Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2024-10-17 · Civilinė byla Nr. e2-820-553/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-17
Bylos Nr.
e2-820-553/2024
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00969-2024-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Tilindienė
Ieškovas
mažosios bendrijos „Laifteka“, Global Clearance Solutions AG
Atsakovas
Gynybos resursų agentūrai prie Krašto apsaugos ministerijos
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Taiklu“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-820-553/2024Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00969-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.2; 3.3.2.6.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 17 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovių mažosios bendrijos „Laifteka“ ir Global Clearance Solutions AG atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovių mažosios bendrijos „Laifteka“ ir Global Clearance Solutions AG ieškinį atsakovei Gynybos resursų agentūrai prie Krašto apsaugos ministerijos dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Taiklu“, išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Laifteka“ ir Global Clearance Solutions AG kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos pripažinti atsakovės ir trečiojo asmens 2024 m. liepos 8 d. sudarytą viešojo pirkimo sutartį Nr. DPS-417 negaliojančia.

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Taiklu“ 2024 m. liepos 8 d. sudarytos prekių viešojo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. DPS-417 vykdymą.

3. Ieškovės nurodė, kad ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas, kadangi ieškovės keliamus reikalavimus grindžia ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, argumentais ir įrodymais, pasirinko leistiną teisių gynimo būdą.

4. Ieškovių vertinimu, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo palankaus teismo sprendimas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas, nes atsakovė ir toliau vykdytų sutartį, trečiasis asmuo UAB „Taiklu“ pristatytų atsakovei užsakytas pagal ją prekes – išminavimo mašinas ir todėl ateityje atsakovė neturės poreikio įsigyti šių mašinų iš ieškovių. Ieškovių teigimu, pirkimo sutarties vykdymo sustabdymas yra vienintelė efektyvi priemonė ieškovėms pasinaudoti teise į veiksmingą ir efektyvią jų pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Ieškovės siekia ginti savo teises tokiu būdu, kad pačioms būtų užtikrintos realios galimybės sąžiningai konkuruoti ateityje paskelbtame viešajame pirkime dėl išminavimo mašinų įgijimo. Ieškovės nurodo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovei leidžiant tęsti pirkimo sutarties vykdymą, būtų itin apsunkintas ieškovėms palankaus teismo sprendimo vykdymas. Teismui pripažinus ieškinio reikalavimus pagrįstais, bet toliau vykdant ir galiausiai įvykdžius pirkimo sutartį, grįžimas į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį būtų praktiškai neįmanomas ar bent jau itin apsunkintas.

5. Ieškovių teigimu, nagrinėjamoje byloje prioritetas turi būti teikiamas sąžiningai tiekėjų konkurencijai, siekiant išvengti neracionalaus valstybės lėšų panaudojimo. Tuo atveju, kai pirkimo sutartis sudaryta pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) reikalavimus ir neužtikrinant tiekėjų sąžiningos konkurencijos, yra pažeidžiamos ne tik ieškovių teisės ir interesai, bet ir visos visuomenės interesai, nes nėra užkertamas kelias neteisėtiems perkančiosios organizacijos veiksmams, neužtikrinamas viešojo pirkimo procedūrų skaidrumas, viešųjų pirkimų tikslų racionaliai naudoti lėšas įgyvendinimas bei efektyvus tiekėjų teisių gynimas. Ieškovės pažymi, kad siekia dalyvauti iš naujo atsakovės paskelbtame viešajame pirkime bei pasiūlyti atsakovės poreikius atitinkantį pirkimo objektą. Be to, Lietuvos Kariuomenė šiuo metu turi ir šiuo metu jau naudoja nuotolinio valdymo išminavimo mašinas. Taigi, šiuo metu neegzistuoja viešasis interesas kuo greičiau užtikrinti pirkimo objekto įsigijimo, kadangi atsakovė gali užtikrinti nenutrūkstamas paslaugas visuomenei ir sustabdžius pirkimo sutarties vykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi ieškovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

7. Teismas nurodė, kad nors ieškovių ieškinys formaliai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, jame nurodytos faktinės aplinkybės, suformuluotas reikalavimas, pasirinktas leistinas civilinių teisių gynybos būdas, tačiau šioje pirminėje proceso stadijoje ieškinys teismo negali būti vertinamas, kaip tikėtinai pagrįstas dėl galimo ieškovių teisinio materialinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus, sprendimus bei viešojo pirkimo sutartį nebuvimo.

