- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-07
- Bylos Nr.
- TS-70-990/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Nuteistasis
- J. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. S. (J. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam J. S.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nuosprendžiu, J. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta subendrinta aštuonerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
2. Komisija 2022 m. birželio 6 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti J. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu. Nutarime nurodoma, kad J. S. skirtos bausmės pradžia – 2014 m. liepos 1 d., bausmės pabaiga – 2023 m. sausio 1 d., 1/2 teismo paskirtos bausmės J. S. atliko 2018 m. spalio 10 d., neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis 2022 m. gegužės 27 d. – septyni mėnesiai ir penkios dienos. Komisijai J. S. teikiamas aštuntą kartą. J. S. planuoja gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini). J. S. anksčiau teistas du kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta. Nuteistajam būdingas smurtinio elgesio modelis, bausmę jis atlieka paprastosios grupės sąlygomis, per bausmės atlikimo laikotarpį skatintas du kartus, baustas septyniolika kartų, du kartus apsiribota svarstymu drausmės komisijoje. J. S. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, paskutinį kartą Komisijai J. S. teiktas 2021 m. gruodžio 3 d., tačiau Komisija nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo ir pateikė nuteistajam rekomendacijas atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje, tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą. Nuteistasis Komisijos rekomendacijas vykdė, 2022 m. balandžio 13 d. ir 2022 m. balandžio 26 d. atliko nemokamus darbus, taip pat dalyvavo integracijos į visuomenę programoje (su nuteistuoju kalbėtasi apie alkoholio vartojimo pasekmes) bei paskaitoje apie kriminalinę subkultūrą. J. S. siekia įgyti profesinę kvalifikaciją, tęsia savanorišką skolų atlyginimą, turi įgijęs pagrindinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) profesinę kvalifikaciją, (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) mokykloje įgijo (duomenys neskelbtini) profesinę kvalifikaciją. Nuo (duomenys neskelbtini) m. rugsėjo mėnesio J. S. siekia įgyti (duomenys neskelbtini) profesinę kvalifikaciją. Prieš suėmimą J. S. nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, pataisos įstaigoje nuteistasis nedirba. Nuteistasis pateikė 2021 m. vasario 11 d. UAB „A.“ direktoriaus G. S. (G. S.) pažymą, kurioje nurodoma, kad paleidimo iš pataisos įstaigos atveju J. S. būtų įdarbintas (duomenys neskelbtini), jam būtų sudarytos sąlygos mokytis ir įgyti papildomai žinių, sudarant galimybes nuteistajam kuo greičiau integruotis esamoje verslo aplinkoje. Pagal 2022 m. balandžio 19 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų turto valdymo skyriaus pažymą, nuteistasis skolingas pagal vykdomuosius dokumentus 6 832,63 eurų. Iš trečiųjų asmenų gautų lėšų išskaičiuota 1 115,90 eurų, savanoriškai jis sumokėjo 175 eurus. Pagal pateiktus dokumentus, J. S. iš viso per dvejus metus sumokėjo 2 685 eurų turimos skolos. Nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo psichoaktyvių medžiagų (alkoholio) vartojimas, pataisos įstaigoje nuteistasis taip pat ne kartą yra baustas dėl alkoholio vartojimo. J. S. problemą bandė spręsti - 2020 m. liepos mėnesį išklausė „(duomenys neskelbtini)“ paskaitų ciklą, skirtą psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai, taip pat nuo 2021 m. sausio 21 d. iki 2021 m. vasario 25 d. J. S. dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmimuose. Nors, turimais duomenimis, nuteistojo motyvacija dalyvauti užsiėmimuose buvo labiau išorinė, tačiau tai gali būti vertinama kaip tam tikros pastangos valdyti kriminogeninį poreikį, susijusį su alkoholio vartojimo problemomis. Nuo 2020 m. balandžio 28 d. nėra užfiksuota alkoholio vartojimo atvejų, todėl galima teigti, kad šiuo metu kriminogeninis veiksnys, susijęs su nuteistojo dabartiniu alkoholio vartojimu, yra valdomas. Nuteistajam būdingas pasikartojantis smurtinis elgesys, jis yra staigaus būdo, dažnai besikeičiančių nuotaikų ir emocijų, kurios dažnai įtakoja jo poelgius ir sprendimus. Nuteistasis yra priklausomas nuo socialinės terpės fono, įtemptoje situacijoje gali pasielgti impulsyviai, inicijuoti konfliktus su aplinkiniais, ypač jam nepalankiose situacijose. Kriminalinės nuostatos yra vienas iš pagrindinių nuteistojo rizikos veiksnių, į kurį atsižvelgta, vertinant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri yra vidutinė. Analizuojant nuteistojo kriminalinę istoriją pastebima, kad egzistavo nusikalstamą elgesį palaikantis požiūris bei nuostatos. Naują nusikalstamą veiką J. S. padarė turėdamas du neišnykusius teistumus. J. S. turėjo klaidingus moralinius įsitikinimus, netinkamą savo elgesio suvokimą ir gyvenimo būdo vertinimą, išvadų dėl jam anksčiau paskirtų priemonių nepadarė, toliau vykdė nusikaltimus. Pataisos įstaigoje J. S. adaptuojasi be išskirtinių sunkumų. Pastaruoju metu stebimas aktyvesnis nuteistojo dalyvavimas tikslinėse priemonėse, nukreiptose į kriminogeninių poreikių valdymą, tačiau išliekantys kompleksiniai kriminogeniniai poreikiai rodo, kad su smurtu susijusios probleminės sritys (alkoholio vartojimas, mąstymas ir elgesys) valdomos nepakankamai, o jas koreguoti lygtinio paleidimo sąlygomis apsunkina neigiamos nuostatos į priežiūrą, visuomenės vertybes ir pačią visuomenę. Atsižvelgusi į tai, kad J. S. teigiami pokyčiai nėra pakankami ir tvarūs, išlieka poreikis įsitraukti į resocializacijos procesą, Komisija nutarė netaikyti J. S. lygtinio paleidimo bei rekomendavo jam tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.
