Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jolantos Raščiuvienės, teisėjų Valdo Ciesiūno ir Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės L. G. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (veika nukentėjusiosios D. K. atžvilgiu) laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (veika nukentėjusiojo V. K. atžvilgiu) laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2015-07-08 iki 2015-07-10.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams. A. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai, įpareigojant jį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per 6 (šešis) mėnesius dirbti 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. B. įpareigotas dirbti arba, nuosprendžiui įsiteisėjus, bausmės vykdymo metu būti registruotam darbo biržoje; kas mėnesį registruotis bausmės vykdymo priežiūrą vykdančioje institucijoje ir teikti ataskaitą apie baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą bei įpareigojimo laikymąsi.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, įsibrovęs į patalpą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2015-07-06 apie 22.00 val. iki 2015-07-08 apie 11.30 val. turėdamas tyčią pagrobti svetimą turtą, išlaužęs (duomenys neskelbtini) g., žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), esančio sandėliuko durų spyną, įsibrovė į sandėliuko vidų ir iš ten pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajai D. K. priklausančią guminę valtį 100 Eur vertės.

Be to, A. B. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2015-07-05 apie 16.00 val. iki 2015-07-08 apie 11.00 val. turėdamas tyčią pagrobti svetimą turtą, išdaužęs (duomenys neskelbtini) g., žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), esančio sandėliuko lango stiklą, įsibrovė į sandėliuko vidų ir iš ten pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam V. K. priklausančias meškeres: dvi po 10 Eur vertės, tris po 70 Eur vertės, penkias po 50 Eur vertės, iš viso turto už 480 Eur.

Skunde nurodo, kad Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendis yra neteisėtas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, netinkamo bausmės dydžio skyrimo ir bausmės vykdymo atidėjimo pritaikymo, todėl keistinas. Bylos duomenimis A. B. veikų padarymo metu buvo 59 metų amžiaus, niekus nedirba, nesimoko, nėra susietas pozityviais santykiais su šeima, baustas administracine tvarka, taip pat ir už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, skundžiamu nuosprendžiu teisiamas 8 kartą, inkriminuotas nusikalstamas veikas įvykdė esant neišnykusiam teistumui, praėjus tik keliems mėnesiams po to, kai baigėsi bausmės atlikimas po lygtinio paleidimo, lygtinio paleidimo metu jam skirto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų nesilaikė, ką patvirtina jo patraukimas administracinėn atsakomybėn už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, paskutiniai teistumai buvo už sunkius ir apysunkius nusikaltimus. Be to, A. B. yra recidyvistas, o pagal BK 56 straipsnio 1 dalį recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Prokurorės nuomone, visos šios aplinkybės leidžia teigti, kad A. B. anksčiau paskirtos bausmės įtakos nepadarė, jo įvykdytos veikos nėra atsitiktinės, o yra nulemtos susiformavusių neigiamų dorovinių ir vertybinių nuostatų. Mano, kad apylinkės teismas už abi nusikalstamas veikas paskyrė per trumpą laisvės atėmimo bausmės terminą, nes toks terminas negali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, o šie tikslai galėtų būti pasiekti paskyrus prokuroro per baigiamąsias kalbas prašytą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią nuteistasis privalo atlikti realiai. Apylinkės teismas nepagrįstai A. B. atžvilgiu taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Aukščiau paminėtos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. B. išvadų nedaro, nekeičia ir nesistengia keisti savo priešingų teisei polinkių, nepateisina jam teismo išreikšto pasitikėjimo ir suteiktų galimybių taisytis bei toliau daro naujas tyčines nusikalstamas veikas. Byloje nėra jokių nuteistąjį teigiamai apibūdinančių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo savo sprendimo atidėti bausmės vykdymą ir šio teismo nustatytos aplinkybės, kad nuteistajam netrukus sueis 60 metų (kas nėra svarbi aplinkybė taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą), kad atsiprašė nukentėjusiųjų (atsiprašė teismo posėdžio metu paragintas gynėjo) ir esanti atsakomybę lengvinanti aplinkybė nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės vykdymo atidėjimas sulaikys asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Nesutinka ir su apylinkės teismo nurodyta aplinkybe, kad šiomis nusikalstamomis veikomis nebuvo padaryta žalos, nes A. B. nusikalstami veiksmai žalos nesukėlė tik dėl to, kad pareigūnai iš karto atskleidė nusikalstamas veikas ir grąžino daiktus nukentėjusiesiems.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo gynėja – apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju prokurorė neginčija nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tik prašo nuteistajam paskirti didesnę laisvės atėmimo bausmę bei nuteistojo atžvilgiu netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų, t.y. neatidėti paskirtos bausmės vykdymo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje, numatančiame, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1 d., 2 d.). Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. B. bausmes tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek galutinę subendrintą bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į A. B. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę bei kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir nuteistajam paskyrė tinkamos rūšies bei dydžio bausmę.

