Telšių apylinkės teismo sprendimas

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, sekretoriaujant Ilonai Dryglienei, Irmai Vaitiekienei, dalyvaujant ieškovei D. B., jos atstovei advokatei D. B., atsakovui P. B., jo atstovams advokatams L. Ž., A. A., viešo teismo posėdžio metu išnagrinėjusi ieškovės D. B. ieškinį atsakovams P. B., A. S. dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu ir nuosavybės teisių pripažinimo, tretieji asmenys AB bankas Swedbankas (buvęs AB bankas Hansabankas), notarė I. Z.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš UAB „Archyvų sistema“ gautos sandorio, sudaryto 2002-03-29 tarp P. B. ir A. S., atstovavusio V. S., registracijos Nr.1-765, bylos, matyti, kad V. S. 2001-07-06 buvo parašiusi trims metams įgaliojimą, kuriuo įgaliojo A. S. valdyti ir tvarkyti visą jos turtą, sudaryti visus įstatymo leidžiamus sandėrius, atstovauti ją visose įstaigose ir t.t. (II t., b.l. 29). 2002-03-27 V. S. mirė, ką patvirtina 2002-03-27 mirties įrašas Nr.10 (II t., b.l. 47). LR CK 2.147 str. 1 d. 6 p. numato, kad mirus davusiam įgaliojimą fiziniam asmeniui, įgaliojimas pasibaigia. Vadinasi, jau mirus žemės bei pastatų savininkei ir įgaliojimą davusiai V. S., A. S. neteisėtai, neturėdamas jokio teisinio pagrindo, pažeisdamas įstatymų nustatytą tvarką, 2002-03-28 sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią, atstovaudamas V. S. jos vardu nupirko iš Šiaulių viršininko administracijos 0,15 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (II t., b.l. 19-23). Kaip matyti iš 2002-03-29 sutarties bei perdavimo priėmimo akto, kad A. S., atstovaujantis V. S., taip pat neturėdamas jokios teisės, pardavė pirkėjui P. B. V. S. priklausantį 0,15 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) bei jame esančius pastatus - gyvenamą mūrinį namą, garažą, tvartą, daržinę, kiemo statinius (I t., b.l. 15, 17, II t. b.l. 8). Iš Mažeikių rajono 2 notaro biuro pateiktos V. S. paveldėjimo bylos matyti, kad 2003-04-24 Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimu A. S. buvo prailgintas terminas mirusios V. S. palikimui pagal įstatymą priimti (II t., b.l. 90-91) ir 2004-08-23 A. S. išduotas P. teisės liudijimas pagal įstatymą (II t., b.l. 71-72).

CK 1.80 str. 1 dalyje nurodyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. A. S. 2002-03-28 sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis bei 2002-03-29 su P. B. sudaryta žemės sklypo ir jame esančių statinių pirkimo pardavimo sutartis pripažintinos niekinėmis, kadangi jos sudarytos pažeidžiant pripažintas visuomenės normas (iš A. S. pusės). Tačiau CK 4.96 str. 2 dalis numato, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas. Teismas nustatė, kad pirkdami žemės sklypą ir namą su statiniais, D. ir P. B. veikė sąžiningai, jiems nebuvo žinoma, kad žemės ir pastatų savininkė V. S. yra mirusi, jos pasirašytas įgaliojimas sūnui veikti jos vardu, įstatymiškai pasibaigęs. Jie suprato, kad pagal turimą įgaliojimą teisę disponuoti motinos turtu ir tvarkyti dokumentus visose įstaigose gali turto savininkės įgaliotas sūnus A. S..

Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti iš dalies negaliojančio (apsimestiniu) sandoriu 2002-03-29 sudarytą 0,15 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) bei jame esančių pastatų - gyvenamą mūrinį namą, garažą, tvartą, daržinę, kiemo statinių pirkimo sutartį bei šio turto priėmimo perdavimo aktą pirkėjui P. B. dalyje. Pagal CK 1.87 str. 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taisyklės. Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė kuri nors iš sandorio šalių. Jis vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio šalis). Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes sandorio sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, padengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2010).

