas niekuo nepagrįstas versijas, siekiant nutraukti ikiteisminį tyrimą. Be to nurodoma, kad prokuroras I. V. nesiima jokių priemonių nustatyti E. L. įsibrovimo motyvus, nesiekiama pašalinti prieštaravimų tarp E. L. ir R. K., netikrinti atvykusių pareigūnų filmuoti vaizdo įrašai.
3.3. Toliau skunde nurodoma, jog prokuroro nurodytos aplinkybės dėl neva paaiškėjusių naujų aplinkybių apklausus nukentėjusiuosius, jau buvo žinomos dar prieš bylą perduodant į teismą, tačiau vyriausioji tyrėja ignoravo ir nefiksavo nukentėjusiųjų nurodomų paaiškinimų. Tai, kad prokuroro prašyme nurodytas niekur anksčiau nepaminėtas asmuo vardu A., kuris bus nustatinėjamas ir apklausiamas, parodo prokuroro I. V. nedėmesingumą, nenorą gilintis į bylos medžiagą. Apeliantų manymu nebuvo imtasi visiškai jokių priemonių surinkti duomenis, kad nusikalstamos veikos padaryme galėjo dalyvauti kaltinamojo E. L. brolis E. L.. Nesiaiškinta kokiomis ryšio priemonėmis E. L. bei jo motina bendrauja su E. L.. Tokie duomenys, apeliantams sukelia nepasitikėjimą teisėsaugos institucijų darbu, o ypač galimai suinteresuotu prokuroru I. V..
3.4. Skunde toliau nurodomi prokuroro I. V. netinkamai suformuluoti ir užduoti klausimai teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiajai D. S., nurodant, kad prokuroro užduodamas klausimas dėl įsitikinimo, jog ji savo namuose matė būtent E. L.. Prokuroro užduotas klausimas prašant nukentėjusiajai procentaliai įvardinti savo įsitikinimą neturėtų būti vertinamas, kadangi D. S. aiškiai nurodė, kad neabejoja, jog atpažino E. L.. Toliau skunde abejojama liudytojos E. A. teisiamojo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis. Be to, teigiama, kad prokuroras I. V. galimai buvo nepatenkintas nukentėjusiosios dukros vykusia apklausa, kuriai buvo uždavinėjami tie patys klausimai, taip siekiant suklaidinti liudytoją. Skunde taip pat pastebima ir tai, kad prokuroro prašymas grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti gautas po to, kai nukentėjusiųjų atstovas pateikė prašymą dėl teismo posėdžio protokole teisingų duomenų nurodymo.
3.5. Skunde nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo teikiami skundai dėl netinkamai atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje iki skundų pateikimo, nebuvo atlikta jokių veiksmų, jog su paliktu bato pėdsaku duryse, būtų atlikti kokie nors ikiteisminio tyrimo veiksmai, nesiaiškinta kas galėjo palikti šį pėdsaką. Skunduose nurodomų veiksmų imtasi jau praėjus tam tikram laikui. Tik 2023 m. sausio 5 d. patikrinus asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos sieną duomenis, nustatyta, kad E. L. iš Lietuvos išvyko (duomenys neskelbtini), dėl ko E. L. buvo Lietuvoje ir galimai dalyvavo minėtų nusikaltimų padarymų metu, tačiau prokuroras I. V. neatliko jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų ir sustabdė ikiteisminį tyrimą.
3.6. Skunde abejojama ir tyrėjos I. Ž. kompetencija, nurodant, kad apklausų metu su nukentėjusiąja tyrėja kalbėjo pakeltu tonu, akistatos metu nukentėjusioji kalbėjo vieną, tačiau tyrėja užrašė kitas aplinkybes, nepripažino nukentėjusiosios vyro nukentėjusiuoju. Po keleto skundų ir vyriausiosios prokurorės nurodymų, vyriausioji tyrėja I. Ž. apklausė papildomai nukentėjusiąją D. S. dėl dvejonių akistatos metu, kuri ir nurodė, kad ne taip tyrėja interpretavo jos pateiktą atsakymą, o ji dėl pagrįstos baimės, nes dar kartą teko susidurti su nusikalstamą veiką prieš ją padariusiu E. L., nekreipė pakankamai dėmesio ir pasirašė po protokolu. Apeliantų teigimu, ikiteisminį tyrimą kontroliuojanti institucija bei ikiteisminį tyrimą atliekanti policijos įstaiga yra šališki.