3. J. S. apskundė Komisijos 2022 m. birželio 6 d. nutarimą, prašydamas minėtą nutarimą panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. J. S. nurodė, kad Komisijos priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jis įvykdė visas praeitos Komisijos rekomendacijas, savo elgesiu parodė ir įrodė, kad yra pasikeitęs, jo pakartotinė nusikalstama rizika yra vidutinė, be to, jis prieš suėmimą dirbo UAB „A.“, kurį užsiima (duomenys neskelbtini), o pataisos namuose kaip tik įgijo (duomenys neskelbtini) profesiją ir grįžęs į laisve toliau dirbs UAB „A.“ pagal įgytą specialybę. Šiuo metu iki laisvės atėmimo bausmės pabaigos jam beliko tik šeši mėnesiai ir dvidešimt dienų, lygtinio paleidimo laikotarpiu jis bus prižiūrimas probacijos tarnybos. J. S. nurodė, kad lygtinis paleidimas yra veiksminga priemonė, kuri ne tik sumažina įkalinimo trukmę, bet ir iš esmės padeda asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, grįžti į visuomenę, o nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės, kadangi lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens gražinimą į pataisos įstaigą likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimui. Lygtinio paleidimo pagrindinis tikslas yra nuteistojo asmens resocializacija, lygtinis paleidimas padeda sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir leidžia pasiekti kitų pozityvių tikslų: mažinamas kalinių skaičius, tokiu būdu sutaupant valstybės lėšų, skiriamų bausmių vykdymui, bei sprendžiama įkalinimo įstaigų perpildymo problema, skatinamas pozityvus nuteistųjų elgesys įkalinimo įstaigoje bei sudaromos palankesnės galimybės atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Jis prašo panaikinti Komisijos 2022 m. birželio 6 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo netaikymo ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas bei tvarką detaliai reglamentuoja BVK 157-164 straipsniai.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
6. J. S., kuriam skirta aštuonerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. ilgesnė nei ketverių metų, tačiau trumpesnė nei dešimties metų laisvės atėmimo bausmė, pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2018 m. spalio 10 d., taigi J. S. atitinka minėtą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygą.
7. Visgi teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą turi būti atsižvelgiama ir į BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pagrindus – 1) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba 2) nuteistasis turi būti padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.
8. Vertindamas J. S. elgesio atitikimą šiems pagrindams teismas pažymi, kad, kaip matyti iš J. S. vertinimo pagal OASys sistemą, J. S. priklauso ne žemai, kaip to reikalauja BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostata, bet vidutinei rizikos grupei, taigi J. S. elgesys neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos dėl nuteistojo žemos nusikalstamo elgesio rizikos.
9. Vertinant J. S. elgesio atitikimą alternatyviam nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos namų pagrindui – akivaizdžiai pažangai mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, pažymėtina, kad atliekant pirmąjį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą 2017 m. kovo 21 d. pagal OASys sistemą buvo nustatytas 61 balas, pagal atliktą nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą jam buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, 2018 m. gruodžio 19 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad J. S. nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 54 balais, 2019 m. liepos 5 d. – 54 balais, 2020 m. sausio 27 d. – 54 balais, 2020 m. lapkričio 19 d. – 61 balu, 2021 m. gegužės 24 d. – 59 balais (statinių balų – 20, dinaminių - 39), 2021 m. lapkričio 18 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta išlikusi vidutinė J. S. nusikalstamo elgesio rizika, kuri 2022 m. gegužės 9 d. pakartotinio nuskalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo taip pat vidutinė.
