Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-06-07 · Byla Nr. TS-52-486/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-07
Bylos Nr.
TS-52-486/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jeugenijuš Jaglinski
Nuteistasis
T. K.
Kategorijos
NuorašasTeikimas Nr. TS-52-486/2022
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. birželio 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. K. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau ir – Komisija) 2022 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. 58-120, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis T. K. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 15 metų, BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 9 mėnesiams. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 9 dalimi, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Į atliktą bausmę įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nuosprendį, pakeistą Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. nuosprendžiu. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2012 m. sausio 11 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme bei kardomajame kalinime nuo 2009 m. vasario 26 d. iki 2009 m. vasario 27 d. ir nuo 2011 m. birželio 14 d. iki 2012 m. sausio 11 d.

Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartimi apeliaciniai skundai, dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžio ir dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, atmesti.

Bausmės pradžia 2009 m. gegužės 14 d., bausmės pabaiga 2024 m. vasario 13 d. Neatliktos bausmės dalis 1 metai 9 mėnesiai 15 dienų (2022 m. balandžio 29 d. duomenimis). Lygtinio paleidimo terminas atlikus 2/3 bausmės – 2019 m. vasario 13 d.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos 2022 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 58-120 (penktą kartą) buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam T. K.. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nuteistasis nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nurodyta, kad T. K. socialinė reabilitacija dar nėra baigta, išlieka poreikis spręsti pykčio valdymo ir alkoholio vartojimo problemas.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su šiuo nutarimu T. K. pateikė skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo. Skunde nurodoma, kad jis atliko daugiau nei 13 metų bausmės, neatliktos bausmės dalis tik 1 metai ir 9 mėnesiai. Jam nesuprantama kaip jo išklausytos programos nėra užskaitomos Vilniaus pataisos namuose ir Komisija konstatuoja, kad jis nepadarė akivaizdžios pažangos. Be to, jis sutinka ir neprieštarauja vykdyti ir vykdo savo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nurodo, kad jis aktyviai siekia pasikeisti ir mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką ir dėl to supranta dalyvavimo elgesį keičiančiose programose prasmę. Mano, kad jis resocializacijai yra pasiruošęs ir jo lygtinis paleidimas neprieštarautų teisingumo principui ir bausmės paskirčiai.

Prokuroro atsiliepimas į skundą per įstatyme numatytą terminą negautas.

Skundas netenkinamas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai.

Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs T. K. skundo bylą konstatuoja, jog Komisijos nutarimas pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Iš teismui pateiktos asmens bylos matyti, kad nuteistasis T. K. 2019 m. vasario 13 d. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Be to, nėra nustatyta BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant T. K. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba turi būti nustatyta, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Atlikus nuteistojo T. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nustačius, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Taigi, būtina nustatyti akivaizdžius nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius pataisos namuose, kurie turi būti įtikinantys, kad bausmės tikslai šiuo metu jau iš esmės yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Teismas pažymi, jog nėra pagrindo nesutikti su Komisijos nutarimu netaikyti lygtinio paleidimo. Skundžiamas nutarimas yra aiškus, motyvuotas, išanalizuotos nuteistojo probleminės sritys, pateiktos rekomendacijos.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija neįžvelgė pagrindo pripažinti, kad nuteistasis, kurio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kaip minėta, įvertinta vidutinė, jau šiuo metu yra padaręs akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis su tokiu Komisijos vertinimu nesutinka ir mano, kad jo atžvilgiu sprendimas priimtas visapusiškai neišnagrinėjus visų reikšmingų aplinkybių, yra neobjektyvus, nemotyvuotas. Teismas neturi pagrindo pritarti tokiai nuteistojo pozicijai. Įvertinus nuteistojo skundo turinį, taip pat ir Komisijos nutarimo argumentus, darytina išvada, kad sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra motyvuotas, priimtas tinkamai įvertinus pateiktą socialinio tyrimo išvadą (joje yra aiškiai išskirtos sritys, kuriose nuteistasis turėtų daryti didesnę pažangą) ir nuteistojo asmens bylos medžiagą. Nors toks sprendimas ir neatitinka nuteistojo asmeninių lūkesčių, tačiau jis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl teismas neturi pagrindo jį panaikinti.

