Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-542-493/2007

2007 m. spalio 30 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjui advokatui Alvidui Tamulioniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. gynėjo advokato Alvido Tamulionio apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1d., 227 str. 3d., ir nuteistas 45 paroms arešto. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1d., 3d., 65 str., ši bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005-06-22 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas pagal LR BK 22 str. 1d., 227 str. 3d. už tai, kad jis 2006-06-01 apie 02 val., prie (duomenys neskelbtini), Kaune, Kauno m. VPK Viešosios policijos patrulių rinktinės patruliui G. P. ir vyresniajam patruliui A. B., sustabdžiusiems jo vairuojamą automobilį „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei vadovaujantis LR policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660 patvirtintos „Policijos patrulių veiklos instrukcijos“ 65.1. ir 65.12 punktais privalantiems kontroliuoti kaip eismo dalyviai vykdo KET reikalavimus ir nustatyta tvarka įforminti šių taisyklių pažeidimo dokumentus, siekdamas išvengti atsakomybės už padarytus KET 282.5 punkto ir 61.3 punkto reikalavimų pažeidimus: nedega automobilio galinės gabaritinės šviesos, draudžiama vairuoti nuo įskaitos nuimtą automobilį ir neturint įstatymu nustatyto draudimo dokumento ir prašydamas nesurašyti administracinės teisės pažeidimo protokolo, tuo siekdamas neteisėtos valstybės parnaudotų veiklos, vykdant įgaliojimus, policijos tarnybiniame automobilyje „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) netiesiogiai pasiūlė jiems 40 Lt kyšį, padėdamas pinigus tarp priekinių automobilio sėdynių prie rankinio stabdžio svirties, tokiu būdu pasikėsino papirkti valstybės tarnautojus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes valstybės tarnautojai G. P. ir A. B. nesutiko paimti kyšio ir apie tai pranešė Kauno m. VPK Centro PK vadovybei.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo V. B. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Apeliantas neginčija kaltės klausimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 22 str. 1d., 227 str. 3d., padarymo, apeliaciniu skundu nesutinka tik su paskirta bausme, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

V. B. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad jo nusikalstama veika padaryta tiesioginės tyčinės kaltės forma, savanaudiškais tikslais, siekiant neteisėtai išvengti administracinės atsakomybės. Teismas nustatė V. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi ir nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Vertinant kaltininko asmenybę, pažymėtina, jog jis nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką, eilę kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (b.l. 55-56), teisminio nagrinėjimo metu buvo pažeidęs kardomosios priemonės- rašytinio pasižadėjimo neišvykti iš gyvenamosios vietos- sąlygas ir pasislėpęs nuo teismo, buvo paskelbta kaltinamojo paieška. Kadangi iš šių aplinkybių matyti, kad V. B. turi polinkį nusikalsti, jam teisėtai ir pagrįstai buvo paskirta griežčiausia alternatyvi bausmės rūšis – areštas. Įvertinus tai, kad kaltinamasis nusikalto Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005-06-22 nuosprendžiu paskirtos 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, tai teismas teisėtai ir pagrįstai taikė BK 64 str. 1d., 3d. nuostatas ir prie neatliktos 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo skundžiamu nuosprendžiu paskirtos ir pagal BK 65 str. taisykles pakeistos arešto bausmės dalį. Ši subendrinta galutinė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta. Įvertinus bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, BK 54 str. 2d. numatytus kriterijus, šios bausmės dydžio mažinti nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, tik realus 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės atlikimas sulaikys V. B. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, paveiks jį taip, kad laikytųsi įstatymų, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir leis pasiekti bausmės tikslus.

Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir BK 66 str. nuostatas bei į paskirtą galutinę subendrintą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pagrįstai įskaitė kaltinamojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2007-05-09 iki 2007-07-10. Nors apylinkės teismas nenustatė, nuo kada reikia skaičiuoti nuosprendžiu paskirtą bausmę, tačiau šį netikslumą turi teisę ištaisyti ir apeliacinės instancijos teismas, nekeisdamas apskųsto teisėto ir pagrįsto nuosprendžio esmės.

Atsižvelgiant į tai, nuteistojo gynėjo advokato apeliacinis skundas atmetamas, o pirmos instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo V. B. gynėjo advokato Alvido Tamulionio apeliacinį skundą atmesti.

Nustatyti, kad Vladui B. K. miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 10 d. nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė turi būti skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2007 m. liepos 10 d..