10. Pastebėtina, kad bausmės atlikimo metu J. S. baustas net septyniolika kartų, o skatintas tik du kartus, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlikimo metu nuosekliai nemažėjo, o buvo netgi padidėjusi dėl jo daromų pažeidimų ir alkoholio vartojimo įkalinimo įstaigoje. J. S. buvo baustas už įvairiausius tvarkos pažeidimus – jis turėjo mobiliojo ryšio telefoną, turėjo alkoholio, gadino įstaigos inventorių, ne kartą nevykdė pareigūnų nurodymų ir juos keikė necenzūriniais žodžiais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, J. S. paskutinį kartą baustas 2020 m. gegužės 29 d., o paskutinį kartą neblaivus pataisos įstaigoje buvo 2020 m. balandžio 27 d., tuo tarpu skatintas J. S. paskutinį kartą tik 2018 m. liepos 25 d. Teismas, įvertinęs didelį ankstesnių baustumų kiekį praeityje bei sąlyginai trumpą laiko tarpą matomą nuteistojo elgesio pagerėjimą, sutinka su skundžiamame Komisijos nutarime išdėstyta išvada, jog J. S. teigiami pokyčiai nėra pakankami ir tvarūs ir jo padaryta pažanga mažinanti nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi.
11. Teismas atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nuosprendžiu, J. S., nuteistas už nužudymą, kurį jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ankstesni jo padaryti nusikaltimai taip pat susiję su smurto vartojimu, dėl ko, nors šiuo metu tokie kriminogeniniai veiksniai kaip psichiką veikiančių medžiagų vartojimas ar nepakankama emocijų kontrolė yra sąlyginai valdomi, tačiau nėra eliminuoti ar visiškai minimizuoti.
12. Pastebėtina ir tai, jog 2022 m. gegužės 10 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nuteistajam būdingas agresyvus ir impulsyvus elgesys, savitvardos stoka, problemų identifikavimo, sprendimo ir savo elgesio pasekmių numatymo įgūdžių stoka, nuteistojo motyvacija dalyvauti užsiėmimuose nebuvo pakankama. Nors J. S. pastaruosius metus labiau įsitraukia į resocializacijos procesą bei stengiasi mokytis valdyti minimus kriminogeninius poreikius, paskutiniu metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, 2022 m. balandžio 13 d. ir 2022 m. balandžio 26 d. atliko nemokamus darbus, dalyvavo integracijos į visuomenę programoje, yra įgijęs ne vieną profesinę kvalifikaciją, tęsia savanorišką skolų atlyginimą, ką teismas vertina išties teigiamai, tačiau vertinant J. S. būsimo elgesio perspektyvą socialinio tyrimo išvada šiuo metu taip pat neleidžia daryti išvados, kad įvyko ženklūs teigiami J. S. asmenybės pokyčiai, J. S. pasitaisė, eliminavo rizikas, susijusias su savitvardos stoka, agresija bei psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, o jo pasiekta elgesio kontrolė ir mąstymo gerovė leistų spręsti, kad būdamas laisvėje jis lengvabūdiškai nevertins visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui, taigi teismas negali konstatuoti, kad J. S. pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
13. Atlikdamas bausmę J. S. privalo itin preciziškai laikytis pataisos namuose jo elgesiui keliamų reikalavimų, kad jo elgesys ir asmenybės pokyčiai pataisos namuose vienareikšmiškai būtų įvertinti teigiamai ir būtų neabejotinas pagrindas manyti, jog jis pasimokė ir po lygtinio paleidimo vėl nepasirinks teisei priešingo elgesio.
14. Teismas pažymi, kad skundžiamame nutarime siūlomos rekomendacijos dėl J. S. nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, tęsiant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, teismo manymu, yra parinktos tinkamai, jos padės sumažinti J. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius. J. S. laisvės atėmimo vietoje turi tęsti dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, daryti ženklesnę pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, susijusią su jo psichologinėmis savybėmis, alkoholio vartojimo problemomis, finansų tvarkymu, keisti savo vertybines nuostatas, vadovautis visuomenės vertybėmis bei normomis, stiprinti savo įžvalgas dėl anksčiau turėtų sunkumų, suvokti nusikalstamo elgesio pasekmes. Teismas teigiamai vertina J. S. pasiryžimą ir pastangas savo elgesį keisti socialiai priimtina linkme, tačiau šiuo metu J. S. elgesiui neatitinkant net elementarių formaliųjų BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, nesant lygtinio paleidimo taikymo pagrindo – padarytos akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam netaikytinas.
15. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. birželio 6 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti J. S. lygtinio paleidimo padaryta išvada, jog J. S. taikyti lygtinį paleidimą šiuo metu nėra pagrindo, yra pagrįsta, todėl J. S. skundas dėl minėto nutarimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo J. S. (J. S.) skundo dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam J. S. (J. S.) netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.