3.7. Skunde manoma, kad Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras I. V. neatliks 2024 m. vasario 21 d. nutartyje nurodytų veiksmų, kadangi dar 2023 m. sausio 14 d. prokuroras kreipėsi į vyriausiąją prokurorę su prašymu pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą, nurodydamas, jog reikalinga apklausti A. M., J. S., E. L.. Tačiau pratęsus šį terminą, buvo apklausta tik A. M. ir pateikta užklausa dėl asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos sieną, daugiau jokie kiti veiksmai nebuvo atliekami. Be viso to, prokuroras I. V. nuolat abejoja ar iš viso toks įvykis buvo. Apeliantams kyla abejonių dėl prokuroro pozicijos, t. y. ar jis palaiko valstybinį kaltinimą. Teigiama, kad prokuroras turi imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Skunde abejojama, ar bylą su kaltinamuoju aktu grąžinus prokurorui I. V., ši vėl pasieks teismą su kaltinamuoju aktu. Manoma, kad prokuroro prašymas grąžinti bylą yra bylos vilkinimas, ką apeliantų teigimu būtent darė ir kaltinamasis. Teigiama, kad prokuroras I. V. sąmoningai pateikė prašymą grąžinti bylą, nurodydamas naujas aplinkybes, nors dalis jau buvo žinoma nuo anksčiau. Apeliantų manymu, prokuroras galimai dangsto E. L. padarytas nusikalstamas veikas.
4. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiųjų D. S. ir P. S. skundas tenkinamas iš dalies
5. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, bylos medžiaga, nukentėjusiųjų skundo argumentais, konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. vasario 21 d. nutartis grąžinti baudžiamąją bylą kartu su kaltinamuoju aktu Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui yra pagrįsta, tačiau atsižvelgiant į tai, kad skundžiama nutartimi nenustatytas terminas ikiteisminio tyrimo papildymui, apylinkės teismo nutartis keistina, nustatant terminą, per kurį prokuroras privalo pašalinti nustatytus trūkumus.
6. Iš bylos duomenų matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t. y. atliekant įrodymų tyrimą, 2024 m. vasario 14 d. vykusiame teismo posėdyje prokuroras I. V. palaikantis kaltinimą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pateikė prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 3 dalimi, perduoti baudžiamąją bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Prokuroras prašymą motyvavo tuo, kad kaltinamasis apklaustas teisme nurodė naujas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos ikiteisminio tyrimo metu, t. y. kaltinamasis įvardino asmenį, iš kurio nuomojo automobilius, įvardino asmenis, kurie galėtų patvirtinti jo buvimo vietą įvykio metu ir juos reiktų nustatyti, surasti ir apklausti. Be to, nukentėjusieji taip pat pateikė naujas aplinkybes, kurias būtina patikrinti, t. y. nurodė asmenis, kurie gali pagrįsti pareikštą civilinį ieškinį, todėl būtina juos surasti ir apklausti. Nukentėjusieji nurodė naują aplinkybę, jog buvo persekiojami asmenų su automobiliu „Volvo“, nors ikiteisminio tyrimo metu buvo minimas „Audi“ markės automobilis, dėl ko būtina patikrinti ir šią aplinkybę. Apklausų metų minimas asmuo vardu A., kuris gali paliudyti apie persekiojimą, todėl būtina taip pat nustatyti šį asmenį bei jį apklausti. Prokuroras taip pat mano, jog būtina išreikalauti procesinius dokumentus iš ikiteisminio tyrimo bylos, kurioje nukentėjo kaltinamojo motina ir pagal tai gali būti atlikti tam tikri procesiniai veiksmai. Prokuroras pažymėjo, kad visų šių procesinių veiksmų atlikimas labai apsunkintų teismo darbą, dėl ko tikslinga bylą perduoti prokurorui.
7. Visų pirma, skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad teismo pareiga išsamiai ir visapusiškai ištirti visas bylos aplinkybes, tam, kad būtų priimtas pagrįstas ir teisingas nuosprendis. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, ar aplinkybėms, kurias būtina tikslinti, ir jų negalima ištirti ir patikslinti teisiamajame posėdyje, yra pagrindas tai padaryti ikiteisminio tyrimo subjektams.
8. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, siekdamas sudaryti sąlygas išnaudoti visas įrodinėjimo priemones procese, pagrįstai perdavė baudžiamąją bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Iš pateikto nukentėjusiųjų skundo reikalavimų suprantama, kad nukentėjusieji iš esmės neginčija to, jog byla turi būti papildyta, siekiant nustatyti visas įmanomas aplinkybes. Apygardos teismas sprendžia, kad atliekant prokuroro nurodytus ikiteisminio tyrimo veiksmus, gali būti surinkti papildomi įrodymai, kas itin svarbu siekiant išsamaus ir nešališko bylos išnagrinėjimo teisme. Visgi iš pateikto skundo argumentų matyti, jog nukentėjusieji nesutinka, jog ikiteisminį tyrimą toliau organizuotų tas pats prokuroras – I. V., dėl ko prašoma perduoti ikiteisminio tyrimo medžiagą kitai kontroliuojančiai ikiteisminį tyrimą prokuratūrai bei policijos įstaigai.
9. Nukentėjusiųjų pateiktame skunde iš esmės didelis dėmesys akcentuojamas į neva prokuroro I. V. netinkamą pareigų atlikimą, t. y. netinkamai organizuojamą ikiteisminį tyrimą. Skunde nurodoma, jog dėl prokuroro I. V. nekompetencijos, neatidumo ir neprofesionalumo, neatlikta visa eilė ikiteisminio tyrimo veiksmų. Pateiktame skunde nurodomi visa jų manymu neatliktų procesinių veiksmų: kaltinamajam nepareikštas įtarimas dėl BK 284 straipsnio padarymo, netikrino informacijos susijusios su telefono jungimusi prie bokštų, nebuvo tirta ir netikrinta informacija, kur ir kuriomis dienomis E. L. buvo, siekiant paneigti ar patvirtinti kaltinamojo versiją, nebuvo nustatinėjami E. L. įsibrovimo motyvai, nesiaiškinta aplinkybių dėl E. L. brolio galimo dalyvavimo nusikalstamoje veikoje bei kiti procesiniai veiksmai. Be to, nurodoma, jog tam tikri veiksmai buvo atliekami tik po to kai nukentėjusieji bei jų atstovas teikė skundus ikiteisminio tyrimo metu. Apeliantų manymu, visos skunde nurodytos aplinkybės susijusios su netinkamu ikiteisminio tyrimo organizavimu, rodo prokuroro nekompetenciją, nenorą ir neprofesionalumą atlikti ir kontroliuoti ikiteisminį tyrimą, kas nukentėjusiesiems nekelia pasitikėjimo prokuroru.
10. Visų pirma, skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog pagal BPK 164 straipsnio 1 dalį būtent prokuroras organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Aukštesnės instancijos teismas atskirai nepasisako dėl kiekvieno iš skunde nurodyto procesinio veiksmo atlikimo ar neatlikimo, pažymėdamas, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje teigiama, kad ikiteisminio tyrimo organizavimo funkcijos priklauso išimtinei prokuroro kompetencijai: vadovavimas ikiteisminiam tyrimui ir šio tyrimo kontrolė yra iš esmės kitokie nei teismo vykdoma konstitucinė funkcija – teisingumo vykdymas. Prokuroro nepriklausomumas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, yra konstitucinė vertybė, todėl negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ši konstitucinė vertybė būtų paneigiama arba būtų kitaip suvaržomas prokuroro nepriklausomumas organizuoti ikiteisminį tyrimą, jam vadovauti ir palaikyti valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2011 m. balandžio 7 d. nutarimai). Teismas negali perimti prokuroro diskrecinės teisės nustatyti nusikalstamos veikos aplinkybių tyrimo apimties ir negali nurodyti prokurorui, kaip įvertinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, todėl nukentėjusiųjų skunde dėstomas reikalavimas įpareigoti prokurorą atlikti skunde nurodytus visus jų manymu reikalingus procesinius veiksmus yra nepagrįstas, dėl ko atmestinas.