Nustatyta, kad A. B. nusikalto būdamas prieš tai septynis kartus teistas, taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei, aptariamas nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, padarė tik neseniai baigęs atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, taigi veikas padarė teistumui neišnykus ir būdamas recidyvistas BK 27 straipsnio prasme, be to, nuteistasis niekur nedirba. Visos šios aplinkybės sudarė pagrindą nuteistajam skirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Parinkdamas laisvės atėmimo bausmės dydį už abi nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į pagrobto turto vertę, į tai, kad nusikaltimai nesukėlė sunkių padarinių, kad yra A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir nuteistajam už jo padarytus nusikaltimus parinko bausmes, savo dydžiais mažesnes nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Paskirtas bausmes apylinkės teismas subendrino A. B. palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu, o subendrintą bausmę, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažino vienu trečdaliu ir nuteistajam paskyrė galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kolegijos nuomone, tokia nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra tinkama ir ne per švelni.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nuteistojo A. B. atžvilgiu taikė ir BK 75 straipsnio nuostatas bei nuteistajam atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Visų pirma, kaip nepagrįstas atmestinas vienas iš apeliacinio skundo argumentų, kad tipinė bausmė recidyvistui yra laisvės atėmimas, o su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė tokiam asmeniui gali būti skiriama tik išskirtiniais atvejais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teisės norma, kuria skunde remiasi prokurorė, t.y. BK 56 straipsnio 1 dalis, numačiusi, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, yra netekusi galios nuo 2015-03-24 (2015-03-19 įstatymas Nr. XII-1554 (įsigaliojo nuo 2015-03-24)), todėl apylinkės teismas šia teisės norma, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesivadovavo ir vadovautis ja neturėjo jokio teisinio pagrindo.

Antra, baudžiamuosiuose įstatymuose nėra įtvirtinto imperatyvaus draudimo recidyvistui atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ar ne, yra teismo teisė. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir, kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-66-303/2015). Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje nustatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, įtvirtintais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe (kasacinė nutartis 2K-61-895/2015).

Prokurorės teigimu pirmosios instancijos teismas nemotyvavo savo sprendimo atidėti bausmės vykdymą ir šio teismo nustatytos aplinkybės – kad nuteistajam netrukus sukaks 60 metų, kad A. B. atsiprašė nukentėjusiųjų bei esanti atsakomybę lengvinanti aplinkybė nesudaro pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus paskirtos bausmės vykdymą ir, kad bausmės vykdymo atidėjimas sulaikys asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Iš tiesų pritartina apeliantės skundo argumentui, kad apylinkės teismas, atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam, nepakankamai motyvavo tokį savo sprendimą tačiau teisėjų kolegija pripažįsta, kad nepaisant to, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą sprendimą.

Nors A. B. prieš tai buvo teistas už apysunkius ir sunkius nusikaltimus, nusikalstamas veikas įvykdė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, praėjus tik keliems mėnesiams po to, kai baigėsi bausmės atlikimas po lygtinio paleidimo, niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas, nėra susietas pozityviais santykiais su šeima, baustas administracine tvarka ir šios aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju yra ir teigiamų aspektų, leidžiančių nuteistajam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Pirmiausia, A. B. skundžiamu nuosprendžiu už abu nusikaltimus paskirta galutinė subendrinta bausmė neviršija ketverių metų. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos A. B. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino visiškai, gailėjosi dėl jų, atsiprašė nukentėjusiųjų, kurie teisiamojo posėdžio metu prašė griežtai nebausti kaltininko bei atsisakė pareikštų civilinių ieškinių, kas rodo, jog reali žala nebuvo padaryta. Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Aukštesniojo teismo įsitikinimą, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam realiai neatliekant paskirtos laisvės atėmimo bausmės, sustiprina ir tai, kad A. B., būdamas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus 8 (aštuonių) mėnesių 23 (dvidešimt trijų) dienų bausmės, įpareigojant nustatytu laiku neišeiti iš namų bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (97-98 b.l.), visą šį lygtinio paleidimo laikotarpį nustatytų įpareigojimų iš esmės laikėsi ir tik vieną kartą pažeidė įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (už tai 2015-01-22 buvo nubaustas administracine tvarka) (73-75 b.l.). Pastaroji aplinkybė patvirtina, kad kompetentingoms valstybės institucijoms kontroliuojant A. B. elgesį laisvėje, nuteistasis gana sėkmingai laikėsi įstatymų ir vykdė jam skirtus įpareigojimus, bei rodo, jog šis asmuo gali būti taisomas ir jo neizoliuojant nuo visuomenės.

Atsižvelgiama į nuteistojo amžių (60 metų), jo sveikatos būklę bei elgesį viso proceso metu, į tai, kad nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos realios žalos nesukėlė (pavogti daiktai buvo grąžinti nukentėjusiesiems), į nukentėjusiųjų poziciją, į probacijos instituto galimybes taisyti nusikaltusius asmenis laisvėje, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai už šias nusikalstamas veikas gali būti pasiekti nuteistajam A. B. suteikiant galimybę koreguoti savo netinkamą elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo paskirtas bausmės vykdymo atidėjimo terminas – dveji metai, yra daug ilgesnis nei paskirta laisvės atėmimo bausmė (6 mėnesiai), per šį laikotarpį nuteistasis visą laiką bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigojimus, o tuo atveju, jei A. B. nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūra vykdanti institucija su teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, kaip ir konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliktinas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės L. G. apeliacinį skundą.