8. Teismas pažymėjo, kad ieškovių viešajame pirkime dėl Humanitarinio išminavimo distanciniu būdu valdomų mašinų pateiktas 2024 m. balandžio 18 d. pasiūlymas buvo atsakovės 2024 m. gegužės 8 d. sprendimu atmestas, kaip neatitinkantis pirkimo dokumentų (konkrečiai – jų priedo Nr. 1 „Techninė specifikacija“) tam tikrų techninių reikalavimų / parametrų (pvz., dėl perkamų išminavimo mašinų kasimo gylio, manipuliatoriaus pakeliamo svorio), ir šis sprendimas teismine tvarka ieškovių skundžiamas nebuvo, jis nėra pripažintas neteisėtu, yra galiojantis, o tai savo ruožtu reiškia, jog ieškovės bet kuriuo atveju negalėjo ir negali varžytis dėl pirkimo sutarties sudarymo, patenkinti perkančiosios organizacijos poreikį dėl apibrėžto pirkimo objekto.

9. Teismas nurodė, kad galutinai nuspręsti dėl ieškovių teisinio materialinio suinteresuotumo ginčyti viešojo pirkimo sutartį buvimo / nebuvimo jis galės tik visapusiškai įvertinęs visą bylos medžiagą, įskaitant pirkimo dokumentus, viešojo pirkimo procedūrų buvusią eigą, situaciją ir pan., tačiau šioje pirminėje stadijoje teismas preliminariai negali spręsti apie tokio suinteresuotumo ir atitinkamai teisės ginčyti viešojo pirkimo sutartį buvimą.

10. Teismas taip pat pažymėjo ir tai, kad viešųjų pirkimų bylose tarpusavyje konkuruoja keletas viešųjų interesų – tai yra visuomenės interesas pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovių ginčijama sutartimi perkamos išminavimo mašinos yra konkrečiai perkamos pagal Ukrainos gynybos ministerijos prašymus ir bus skirtos / perduotos Ukrainos Respublikai ginantis nuo Rusijos Federacijos agresijos, konstatavo, jog yra būtina užtikrinti viešojo intereso kuo skubiau ir operatyviau įvykdyti viešojo pirkimo sutartį esamoje geopolitinėje realybėje, todėl prioritetas teikiamas būtent jam, o ne privataus juridinio asmens ekonominiams interesams, kurie, pažeidimo konstatavimo atveju, galėtų būti apginti taikant žalos atlyginimo institutą. Teismo vertinimu, pritaikius ieškovių prašomas laikinąsias apsaugos priemones, jų neigiamos pasekmės viršytų jų naudą, tuo pačiu būtų pažeistas viešasis interesas, ekonomiškumo, efektyvumo bei proporcingumo principai. Be to, teismo vertinimu, ieškovės ieškinyje iš esmės nenurodė jokių aplinkybių ir įrodymų, kurie leistų spręsti, kad pirkimo laimėtojos UAB „Taiklu“ pasiūlymas galimai turėjo būti perkančiosios organizacijos atmestas ir jog dėl vienokių ar kitokių priežasčių viešojo pirkimo sutartis su šia tiekėja negalėjo būti sudaryta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

11. Ieškovės MB „Laifteka“ ir Global Clearance Solutions AG atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti ir sustabdyti atsakovės Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos ir trečiojo asmens UAB „Taiklu“ 2024 m. liepos 8 d. sudarytos prekių viešojo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. DPS-417 vykdymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Ieškovės ieškinyje keliamus reikalavimus grindžia ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisiniais argumentais ir prie ieškinio pridedamais įrodymais. Ieškovės pasirinko teisės aktuose įtvirtintą ir teisėtą savo teisių gynybos būdą. Dėl to nėra jokio pagrindo konstatuoti tariamai akivaizdų ieškovių reikalavimų nepagrįstumą ir atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones reikalavimų prima facie pagrįstumo aspektu. Teismas nepagrįstai, dar pasirengimo nagrinėti bylą etape, atliko iš esmės detalią ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analizę, pasisakydamas dėl ieškovių teisinio suinteresuotumo, ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

11.2. Nepaisant pašalinimo iš pirkimo procedūrų ieškovės turi teisinį suinteresuotumą reikšti ieškinį. Tuo tarpu priimdamas nutartį teismas nusprendė nevertinti ir neatsižvelgti į ieškovių ieškinyje pateiktus išsamius argumentus dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo teikti ieškinį. Priimdamas nutartį teismas taip pat esmingai nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos.