Teismas nenustatė, kad 2002-03-29 tarp P. B. ir A. S. sudarytas žemės sklypo bei jame esančių pastatų pirkimo pardavimo sandoris būtų apsimestinis. Pati ieškovė teigė, kad su atsakovu abu ketino ir tarėsi pirkti namą, kuriame gyvens abu ir jų dukros kaip viena šeima. Ieškovė surado ir apžiūrėjo parduodamą namą, jį vertino, kartu su atsakovu vedė derybas su pardavėju dėl kainos. Kaip pati ieškovė paaiškino teismui, ji buvo nedirbanti, todėl neturėjo galimybės sudaryti paskolos sutarties su banku, tačiau tokią sutartį ir būtent namo įsigijimui 2002-03-29 su AB banku „Hansa LTB“, dabar Swedbank, ir sudarė atsakovas. Iš Paraiškos paskolai gyvenamajam būstui, sodo namui, sodybai, žemės sklypui gauti matyti, kad P. B. 10 m. laikotarpiui prašė banko gyvenamo namo pirkimui įsigyti 30000 litų paskolos, paraiškoje nurodant, kad namo kaina 43000 Lt, kad pareiškėjas yra vedęs, turi sutuoktinę D. B., dvi išlaikytines dukras, kad yra dirbantis (I t., b.l. 127-130). Buvo pasirašyta Kredito sutartis Nr.68120, iš kurios matyti, kad bankas suteikė kredito gavėjui P. B. tikslinei paskirčiai, t.y. gyvenamo namo su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini) įgijimui 30000 litų kreditą (sutarties 1.1 p., 2.4 p.). Kredito gavėjo prievolių pagal Sutartį tinkamas įvykdymas buvo užtikrinamas minėtų pastatų įkeitimu bei D. B. laidavimu (sutarties 2.5.1 p., 2.5.2 p.) (I t., b.l. 118-126). 2002-04-17 tarp AB banko „Hansa LTB“ atstovo ir D. B. buvo pasirašyta Laidavimo sutartis Nr. L-68120, kuria ji laidavo už kredito gavėją P. B. ir įsipareigojo atsakyti bankui visu savo turtu, jei kredito gavėjas tinkamai nevykdys savo prievolių bankui (I t., b.l. 134-136). Darytina išvada, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas veikė kryptingais veiksmais tikslu įsigyti žemę, gyvenamą namą ir tik abiems tarpusavyje sutarus, esant toms aplinkybėms, kad paskolos sutartis su banku buvo sudaryta su P. B., jo vardu banke gauti pinigai buvo pravesti į pardavėjo A. S. sąskaitą. Vėliau tarp šių asmenų ir pasirašyta žemės sklypo ir gyvenamo namo bei kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), notarinė pirkimo pardavimo sutartis bei perdavimo priėmimo aktas. Todėl laikytina, kad sutartis buvo sudaryta ne su statytiniu, o su tikrąja sandorio šalimi ir sandoris nelaikytinas apsimestiniu.

