Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Valdo Vitunsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo O. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo O. J. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. spalio 19 d. priimto nutarimo Nr. 93-554 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. O. J. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta 9 m. 3 mėn. laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2012 m. liepos 25 d., pabaiga – 2021 m. spalio 25 d.

5. Nuteistasis O. J. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą.

5.1. Skunde nurodoma, kad iš BVK 157 straipsnio matyti, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, galima vertinti tik ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) yra pažanga mažinant šią riziką. Įstatymai nereglamentuoja jokių kitų aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų spręsti nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, teismas turėjo vertinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus, nustatyti ar jie priklauso žemai kategorijai ir ar šie balai mažėjo ir priimti sprendimą tvirtinti ar netvirtinti nutarimą taikyti lygtinį paleidimą. Tačiau teismas išdėstė kitas aplinkybes, kurios negali būti siejamos su lygtinio paleidimo klausimo sprendimu, t. y. nuobaudų skaičius, įsidarbinimas, mokymasis, didelė neatliktos bausmės dalis. Naujasis BVK nenumato galimybės atsižvelgti į šias aplinkybes.

5.2. Nuteistojo skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai įrašė, kad jis yra baustas 11 kartų, nes BPK 143 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu per metus nuteistasis nepadaro nusižengimo jis laikomas nebaustu. Todėl nuteistas yra nebaustas daugiau, kaip metus. Paskutinė nuobauda 2015 m. birželio mėnesį. Šie duomenys negali būti priežastimi netaikyti lygtinio paleidimo, nes nuobaudų nėra ir įstatymas to nenumato.

5.3. Skundo autorius atkreipia dėmesį į tai, kad nuo jo bausmės pradžios pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai nebuvo nustatomi, nustatyti tik 2015 metais. Todėl neįmanoma nustatyti, kaip jie mažėjo per visą bausmės atlikimo laiką. Jeigu būtų nustatyta nuo bausmės pradžios, šiuo metu rizika būtų dar mažesnė, todėl ši situacija turi būti vertinama nuteistojo naudai. Skunde taip pat nesutinkama su sprendimu netaikyti lygtinio paleidimo dėl to, jog jis nuteistas už sunkų nusikaltimą, nes atsižvelgiant į šį nusikaltimą ir jo sunkumą jis jau yra nuteistas atitinkamo dydžio bausme, yra atlikęs jos dalį ir pagal BVK 157 straipsnį atlikęs tokią bausmės dalį gali būti paleistas lygtinai. Todėl padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnio vertinimas prieštarauja Konstitucijos 31 straipsniui, kuriame numatyta, jog niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą.

5.4. Skunde nesutinkama su teismo išvada netaikyti lygtinio paleidimo, nes likusi didelė neatliktos bausmės dalis. Toks vertinimas prieštarauja BVK 157 straipsnio nuostatoms. Nuteistasis atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį lygtinio paleidimo taikymo kriterijus. Yra atlikęs būtiną bausmės dalį, pateikęs prašymą taikyti lygtinį paleidimą, nusikalstamo elgesio rizika žema, teistas pirmą kartą, skatintas šešis kartus, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, įgijo vidurinį išsilavinimą, specialybę, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pabaigęs kursus, įstojo į 12 klasę pakartotinai, laisvėje bus įdarbintas, pateikė pažymą dėl močiutės globos, palaiko socialinius ryšius, turi gyvenamąją vietą. Nuteistojo lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo O. J. skundas atmestinas.

7. Atkreipiamas skundo autoriaus dėmesys, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo pagrįstumo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).

9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad O. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo, tačiau tam, kad galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos vien paminėtos aplinkybės nepakanka.

10. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad Komisijos nutarimas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra pakankamai pagrįstas ir motyvuotas. Kaip jau minėta, būtinos sąlygos taikyti lygtinį paleidimą – visų pirma socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, ir žymi, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą išvadai, kad nuteistasis nebenusikals. Tačiau nagrinėjamu atveju šių sąlygų nėra.