11.3. Teismas nenurodė ir nepaaiškino, kaip ir iš kokių duomenų ieškovės galėjo įsitikinti pirkimo laimėtojo pasiūlymo atitiktimi pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams, kai šiurkščiai pažeisdama VPĮ nuostatas atsakovė neinformavo ieškovių apie sprendimą nustatyti pirkimo laimėtoją, netenkino vėlesnio ieškovių prašymo leisti susipažinti su pirkimo laimėtojo pasiūlymu. Tik išreikalavus laimėtojo pasiūlymą bei leidus ieškovėms su juo susipažinti, ieškovės galės pasisakyti dėl jo (ne)atitikties pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams.

11.4. Teismas atskirai nepasisakė dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, taip iš esmės pripažindamas, kad nesustabdžius pirkimo sutarties vykdymo ieškovės galimybės pasiūlyti atsakovei išminavimo mašinas kitame pirkime taptų neįmanomos. Nagrinėjamu atveju pirkimo sutarties vykdymo sustabdymas yra vienintelė efektyvi priemonė ieškovėms pasinaudoti teise į veiksmingą ir efektyvią jo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Ieškovės siekia ginti savo teises tokiu būdu, kad pačioms būtų užtikrintos realios galimybės sąžiningai konkuruoti ateityje paskelbtame viešajame pirkime dėl išminavimo mašinų įgijimo.

11.5. Ieškovių vertinimu, neegzistuoja viešasis interesas įsigyti pirkimo objektą kuo skubiau, neužtikrinus konkurencingos ir skaidrios pirkimo laimėtojo atrankos procedūros. Ieškovė sutinka, kad ginčo pirkimo objektas (humanitarinės išminavimo mašinos) yra svarbus, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, tačiau vien tai, nevertinant jokių aplinkybių, susijusių su nurodyto pirkimo objekto įsigijimo ir pristatymo terminais bei Lietuvos Respublikos, o ne Ukrainos Respublikos viešojo intereso užtikrinimu, savaime negali pateisinti pirkimo objekto poreikio iškėlimo prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją ir skaidrumo principo įgyvendinimą.

11.6. Teismas nepagrįstai vertino pirkimo objekto panaudojimo tikslus kaip karinius ir dėl tos priežasties netinkamai įvertino poreikį įsigyti pirkimo objektą kuo skubiau, nepaisant šiurkščių VPĮ pažeidimų, dėl kurio tarp šalių ginčo net nėra. Nei pirkimo dokumentuose, nei pirkimo sutartyje nėra nurodyta aplinkybė, kad humanitarinio išminavimo mašinos yra skirtos ir bus perduotos Ukrainos Respublikai. Apie tai atsakovė informavo tik bylos nagrinėjimo metu pateikusi LR Krašto apsaugos ministerijos Gynybos resursų tarybos 2024 m. sausio 8 d. posėdžio protokolo išrašą. Be to, atsakovė neįrodė skubaus poreikio nedelsiant įsigyti humanitarinio išminavimo mašinas.

11.7. Ieškovės nurodo, kad pirkimo sutarties (ne)vykdymo aplinkybės taip pat patvirtina, jog atsakovė ne tik neskubėjo vykdyti pirkimo procedūrų, bet ir nesiėmė jokių aktyvių veiksmų vykdant jau sudarytą pirkimo sutartį. Ši aplinkybė patvirtina, kad sustabdžius pirkimo sutarties vykdymą neatsiras jokių neigiamų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padarinių. Ieškovių teigimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas lems tik laikinus nepatogumus atsakovei.

11.8. Teismas nepagrįstai nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama apsaugoti tik privataus juridinio asmens ekonominius interesus. Ieškovės įsitikinimu, viešasis interesas apima ir visuomenės interesą, kad net 9 570 615,94 Eur biudžeto lėšų būtų panaudojama skaidriai, užtikrinus sąžiningą tiekėjų konkurenciją ir įsigijus pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus atitinkantį pirkimo objektą. Šiuo atveju prioritetas turėtų būti teikiamas sąžiningai tiekėjų konkurencijai, kuri prisideda ir prie racionalaus biudžeto lėšų panaudojimo.