Teismas nustatė, kad pasirašydami sutartinius dokumentus (tiek kreditavimo, tiek laidavimo sutartis) atsakovai išreiškė bendrą, vieną ir tą patį norą bei valią, t.y. ketinimą įsigyti žemės sklypą ir ten esančius gyvenamą namą su kitais statiniais. Todėl laikytina, kad jie abu bendrai vienos iš sutarties šalių pusėje (kredito gavėjo pusėje) sudarė kreditavimo ir laidavimo sutartis ir tapo kredito davėjo, t.y. „Hansabanko“ bendraskoliais pagal kreditavimo ir laidavimo sutartyse atsiradusią prievolę grąžinti kreditus. Šiuo atveju neturi reikšmės tai, kad ieškovė pasirašė Laidavimo sutartį, nes ji iš esmės atitinka ir kreditavimo sutarčiai būdingą elementą – šia sutartimi ieškovė išreiškė tikrąją valią ne laiduoti už buvusio sutuoktinio prievolę, bet prisiimti tokią prievolę, joje dalyvauti kaip pagrindinė skolininkė bendrai su atsakovu. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad ji, dirbdama užsienyje, buvo sutaupiusi dalį pinigų, ketindami juos grąžinti bankui už paskolą, tačiau buvusiam sutuoktiniui turint nuolatinį, gerai apmokamą darbą ir tarpusavyje pasitarus, ieškovė ir atsakovas šiuos pinigus išleido statybinėms medžiagoms namo remontui ir tolesniam jo renovavimui. Atsakovas įrodė, kad tik jis savo lėšomis, t.y. iš gaunamo uždarbio kasmėnesinėmis įmokomis grąžino paimtą banko paskolą. Tačiau negalima teigti, kad prie paskolos grąžinimo nebūtų prisidėjusi ir ieškovė. Kaip teigia byloje apklaustos liudytojos, ieškovė, neturėdama darbo čia, Lietuvoje, specialiai išvyko į užsienį, kad galėtų uždirbti daugiau pinigų ir juos investuoti į namo renovaciją, remontus, pinigų dalį palikdavo šeimai pragyvenimui, o atsakovas iš gaunamo atlyginimo grąžintų paskolą bankui. Ir tik grįžus ieškovei iš užsienio, būdavo perkamos medžiagos, vykdavo namo remonto darbai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-10-25 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-399/2011 pažymėjo, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrą dalinę nuosavybę.

Iš liudytojų I. B., A. B. paaiškinimų nustatyta, kad šalys nors ir nutraukusios santuoką, ilgą laiką gyveno kaip šeima, kartu vedė bendrą ūkį, kūrė bendrą turtą. Kaip matyti iš Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimo, šalys santuoką nutraukė 1989-12-12, ištuokos liudijimas II-OK Nr.303776 išduotas 1990-04-03 (I t., b.l. 23, 60). Jau nutraukus santuoką 1991-10-29 šalims gimė dukra A. B. (gimimo liudijimas AF Nr.045292, I t., b.l. 22). Iš Akmenės rajono savivaldybės administracijos Ventos seniūnijos pažymos apie asmens deklaruojamą gyvenamą vietą matyti, kad D. B. nuo 2002-05-06 deklaravo gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini) kartu deklaruota nepilnametės A. B. gyvenama vieta (I t., b.l. 25). Iš 2002-07-31 buto pirkimo pardavimo sutarties, reg. Nr.1-2299 matyti, kad D. B. pardavė D. B. ir P. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini), kuriame šeima gyveno iki nusiperkant gyvenamą namą (I t., b.l. 16). Taip pat 2003-04-08 šalys pardavė bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį garažą (I t., b. l. 20), o 2004-02-04 D. B. ir P. B. pardavė jiems bendrosios nuosavybės teise priklausantį 0,1200 ha priklausantį žemės sklypą sodų bendrijoje (I t., b.l. 21). Darytina išvada, kad šalys gyveno bendrai, kartu sprendė savo turtinius reikalus, kartu dalyvavo pas notarą atliekant notarinius veiksmus, kartu pasirašė notarinius dokumentus. Visas turtas buvo parduotas jau įsigijus namą (duomenys neskelbtini), nes ir pirkimo pardavimo sutartyse nurodyta, kad šalys tuo metu gyveno minėtu adresu. Ieškovė 2002-08-19 su UAB „Švarinta“ kaip užsakovas buvo pasirašiusi buitinių atliekų išvežimo konteineriais iš (duomenys neskelbtini)sutartį (I t., b.l. 19), iš kurios matyti, kad ji šiuose namuose jautėsi ne kaip laikina gyventoja, o kaip savininkė, nors Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko pažymoje nurodyta, kad žemės sklypas ir visi pastatai adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso P. B. (I t., b.l. 42-46). P. B. Sąskaitos išrašai 2008-01-01 – 2009-01-22 patvirtina, kad šiuo laikotarpiu iš atsakovo sąskaitos buvo pravedamos sumos bankui grąžinant paskolą, už komunalinius mokesčius (I t., b.l. 95-108). Bet kaip matyti iš P. B. Sąskaitos išrašo už ankstesnį laikotarpį, prie namo remontų finansiškai prisidėjo ne tik ieškovė, bet ir šalių dukra I. B., 2007-05-03 pervesdama į atsakovo sąskaitą 1000 eurų, ko neneigė ir pats atsakovas (I t., b.l. 93). Iš liudytojos I. B. pateiktų fotonuotraukų matyti, kad ieškovė ir atsakovas gyveno kaip šeima 1998 – 2008 metais, kartu lankydavosi pas gimines, šventė šventes (III t., b.l. 16a). Iš 2009-07-01 Šiaulių apskrities VPK Akmenės rajono PK nutarimo nepradėti administracinės bylos teisenos, matyti, kad P. B. kreipėsi į PK su pareiškimu, nurodydamas, kad buvusi sutuoktinė D. B. savavališkai apsigyveno jam priklausančiame name (duomenys neskelbtini), nurodė, kad turtas nebuvo padalintas nutraukus santuoką, bet jie vedė bendrą ūkį (III t., b. l. 15-16).