11. Nors nukentėjusieji skunde teigia, kad dauguma aplinkybių, kurias nurodė prokuroras motyvuodamas pateiktą prašymą grąžinti bylą prokurorui jau buvo anksčiau žinomos, t. y. dar atliekant ikiteisminį tyrimą, tačiau šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylą nagrinėjant teisme pastebėjus, jog ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai prokuroras turi teisę prašyti bylą nagrinėjančio teismo grąžinti baudžiamąją bylą tyrimui papildyti, kas nagrinėjamu atveju ir buvo atlikta. Vien tai, kad šioje proceso stadijoje, prokuroras pateikė prašymą grąžinti bylą ikiteisminio tyrimo įstaigai ją papildant bei atliekant papildomus procesinius veiksmus, tai nerodo prokuroro nekompetencijos ar netinkamai atlikto ikiteisminio tyrimo dar prieš perduodant bylą kartu su kaltinamuoju aktu į teismą. Šiuo atveju, spręstina, kad prokuroro prašymas yra pagrįstas, susijęs su nagrinėjama byla, su naujomis paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Nors kaip teisingai ir nurodyta skunde, E. L. išties ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, priešingai nei nurodė prokuroras pateikdamas prašymą, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad kaltinamasis apklausiamas teisme, parodė naujas aplinkybes, kurių nebuvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu. Be to, naujas svarbias aplinkybes nurodė ir nukentėjusieji, t. y. aplinkybes susijusias su jų nurodomu persekiojimu, dėl ko būtina patikrinti tiek nukentėjusiųjų teiginius, tiek kaltinamojo gynybos versiją.
12. Susipažinus su bylos medžiaga matyti, jog analogiški prašymai perduoti ikiteisminio tyrimo medžiagą kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai buvo teikiami ir dar prieš bylą perduodant nagrinėti į teismą, tai pažymėta ir nukentėjusiųjų skunde. Iš esmės toks reikalavimas grindžiamas nurodant, kad prokuroras I. V. bei ikiteisminio tyrimo veiksmus atliekantys pareigūnai yra šališki bei nekompetentingai atlieka veiksmus. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog teismas neturi diskrecijos vienu ar kitu atveju spręsti ikiteisminio tyrimo pareigūnų kompetencijos. Skunde dėstomi argumentai dėl tyrėjos apklausų metu bendravimo, t. y. nukentėjusiųjų teigimu pakelto tono, nukentėjusiųjų nurodytų aplinkybių nevertinimo. Šiuo atveju apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog byloje nėra užfiksuota duomenų patvirtinančių, jog nukentėjusiosios apklausa išties būtų buvusi vykdoma netinkamai. Nukentėjusioji būdama apklausta ikiteisminio tyrimo metu, apklausos tikrumą patvirtino parašu, pastabų dėl apklausos protokolo raštu neišsakė. Ir nors skunde didelis dėmesys kreipiamas prokuroro netinkamai kompetencijai organizuoti ikiteisminį tyrimą, tačiau susipažinus su visa baudžiamosios bylos medžiagą, skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog prokuroras netinkamai vykdytų savo pareigas. Atkreiptinas nukentėjusiųjų dėmesys, jog būtent prokuroras yra atsakingas už nusikalstamos veikos išaiškinimą bei tinkamai parengtos ikiteisminio tyrimo medžiagos perdavimą į teismą. Akivaizdu, jog bylą nagrinėjant teisme, prokuroras teikdamas prašymą grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti, siekia kuo greitesnio ir efektyvesnio baudžiamojo proceso įgyvendinimo, neperkeliant įrodymų rinkimo naštos teismui. Vien šios aplinkybės, aukštesniojo teismo manymu, rodo prokuroro siekį kuo greičiau ir išsamiau surinkti duomenis, leidžiančius atskleisti galimai padarytų nusikaltimų aplinkybes. Šiame kontekste skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog prokuroro šališkumas yra grindžiamas nurodant nukentėjusiųjų manymu ydingus prokuroro atliktus ar neatlikus procesinius veiksmus. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog tokie nukentėjusiųjų teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Vien tai, kad ikiteisminio tyrimo eiga buvo organizuojama ne taip kaip tikėjosi nukentėjusieji, ar tai, kad nebuvo tenkinami absoliučiai visi jų prašymai, nėra pagrindo konstatuoti BPK 58 straipsnyje numatytų prokuroro nušalinimų pagrindų. Skundą nagrinėjantis teismas neturi jokių duomenų, jog prokuroras būtų suinteresuotas bylos baigtimi, ar spręsti, kad prokuroro tam tikri procesiniai sprendimai ar veiksmai būtų išimtinai palankūs kaltinamojo atžvilgiu. Dėl ko nepagrįstas ir skundo reikalavimas patikrinti Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro I. V. galimų sąsajų su kaltinamuoju E. L., juolab, kad ir skunde nenurodoma jokių tai patvirtinančių duomenų, o tokia išvada nukentėjusiųjų daroma vadovaujantis išimtinai jų netenkinančiu prokuroro organizavimo ikiteisminį tyrimą veiksmų planu.