Atsiliepimas

12. Atsakovė Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Ieškovės nepagrįstai tvirtina, kad teismas neteisėtai ir nepagrįstai atliko iš esmės detalią ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analizę. Priešingai, teismas tik pasisakė, kad galutinai konstatuoti ieškovių reikalavimų (ne)pagrįstumą galės tik kompleksiškai ir visapusiškai įvertinęs visų dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus paaiškinimus, argumentus bei įrodymus. Ieškovės nepagrįstai kaltina atsakovę, kad ji nepateikė jiems susipažinti pirkimo laimėtojo pasiūlymo, nes tokios teisės ieškovėms nenumato VPĮ. Dėl to teismas pagrįstai nustatė, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, nes jame nepateikti jokie įrodymai, kurie leistų bent preliminariai spręsti, jog pirkimo laimėtojo pasiūlymas tikėtinai turėjo būti atmestas ir viešojo pirkimo–pardavimo sutartis su pirkimo laimėtoju negalėjo būti sudaryta.

12.2. Atsakovės vertinimu, ieškovių argumentai dėl galimybės dalyvauti naujame atsakovės paskelbtame pirkime yra apskritai teoriniai, nes, skelbiant konkursą iš naujo, neaišku, ar ieškovės jame dalyvautų ar jų pasiūlymas nebūtų atmestas, taip pat ar jų pasiūlymas būtų pripažintas laimėtoju. Atsakovė nurodo, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, net ir pripažinus viešojo pirkimo–pardavimo sutartį neteisėta ir negaliojančia, galima situacija, jog atsakovė bus priversta išminavimo mašinas pirkti neskelbiamų derybų būdu, kadangi dėl skubaus poreikio pirkimo objektui ir neįgyvendintos sutarties šio pirkimo objekto gavimo skuba dar labiau išaugs.

Šalies argumentai

12.3. Ieškovės nepagrįstai nurodo, kad teismas pažymėjo, jog perkamos išminavimo mašinos bus naudojamos ne Ukrainos Respublikai ginantis nuo Rusijos Federacijos agresijos, o su šitomis mašinomis bus kariaujama. Priešingai, teismas, apskųstoje nutartyje, nenurodė, kad su šiomis mašinomis bus kariaujama, o nurodė, jog jų poreikis yra skubus dėl to, kad jos padės saugoti žmonių gyvybes, todėl ir turi prioritetą prieš privatų tiekėjo interesą. Atsakovės vertinimu, poreikis įsigyti mašinas atsirado netikėtinai ir skubiai, sulaukus Ukrainos Respublikos institucijų oficialių prašymų ir todėl jį teko prijungti prie jau vykdomo pirkimo. Be to, atsakovė pateikė į bylą oficialų valstybės institucijos dokumentą, iš kurio matyti, kad informacija apie dalyvavimą koalicijoje oficialiai yra fiksuota, todėl tam patvirtinti jokių papildomų įrodymų nereikia pateikti.

12.4. Ieškovių argumentai, kad nėra ypatingos skubos dėl pirkimo objekto gavimo, yra nepagrįsti. Tokius ieškovių argumentus paneigia sutarties vykdymo aplinkybės ir joje numatytas galiojimo terminas bei tai, kad prekės teikiamos pagal užsakymus, kurių atsakovė gali ir nepateikti. Atsakovė nurodė pageidautiną prekių pristatymo terminą iki 2024 m. gruodžio 27 d. Toks pageidautinas prekių pristatymo terminas yra per pusę mažesnis nei numatytas sutartyje, o tai tik dar kartą patvirtina, kad gauti prekes yra neatidėliotina skuba.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė ieškovių (apeliančių) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė pateikė į bylą 2024 m. rugpjūčio 5 d. prekių užsakymo formos, vykdant viešojo pirkimo sutartį, kopiją. Šiame dokumente atsakovė nurodė, kad pageidautinas prekių pristatymo terminas ne vėlesnis kaip iki 2024 m. gruodžio 27 d. Atsakovės vertinimu, šis įrodymas patvirtina, kad gauti prekes yra neatidėliotina skuba. Tačiau, atsakovė nesuformulavo prašymo nurodytą dokumentą prijungti prie bylos ir vertinti jį su kitais byloje esančiais įrodymais.