Pagal CPK 176 str. 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 str. nustatyta, kad teismas vertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą , pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-10-25 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-399/2011 pažymėjo, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrą dalinę nuosavybę.

Teismas byloje nustatė, kad jokio rašytinio susitarimo tarp šalių dėl turto įsigijimo ir jo naudojimo nebuvo, tačiau šalims gyvenant bendrai, abi šalys faktiškai derėjosi dėl žemės sklypo ir namo kainos, tarėsi su pardavėju dėl sutarties sąlygų, kartu ėmė žemės sklypo ir namo pirkimui paskolą iš banko, kartu su visa šeima persikėlė ir kartu gyveno ginčo name, vedė bendrą ūkį, kartu naudojosi bendrai įgytu turtu, augino ir auklėjo dukras. Buvę sutuoktiniai savo lėšomis, t.y. iš atsakovo gaunamo atlyginimo ir ieškovės užsienyje uždirbtų pinigų pirko statybines medžiagas namo remontui, organizavo remonto darbus, vidaus įrengimą, pirko buitinę techniką. Atsakovas proceso pradžioje abejojęs dėl ieškinio, svarstęs dėl gyvenamo namo dalies perleidimo abejoms dukroms, ketinęs sudaryti taikos sutartį, proceso pabaigoje griežtai atsisakė tai daryti, teigdamas, kad tai jo vieno turtas. Teismas nustatė, kad žemės sklypo ir jame esančių statinių (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp atsakovo ir A. S.; kad minėtas žemės sklypas su jame esančiais statiniais Nekilnojamo turto registre yra registruotas P. B. vardu; kad paskola iš banko namo įsigijimui buvo paimta P. B. vardu, tačiau laiduotoja buvo D. B., Paraiškoje dėl paskolos suteikimo nurodyta kaip kredito gavėjo sutuoktinė; kad paskolą bankui grąžino tik P. B.. Ieškovė pilnai pasitikėjo buvusiu sutuoktiniu, tikėjo jų bendru gyvenimu ateityje, todėl nerinko duomenų, kiek konkrečiai pinigų išleido namo remontui, statybinėms medžiagoms, įrangai įsigyti. Nė viena iš šalių nepateikė teismui rašytinių įrodymų, t.y. pirkimo dokumentų, kuri iš šalių konkrečiai ir kokias statybines medžiagas ar įrangą pirko, kuris apmokėjo už darbus, kiek pinigų konkrečiai buvo išleista. Todėl teismas remiasi liudytojų parodymais, šalių paaiškinimais, kurie patvirtino šalių ketinimus bendrais veiksmais, bendru darbu, panaudojant asmenines ir bendras lėšas įgyti turtą – žemės sklypą su namu ir kitais statiniais, tikslu šiuo turtu bendrai naudotis ir daro išvadą, kad šalių turtas, t.y. 0,15 ha žemės sklypas su jame esančiu namu bei kitais statiniais adresu (duomenys neskelbtini) 2002-03-29 buvo įgytas bendrai, juo bendrai buvo naudojamasi, bendromis pastangomis jis buvo renovuojamas, todėl laikytinas bendra daline nuosavybe.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš 2008-11-27 įmokos mokėjimo kvito matyti, kad ieškovė D. B. buvo sumokėjusi valstybei 480 litų žyminį mokestį (I t., b.l. 8). Kadangi patenkintas ieškovės turtinis reikalavimas, vadovaujantis VPK 93 str. 1 dalimi, šio žyminio mokesčio suma ieškovei priteistina iš atsakovo.

