Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-07-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-549-491/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-02
Bylos Nr.
1S-549-491/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Petras Meidus
Kaltinamasis
M. T.
Advokatai
Česlovas Petronis
Kategorijos
1 S – 549 – 491 / 2010

Teisėja Rita Bilevičienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. liepos 2 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant :

prokurorei Justinai Vingilytei,

advokatui Česlovui Petroniui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyrusio, nedirbančio, anksčiau teisto keturis kartus, teistumas neišnykęs,

skundą dėl 2010 m. birželio 17 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria pratęstas jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiama teismo nutartimi buvo pratęstas kaltinamajam M. T. paskirto suėmimo terminas trims mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais, t.y. pagrįstai manant, jog jis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus.

Šalies argumentai

Skundu kaltinamasis iš esmės prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartį ir skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę – namų areštą. Jis neigia padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, pateikia savąjį faktinių bylos aplinkybių vertinimą ir mano, kad jo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą neįrodyta. Taip pat M. T. teigia, kad jis nuolatinėje gyvenamojoje vietoje negyvena dėl jo darbo pobūdžio – dirbdamas privačiai statybose pagal užsakymus jis dažnai išvyksta ir laikinai gyvena ten, kur ir dirba. Be to, kaltinamasis nurodo, kad teisme jau buvo apklausti liudytojai, kad jis nuo nieko nesislėpė ir pats atvyko į policiją, kad šiuo metu jam, dirbančiam statybose, pats darbymetis ir jis gali užsidirbti pragyvenimui, todėl pagrindo manyti, kad jis bėgs, slėpsis ar trukdys procesui, nėra.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašo skundą patenkinti. Prokurorė prašo kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

M. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. 180 str. 2 d. kaltinamas tuo, kad 2010 m. vasario 4 d., apie 15 val., Panevėžyje, Klaipėdos – Kosmonautų gatvių sankryžoje, važiuojančiame automobilyje panaudodamas fizinį smurtą ir peilį prieš J. I., padarė nukentėjusiajam pjautinę dešinės plaštakos žaizdą, taip nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą, bei pasikėsino pagrobti J. I. 30 litų vertės piniginę su joje buvusiais 280 litų, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios – nukentėjusysis pasipriešino ir automobilis pateko į eismo įvykį.

Kaltinamasis neprisipažįsta pasikėsinęs padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau byloje yra duomenų – nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, specialisto išvada, tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio bei kiti bylos rašytiniai duomenys, iš kurių matyti, kad buvo pakankamas pagrindas pareikšti M. T. įtarimą, o vėliau – ir kaltinimą.

Suėmimo terminas BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. numatytais pagrindais paprastai pratęsiamas, jeigu pagrįstai manoma, jog asmuo, kaltinamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu, būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir padaryti naują, BPK 122 str. 4 d. nurodytą, nusikaltimą. Vertindamas tokio manymo pagrįstumą teismas atsižvelgia į duomenis apie tokio asmens šeiminę padėtį, jo nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, ankstesnį teistumą, pragyvenimo lėšų gavimą iš nusikalstamos veiklos, jo vaidmenį padarant nusikaltimą ir kitas svarbias aplinkybes.

M. T. kaltinamas pasikėsinęs padaryti sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato gerokai didesnę, nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Šis nusikaltimas taip pat numatytas BPK 122 str. 4 d. Matyti ir tai, kad kaltinamasis savo deklaruotoje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje negyvena – to jis neneigia ir savo skunde. M. T. išsituokęs ir stiprūs šeiminiai santykiai jo nesaisto. Anksčiau M. T. teistas keturis kartus už nusikalstamas veikas viešajai tvarkai, žmogaus sveikatai ir net gyvybei. Byloje nėra faktinių duomenų, o ir pats kaltinamasis nepateikia jų apie savarankišką legalų jo pragyvenimo šaltinį. M. T. kaltinamas pasikėsinęs padaryti savanaudišką, smurtinį nusikaltimą, kas leidžia manyti, jog lėšas pragyvenimui ar jų dalį jis gauna iš savo nusikalstamos veiklos, o būdamas laisvėje ir norėdamas pragyventi ir toliau ja gali užsiimti. Nusikalstamoje veikoje, kurios padarymu kaltinamas suimtasis, jo vaidmuo nebuvo antraeilis – M. T. kaltinamas tiesioginiu ir betarpišku dalyvavimu joje. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pratęsė kaltinamajam paskirto suėmimo terminą trims mėnesiams BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais.

BPK 119 str. nustato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos šalia kitų pagrindų, siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat į tai, kad M. T. kaltinamas pasikėsinęs įvykdyti naują nusikalstamą veiką nepraėjus net keturiems mėnesiams po bausmės už ankstesnį nusikaltimą atlikimo, skundą nagrinėjantis teismas taip pat konstatuoja, kad kaltinamajam paskirtos griežčiausios kardomosios priemonės pagrindai neišnykę, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti, jog M. T. dalyvautų procese ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, šiuo atveju negalima.

Skundu kaltinamasis prašo skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę, o taip pat, neigdamas savo kaltę, pateikia savąjį faktinių bylos aplinkybių vertinimą. Tačiau apie tai, kad aukštesnės instancijos teismas šių, t.y. kardomosios priemonės pakeitimo, byloje esančių įrodymų vertinimo ir kaltinamojo kaltės įrodytumo, klausimų nesprendžia, Panevėžio apygardos teismas aiškiai ir suprantamai pasisakė dar 2010 m. gegužės 11 d. nutartyje. Kita vertus, kaltinamojo prašomą skirti namų areštą efektyviai galima vykdyti tik tada, kai kaltininkas turi nuolatinę gyvenamąją ir joje gyvena, todėl M. T., negyvenančiam savo deklaruotoje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, net ir esant juridinėms galimybėms, šią kardomąją priemonę skirti būtų netikslinga.

Kaltinamasis taip pat teigia, kad jis, būdamas laisvėje, nebegali trukdyti procesui. Ir iš tiesų, susipažinęs su teismui pateikta medžiaga, skundą nagrinėjantis teismas nenustatė jokių faktinių duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, jog suimtasis, būdamas laisvėje, gali trukdyti procesui. Tačiau apylinkės teismas, pratęsdamas M. T. suėmimo terminą, nutartyje ir nenurodė, jog yra pagrindo manyti taip, todėl remtis skundo argumentu, jog byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis trukdys procesui ir dėl to naikinti apylinkės teismo nutartį, nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pratęsiant suėmimo terminą BPK reikalavimai nepažeisti, kardomosios priemonės terminas kaltinamajam pratęstas esant pagrindams, numatytiems BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p., kurie patvirtinti byloje surinktais faktiniais duomenimis, todėl skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas

NUTARĖ:

Kaltinamojo M. T. skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Petras Meidus