- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-07
- Bylos Nr.
- S2-12805-820/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-10206-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Pajeda
- Pareiškėjas
- N. B., V. B.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų N. B. ir V. B. prašymą dėl teismo leidimo sudaryti namo su žemės sklypu įkeitimo sandorį išdavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami išduoti teismo leidimą sudaryti namo su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini), įkeitimo sandorį.
Nurodo, kad minėtas turtas priklauso pareiškėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Įkeitimo sandoris sudaromas, kadangi siekiant pagerinti šeimos gyvenimo sąlygas imama paskola iš banko ir paskolos grąžinimo užtikrinimui būtinas nekilnojamojo turto įkeitimas. Pareiškėjų teigimu nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygos po sandorio įvykdymo nenukentės, kadangi pareiškėjų gaunamos pajamos užtikrins paskolos grąžinimą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 41 5 punkte išaiškinta, kad nagrinėjant prašymus CPK XXXIX skyriaus tvarka procesinių dokumentų bei jų priedų trūkumų šalinimas nenumatytas. Tuo atveju teismas atsisako priimti prašymą dėl teismo leidimo išdavimo kaip nenagrinėtiną teisme, nes prašymas neatitinka įstatymo reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
CPK 581 straipsnyje numatyta, kad be bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo.
CK 3.85 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas sutuoktiniams, turintiems nepilnamečių vaikų, gauti teismo leidimą sudarant sandorius dėl nekilnojamojo turto, kuris yra šeimos turtas. Šeimos turtu pripažintinas turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams, tai yra šeimos gyvenamoji patalpa ir kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti (CK 3.84 straipsnio 2 dalis). Reikalavimas gauti teismo leidimą perleidžiant gyvenamąją patalpą nustatomas siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašo išduoti teismo leidimą sudaryti namo su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini) įkeitimo sandorį, tačiau iš pareiškėjų prašymo matyti, kad pareiškėjams taip pat priklauso 1/2 dalis gyvenamojo namo su 1/2 dalimi žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pareiškėjai gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pareiškėjas (duomenys neskelbtini) tačiau nenurodo, kam priklauso minėtos gyvenamosios patalpos ir kuri iš šių patalpų yra faktinė vaiko gyvenamoji vieta. Reikalavimas gauti teismo leidimą įkeičiant gyvenamąją patalpą nustatomas siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus. Tuo atveju, jei šeima turi keletą gyvenamųjų patalpų, šeimos turtu pripažįstama tik ta gyvenamoji patalpa, kuri yra būtent vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. kovo 14 d nutartis Nr. 3K-3-90/2005). Pareiškėjai nenurodė, kur jų nepilnametė duktė faktiškai gyvena, kokios gyvenamosios patalpos jiems priklauso, todėl teismas neturi galimybės įvertinti, ar namas, kurį prašoma įkeiti yra vienintelis pareiškėjams priklausantis būstas, kuris laikytinas šeimos turtu ir ar jo įkeitimui reikalingas teismo leidimas.
Pažymėtina, kad pareiškėjai prašyme taip pat prašo išduoti leidimą sudaryti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimo sandorį. Šeimos turtu pripažintinas turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams, tai yra šeimos gyvenamoji patalpa ir kilnojamieji daiktai. Žemės sklypas neatitinka aukščiau nurodytų kriterijų, keliamų šeimos turto statusui įgyti, todėl tuo atveju, jei gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini)būtų pripažintas šeimos turtu, žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), netaikytinas šeimos turto statusas (CK 3.85 straipsnio 2 dalis) ir jo įkeitimui teismo leidimas nereikalingas.
Nesant duomenų apie faktinę pareiškėjų nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, pareiškėjams priklausančius būstus, pareiškėjų kreditorinius įsiskolinimus negali įvertinti, kaip bus užtikrintos nepilnamečio vaiko teisės į būstą, įkeitus namą, esantį (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjams išaiškintina, kad teismo atsisakymas priimti pareiškimą nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiškimu, jeigu nutartyje nurodytos aplinkybės yra pašalintos arba išnyko (CPK 137 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 582 bei 290 - 291 straipsniais bei CK 3.85 ir 3.84 straipsniais, teismas
nutaria:
Netenkinti pareiškėjų N. B.. A.k. (duomenys neskelbtini) ir V. B., prašymo dėl teismo leidimo sudaryti namo su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini) įkeitimo sandorį.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.