15. Ieškovės pateikė rašytinius paaiškinimus bei prašo atsisakyti priimti į bylą atsakovės Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos kartu su atsiliepimu pateiktą įrodymą, kaip pateiktą pavėluotai. Nurodo, kad atsakovė nepaaiškino, kokios priežastys lėmė pavėluotą naujo įrodymo pateikimą ir neprašė jo prijungti prie bylos.

16. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).

17. Taigi, siekiant naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme, kaip išimties iš bendrojo draudimo taikymo, būtina, pirma, pateikti atitinkamą prašymą, antra, šį prašymą reikia pagrįsti arba objektyviu (t. y. nuo asmens valios nepriklausiusiu) negalėjimu pateikti kurį nors dokumentą (ar įrodymą) į bylą anksčiau, arba vėliau atsiradusia būtinybe jį pateikti, arba šio įrodymo savalaikiu pateikimu ir pirmosios instancijos teismo nepagrįstu atsisakymu jį priimti. Kadangi atsakovė nesuformulavo teismui prašymo prijungti prie bylos pateikiamą įrodymą, todėl jo prijungimo klausimo savo iniciatyva apeliacinės instancijos teismas spręsti neturi pagrindo.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

18. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 423⁷ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Taigi, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.

19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).

20. Nagrinėjamu atveju pritartina apeliančių atskirajame skunde išdėstytiems argumentams, kad skundžiamoje nutartyje konstatuotas pareikšto ieškinio preliminarus nepagrįstumas neatitinka vertinimo šioje procesinėje bylos stadijoje kriterijų bei šio vertinimo aiškinimo teisminėje praktikoje. Apeliantės MB „Laifteka“ ir Global Clearance Solutions AG kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Gynybos resursų agentūrai prie Krašto apsaugos ministerijos, kuriame prašo pripažinti negaliojančia atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Taiklu“ 2024 m. liepos 8 d. sudarytą viešojo pirkimo sutartį Nr. DPS-417. Ieškinyje nurodoma, kad pirkimo sutartis buvo neteisėtai sudaryta, apie pirkimo laimėtojo nustatymą neinformavus ieškovių ir taip paneigus ieškovių teisę susipažinti su trečiojo asmens UAB „Taiklu“ pateiktu pasiūlymu bei ginčyti trečiojo asmens pateikto pasiūlymo atitikimą pirkimo sąlygoms. Ieškovės pažymi, kad nustačius tokį pažeidimą, atsakovė ir toliau tęsė neteisėtus veiksmus, sudarydama nepagrįstas kliūtis ieškovėms susipažinti su pirkimo laimėtojo pasiūlymu, realizuoti teisę į veiksmingą teisinę gynybą.

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliančių ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl galimo ieškovių teisinio materialinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus, sprendimus bei viešojo pirkimo sutartį nebuvimo, kadangi ieškovių viešajame pirkime pateiktas pasiūlymas buvo atsakovės 2024 m. gegužės 8 d. sprendimu atmestas, kaip neatitinkantis pirkimo dokumentų ir šis sprendimas teismine tvarka ieškovių skundžiamas nebuvo, yra galiojantis, todėl ieškovės bet kuriuo atveju negalėjo ir negali varžytis dėl pirkimo sutarties sudarymo, patenkinti perkančiosios organizacijos poreikį dėl apibrėžto pirkimo objekto, nėra teisinga. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinėje stadijoje preliminarus ieškinio reikalavimų vertinimas taikant laikinąsias apsaugos priemones negali būti tapatinamas su pareikšto reikalavimo vertinimu, kurį teismas atlieka nagrinėdamas bylą iš esmės ir priimdamas sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Materialusis reikalavimas dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia gali būti teisme reiškiamas, reikalavimo akivaizdaus nepagrįstumo, nevertinant iš esmės įrodymų ir neišsprendus apeliančių prašymo dėl įrodymų išreikalavimo, apeliacinės instancijos teismas negali nustatyti. Apeliantės teismui pateiktame ieškinyje suformulavo aiškius reikalavimus, išdėstė teisinius ir faktinius argumentus, jų nuomone, sąlygojančius ieškinio pagrįstumą, kartu su ieškiniu pateikė išdėstytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje teisminio proceso stadijoje nėra pakankamo pagrindo teigti, kad apeliančių reikalavimas yra prima facie nepagrįstas.