11. Aukštesnysis teismas sutinka su Komisijos nutarime ir skundžiamoje nutartyje nurodyta išvada, jog nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus specialisto parengtoje 2018 m. spalio 15 d. išvadoje apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus Nr. 62-4776 nurodyta, kad nuteistasis O. J. nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. Šioje išvadoje nurodyta, kad O. J. sudarytame individualiame socialinės reabilitacijos plane buvo numatytos trys priemonės – neturėti galiojančių nuobaudų, siekti įsidarbinti, dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse. Vykdant numatytas priemones, nuteistasis vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimus pažeidė du kartus, nuobaudomis baustas nebuvo, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Nurodoma, jog per rekomendacijos laikotarpį nuteistasis neieškojo galimybių įsidarbinti pataisos namuose. Tad daroma išvada, kad jis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių visa apimtimi. Konstatavus minėtą aplinkybę, nėra formalaus pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Tai absoliutus pagrindas darantis lygtinį paleidimą negalimu. Šios išvados nepaneigia ir nuteistojo skunde nurodyta aplinkybė, kad jis laisvėje bus įdarbintas. Nuteistasis turi vykdyti pataisos įstaigoje jam numatytas priemones, o aplinkybė, kad nevykdo ir nededa jokių pastangų įsidarbinti suteikia pagrindą abejoti jo pasiryžimu įsidarbinti ir dirbti išėjus iš pataisos įstaigos.

12. Priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo pagrįstumo jį atmetė dėl to, kad nuteistasis neatitinka formalaus lygtinio paleidimo pagrindo, nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. Teismas nuteistojo elgesį (nesilaikymą įstaigoje nustatytų vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimų) ir tai, kad neieškojo galimybių įsidarbinti vertino, tik jam socialiniame reabilitacijos plane nustatytų priemonių – neturėti galiojančių nuobaudų ir siekti įsidarbinti kontekste. Teismas vertindamas šiuos duomenis, taip pat tai, kad nuteistasis pažeidė vidaus tvarkos taisykles, už ką buvo nubaustas ir 2018 m. lapkričio 22 d. (perkeltas iš lengvosios grupės į paprastąją), įstatymų nuostatų pažeidimų nepadarė. Būtent šių duomenų vertinimas sudaro pagrindą spręsti apie nuteistajam sudaryto individualaus reabilitacijos plano įvykdymą ir nuteistojo atitikimą nustatytiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, šias aplinkybes vertinti būtina (BK 157 straipsnis). Būtent šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti ne tik, kad nuteistasis nevykdo nustatytų priemonių, bet ir tai, kad nuteistasis nekeičia savo elgesio, nesugeba net ir struktūruotoje aplinkoje laikytis nustatytų taisyklių. Todėl spręsti, jog pritaikius jam lygtinį paleidimą jis nenusikals nėra pagrindo. Įvertinus aptartus duomenis, kuriuos vertino žemesnės instancijos teismas, skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvus matyti, jog priešingai nei nurodoma nuteistojo skunde, teismas ne neatliktos bausmės dalimi ir padaryto nusikaltimo už kurį nuteistasis atlieka bausmę sunkumu, rėmėsi darydamas išvadą dėl lygtinio paleidimo nuteistajam netaikymui, todėl tokie skundo argumentai atmetami, kaip nepagrįsti.

13. Kaip ir minėta, konstatavus, kad O. J. nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių visa apimtimi, nėra formalaus pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Tai absoliutus pagrindas darantis lygtinį paleidimą negalimu. Esant šioms aplinkybėms, kurios jau savaime užkerta kelią lygtinio paleidimo taikymui, be to, atsižvelgus į tai, kad skundo autorius 2018 m. lapkričio 22 d. buvo baustas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą, kitų aplinkybių, susijusių su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu kontekste, konstatuojama išvada jog lygtinis paleidimas nuteistajam negali būti taikoma. Šios išvados nepaneigia ir nuteistojo skunde nurodytos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, kad jo nusikalstamo elgesio rizika žema, teistas pirmą kartą, buvo skatintas šešis kartus, įgijo vidurinį išsilavinimą, specialybę.

14. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tenkinti nuteistojo skundą. Skundo aukštesniajam teismui argumentai taip pat nesuteikia pagrindo Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį vertinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, todėl O. J. skundas atmetamas, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo O. J. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.