Svarstant lygtinio paleidimo galimybę, pastebėtina, kad pastaruoju laiku labiau disciplinuotas nuteistojo elgesys yra vertintinas teigiamai, tačiau tai nėra pagrindas konstatuoti, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. 2021 m. kovo 15 d. atliekant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, buvo konstatuota vidutinė pakartotinio nusikalstamo rizika – 55 taškai, iš jų 7 statiniai balai, 48 dinaminiai balai, kurie gali būti mažinami elgesio korekcijos priemonėmis. Beveik prieš metus, t. y. 2020 m. rugsėjo 14 d. atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taip pat buvo nustatyta vidutinė rizika - 68 balai. 2021 m. rugsėjo 8 d. nuteistajam buvo nustatyta taip pat vidutinė pakartotinio elgesio rizika. Taigi, nors didžiąją pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro būtent dinaminiai veiksniai, nuo 2021 m. kovo 15 d. nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika iš tiesų mažėja, tačiau ji išlieka vidutinė, kas leidžia teismui spręsti apie nepakankamą nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas, drausminėmis nuobaudomis jis baustas net 40 kartų. Nors šiuo metu nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, tačiau toks didelis nuobaudų skaičius, jų pobūdis leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis, net ir griežtai prižiūrimas, nėra linkęs laikytis teisės aktuose nustatytos tvarkos.

Be to, teigiamai vertintina, jog nuteistasis įvykdė Komisijos rekomendacijas: savanoriškai sumokėjo 70 eurų skolos antstoliams, dalyvavo Integracijos į visuomenę programoje, dalyvavo teisinio ir socialinio švietimo programoje, atliko gerbūvio darbus.

Socialinio tyrimo išvadoje kaip apsauginiai veiksniai nurodyti nuolatinė gyvenamoji vieta, galimybė dirbti, teigiami santykiai su artimaisiais, įgytos naujos specialybės, bandymas dengti ieškinius. Tačiau svarbu, kad kaip dinaminiai kriminogeniniai veiksniai nurodyti nuolatinio pajamų šaltinio neturėjimas, nuostatos į darbą, bloga finansinė padėtis, pasidavimas kriminalinių kompanionų įtakai, nuostatos, mąstymas ir elgesys. Šie veiksniai priskiriami prie dinaminių, tačiau dar yra ir statiniai, tai teismo skirtų įsipareigojimų nesilaikymas, įvykdytas itin sunkus nusikaltimas. Tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistasis T. K. deda tam tikras pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau jos akivaizdžiai nepakankamos išvadai, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal įstatymo nuostatą ši pažanga turi būti neabejotinai žymesnė. Juolab, kad T. K. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Vertinimo metu nustatyta, kad nuteistasis nors ir įgijo išsilavinimą, nedirba, yra finansiškai išlaikomas artimųjų. Be to iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo elgesiui ir mąstymui būdingi kitų asmenų pozicijų suvokimo, kūrybinio ir abstraktaus mąstymo sunkumai ir tai siejosi su jo nusikalstama veika. Tai sąlygojo problemų identifikavimo ir sprendimo stoką, tų pačių klaidų impulsyvų kartojimą, trukdė efektyviai pasiekti savo tikslų ir tiesiogiai siejosi su T. K. nusikalstamo elgesio pasireiškimu.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Pažymėtina tai, kad lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals.

Taigi, Komisijos nutarime aptartos bei teismo dar kartą įvertintos aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad atlikta bausmės dalis jau yra pakankama ir kad nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Lygtinai paleidus T. K. nebūtų išlaikytas proporcingumas tarp bausmės humaniškumo ir teisingumo principų, pirmajam suteikiant prioritetą, nesant objektyvaus pagrindo, nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Šiuo metu nėra pagrindo pripažinti, kad Komisija netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl teismas nuteistojo skundo netenkina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 364 straipsniais,

nutaria:

Atmesti nuteistojo T. K. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos 2022 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. 58-120, panaikinimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikrasTeisėjas Jeugenijuš Jaglinski