22. Konstatavus, kad apeliantės ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintinos kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmė galbūt apeliantėms palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pritaikius apeliančių prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeistas viešasis interesas, nes pirkimo objektas 10 – 13 vnt. humanitarinio išminavimo distanciniu būdu valdomos mašinos (frezos su multifunkciniais įrankiais), kurios skirtos sprogmenimis užterštam gruntui valyti, pavojingiems sprogstamiesiems užtaisams, gruntui, įrangai ir priemonėms pakelti, neutralizuoti visų populiariausių tipų prieštankines ir pėstininkų minas, ir ieškovių ginčijama sutartimi perkamos išminavimo mašinos yra konkrečiai perkamos pagal Ukrainos gynybos ministerijos prašymus, atitinkamai bus skirtos/ perduotos Ukrainos Respublikai ginantis nuo Rusijos Federacijos agresijos, saugant žmonių gyvybes.

24. Apeliančių teigimu, šiuo atveju visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi, taip pat ir biudžeto lėšų skaidrų panaudojimą, įsigyjant pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus atitinkantį pirkimo objektą, laikytinas turinčiu viršenybę. Apeliančių įsitikinimu, šiuo atveju neturėtų būti teikiamas prioritetas pirkimo objekto įsigijimui, kadangi neegzistuoja jokios išimtinės priežastys, pateisinančios prioriteto teikimą viešojo pirkimo objektui.

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Tai reiškia, kad viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose iš esmės konkuruoja du viešieji interesai ir kiekvienu atveju teismas turi nuspręsti, kuris iš šių interesų konkrečiu atveju yra svarbesnis. Sprendimas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba jas panaikinti viešojo intereso tikslu turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu, t. y. teismas gali nuspręsti netaikyti šių priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos vykdė tarptautinės vertės viešąjį pirkimą „Humanitarinio išminavimo distanciniu būdu valdomos mašinos“. Perkamos mašinos skirtos sprogmenimis užterštam gruntui valyti, pavojingiems sprogstamiesiems užtaisams, gruntui, įrangai ir priemonėms pakelti, neutralizuoti visų populiariausių tipų prieštankines ir pėstininkų minas. Perkamos išminavimo mašinos yra perkamos pagal Ukrainos gynybos ministerijos prašymus bei bus skirtos/perduotos Ukrainos Respublikai ginantis nuo Rusijos Federacijos agresijos, saugant žmonių gyvybes aktualiame geopolitiniame kontekste, kaip Lietuvos Respublikos įnašas į Išminavimo koaliciją, jai vykdant prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus (tą patvirtina atsakovės pateiktas Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos Gynybos resursų tarybos 2024 m. sausio 8 d. posėdžio protokolas Nr. 5KV-3). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad pirkimo objektas yra ypatingos svarbos, susijęs su viešuoju interesu esamoje geopolitinėje realybėje. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, kiltų grėsmė neįgyvendinti pirkimo objektu siekiamų tikslų, kurie šiuo atveju laikytini svarbesniais nei privatus apeliančių interesas. Akivaizdu, kad valstybės ir visuomenės galimi praradimai būtų didesni nei ieškovių nuostoliai – negautos pajamos. Dėl šių priežasčių pritartina pirmosios instancijos teismui, kad apeliančių prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės gali viršyti jų teikiamą naudą. Apeliančių argumentai, kad šiuo atveju prioritetas turėtų būti teikiamas visuomenės interesui užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi, racionaliam valstybės lėšų naudojimui, laikytini nepagrįstais.

27. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, kad šiuo atveju susiklosčiusi situacija yra reikalaujanti užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovių prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestas, nors ir padaryta klaida sprendžiant dėl ieškinio prima facie pagrįstumo, ieškovių atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartis paliekama nepakeista.

28. Kiti apeliančių argumentai neturi esminės įtakos sprendžiamo klausimo teisingam išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-617-881/2019).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaAldona Tilindienė