13. Skunde taip pat teigiama, jog nukentėjusieji turi pagrįstą manymą, jog prokurorui ikiteisminio tyrimo metu neatliekant visų procesinių veiksmų, yra vilkinimas procesas. Atmetant šiuos skundo argumentus, pažymėtina, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Vien tai, kad šiuo atveju yra būtina atlikti ikiteisminio tyrimo papildymą, t. y. atlikti tam tikrus baudžiamojo proceso veiksmus, tai nesudaro pagrindo spręsti, jog bylos nagrinėjimas yra vilkinamas. Juolab, nėra pagrindo sutikti ir su skundo teiginiu, jog prokuroro siekis yra, jog byla nepasiektų teismų, t. y. nutraukti ikiteisminį tyrimą, kadangi kaip jau nurodyta, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, jog prokuroras būtų suinteresuotas bylos baigtimi.
14. Skunde taip pat keliamas klausimas ir dėl teisiamojo posėdžio metu prokuroro užduodamų klausimų nukentėjusiesiems netinkamo formulavimo. Be to, skunde abejojama liudytojos E. A. parodymų tikrumu. Tačiau šiame kontekste, skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, jog šioje nagrinėjimo stadijoje, teismas nevertina įrodymų patikimumo, nevertina byloje apklaustų asmenų duotų parodymų, kadangi visi šie duomenys bus vertinami tik priimant galutinį procesinį sprendimą byloje. Todėl skunde nurodomos aplinkybės dėl nukentėjusiosios įsitikinimo, jog įvykio metu matė kaltinamąjį E. L. išsamiau neanalizuojamos. Be to, kaip ir išsamiau nepasisakytina ir dėl skunde nurodytos aplinkybės, jog prokuroras pateikė prašymą grąžinti bylą būtent po to kai nukentėjusiųjų atstovas pateikė prašymą ištaisyti netikslumus teisiamojo posėdžio protokole. Aukštesnysis teismas pažymi, jog prokuroras nevertina teisiamojo posėdžio protokolo trūkumų. Šiuo atveju, nukentėjusiųjų atstovui pateikus prašymą papildyti teisiamojo posėdžio protokolą, teismas tenkino šį prašymą ir prie baudžiamosios bylos pridėjo teikiamas pastabas. Dėl ko, manyti, jog tai galėjo kažkaip lemti prokuroro apsisprendimą teismui teikti prašymą grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti nėra jokio logiško pagrindo.
15. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi, nutarė grąžinti prokurorui bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti. BPK 254 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, perduodamas bylą prokurorui dėl baudžiamojo proceso pažeidimų ar tyrimo papildymo, nustato konkretų terminą pažeidimams pašalinti ar ikiteisminiam tyrimui papildyti. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog teismas tokio termino nenustatė, dėl ko skundžiama nutartis šioje dalyje keistina. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, jų kiekį, bylos sudėtingumą, apimti, reikalingų ikiteisminio tyrimo papildomų veiksmų atlikimo kiekį (asmenų nustatymą, jų suradimą, apklausimą, reikiamų duomenų išreikalavimą) nustatytinas 3 (trijų) mėnesių terminas ikiteisminiam tyrimui papildyti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
nukentėjusiųjų D. S. ir P. S. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. vasario 21 d. nutartį, nustatant 3 (trijų) mėnesių terminą ikiteisminiam tyrimui papildyti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.