Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zita Smirnovienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-01 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 579 str. šio Kodekso numatytais atvejais prašymai dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kiti klausimai, pagal Civilinį kodeksą ar kitus įstatymus nagrinėjami supaprastinto proceso tvarka, jeigu šis Kodeksas nenumato kitos tokių prašymų nagrinėjimo tvarkos. Iš šio teismo proceso procedūrų reguliavimo reglamentavimo negalima daryti išvados, jog taikos sutartis sudaryta tarp ginčo šalių gali būti tvirtinama supaprastinto proceso tvarka tuomet, kai ginčas dėl teisės teisme nebuvo nagrinėjamas. Leistinumas patvirtinti faktus supaprastinto proceso tvarka, negali būti suprantamas kaip leistinumas patvirtinti taikos sutartis. Tais atvejais, kai byla dėl teisės yra nagrinėjama teisme, šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 str. 1 d.). Tačiau taikių susitarimų tvirtinimas, kai teismas nenagrinėja tarp susitariančių šalių bylos dėl ginčo, nėra priskirtas teismo kompetencijai. Todėl iš esmės pirmosios instancijos teismas taikos sutartį atsisakė patvirtinti pagrįstai, nes toks sutarties tvirtinimas nėra priskirtas teismo kompetencijai.

Be to, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl sutarties, kuri galėtų būti tvirtinama nagrinėjant bylą ginčo tvarka, ydingumo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtinta teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą ir nustatyta, kad įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Teisė į privataus gyvenimo gerbimą yra ginama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Pagal įstatymą, informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu; nedraudžiama skleisti surinktos informacijos apie asmens privatų gyvenimą, jeigu, atsižvelgiant į asmens einamas pareigas ar padėtį visuomenėje, tokios informacijos skleidimas atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą žinoti tokią informaciją (CK 2.23 str. 1 d., 3 d.). Teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010). Tokiu atveju, kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė, nustatyta CK 2.23, 2.24 straipsniuose ir kituose įstatymuose. Taigi kiekvienas asmuo ir be papildomo susitarimo privalo laikytis teisės aktuose įtvirtintų teisių ir pareigų. Teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 str. 1 d. 4 p.). Pareiškėjo pateikta patvirtinti taikos sutartis, kuria Y. M. įsipareigojo viešai neskleisti informacijos apie privatų J. P. ir jo dukros gyvenimą, yra tiek neapibrėžta, kad tokios sutarties nevykdymo atveju vykdomasis raštas negalėtų būti įvykdytas priverstine tvarka. Todėl apelianto taikos sutarties patvirtinimas prieštarautų proceso įstatymui ir nesukeltų taikos sutarties šalims tų teisinių pasekmių, kurių siekia apeliantas, prašydamas teismine tvarka patvirtinti susitarimą dėl informacijos neskelbimo apie privatų gyvenimą.

Pagal CK 6.983 str. 1 d. taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Iš pareiškėjo pateiktos taikos sutarties teksto matyti, kad Y. M. pripažino paskleidusi tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią J. P. garbę ir orumą, pažeidusią J. P. teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą ir įsipareigojo niekada ir jokia forma jokiose pasaulio jurisdikcijose viešai neskleisti jokios informacijos apie privatų J. P. ir S. P. gyvenimus. Tokio pobūdžio susitarimas laikytinas deklaratyviu, nenustatančiu daugiau ar konkretesnių pareigų Y. M., nei jų yra nustatyta įstatymo, taigi iš esmės nelaikytinas ginčo išsprendimo būdu, kurio nevykdant taikos sutartis galėtų būti įvykdyta CPK nustatyta tvarka. Pateiktas susitarimas neužkerta kelio tolimesniems ginčams, jei nebus laikomasi įstatymo reikalavimų dėl privataus gyvenimo viešinimo ir faktiškai neatitinka imperatyvių įstatymo normų reikalavimų,

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-01 nutartį palikti nepakeistą.