Ieškovės atstovė advokatė D. B. pateikė 2008-10-09 pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad už suteiktas paslaugas D. B. jai yra sumokėjusi 2360 litų (I t., b. l. 27). Atsakovo P. B. atstovė advokatė L. Ž. buvo pateikusi 2009-02-02 pinigų priėmimo kvitą, kad jai P. B. už paslaugas yra sumokėjęs 1000 litų (I t., b.l. 109). Atsakovo P. B. advokatas A. A. pateikė 2009-06-19 pinigų priėmimo kvitą, kad P. B. už paslaugas yra sumokėjęs 2000 litų ( II t. b.l. 63). Teismas iš dalies tenkino ieškinį, todėl vadovaujantis CPK 98 str. 1, 2 dalimis, atsižvelgiant į advokatų paruoštų procesinių dokumentų skaičių, dalyvavimą teismo posėdžiuose, iš atsakovo ieškovei priteistina dalis už jos advokato pagalbą bei iš ieškovės atsakovui priteistina dalis už jo advokatų pagalbą.

Iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, mokėjimo nurodymų matyti, kad už dokumentų įteikimą viešu būdu atsakovui A. S. ieškovė turėjo 1213,96 litų išlaidų (III t., b.l. 8-12, 48-53, 134-154). Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, todėl ieškovei priteistina iš atsakovo pusė šios sumos.

Teismas byloje turėjo 348,35 litų pašto išlaidų (I t., b. l. 1). Ieškinį patenkinus iš dalies, ši suma per pusę priteistina valstybei iš abiejų šalių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijus nuosavybės teisę į ½ dalį 0,15 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su jame esančiais gyvenamuoju namu, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), garažu, unikalus (duomenys neskelbtini), tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)ir kitais kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), kurių ½ dalies vertė 16000 adresu (duomenys neskelbtini)bei jame esančius pastatus - gyvenamą mūrinį namą, garažą, tvartą, daržinę, kiemo statinius.

Ieškinį dalyje dėl pripažinimo negaliojančiu (apsimestiniu) sandoriu 2002-03-29 sudarytą 0,15 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)su jame esančiais gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir kitais kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), sutartį, reg. (duomenys neskelbtini) ir 2002-03-29 to paties turto priėmimo perdavimo aktą, reg. (duomenys neskelbtini), pirkėjo P. B. dalyje, atmesti.

Priteisti iš P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 480 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt litų) žyminio mokesčio, 1800 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus litų) už advokato teisinę pagalbą, 606,98 Lt (šešis šimtus šešis litus 98 ct) už dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu.

Priteisti iš P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 174,17 (vieną šimtą septyniasdešimt keturis litus 17 ct) teismo turėtų pašto išlaidų valstybės biudžetui.

Priteisti iš D. B., asmens kodas 4640409073 P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Lt (tris šimtus litų) už advokato L. Ž. teisinę pagalbą, 800 Lt (aštuonis šimtus litų) už advokato A. A. teisinę pagalbą.

Priteisti iš D. B., asmens kodas 4640409073 174,17 (vieną šimtą septyniasdešimt keturis litus 17 ct) teismo turėtų pašto išlaidų valstybės biudžetui.

Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti D. B. teismui pateiktas 11 (vienuolika) fotonuotraukų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.