- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-22
- Bylos Nr.
- TS-73-990/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Nuteistasis
- V. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 59-157 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam V. K.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 22 d. nuosprendžiu V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta subendrinta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2021 m. rugsėjo 16 d. priėmė nutarimą Nr. 59-157 netaikyti V. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu. Nutarime pažymima, kad V. K. skirtos bausmės pradžia – 2017 m. sausio 11 d., bausmės pabaiga – 2026 m. gruodžio 21 d. V. K. Komisijai pristatomas pirmą kartą, vadovaujantis BVK 157 straipsnio 4 dalimi ir BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, su intensyvia priežiūra. 1/2 teismo paskirtos bausmės V. K. bus atlikęs 2021 m. gruodžio 21 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju V. K. vyktų gyventi adresu (duomenys neskelbtini). Nutarime pažymima ir tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, 2021 m. birželio mėnesį, atsižvelgiant į motyvacijos spręsti su nusikalstamu elgesiu susijusias problemas, stoką bei nepakankamą kognityvinį gebėjimą, nuteistajam nebetęsiama elgesio korekcijos programa „Tik tu ir aš“. Atsižvelgiant į esamus ribotumus, vengimą prisiimti atsakomybę už savo sprendimus V. K. pasiūlyta dalyvauti motyvacinėje programoje „Elgesys-Pokalbis- Pasikeitimas“. Nuteistasis sutiko. Pastebima, jog nuteistojo motyvacija gali būti labiau susijusi ne su suvokiamu poreikiu valdyti savo nusikalstamo elgesio riziką, o labiau formaliais pagrindais, nuteistojo dalyvavimas šioje programoje yra formalus. Nuo 2021 m. liepos mėnesio, tęsiant dalyvavimą intervencinėje socialinės reabilitacijos priemonėje, stebima, kad pirmieji užsiėmimai apsunkinti, nuteistasis linkęs savaip suprasti užduotis, tad yra papildomos kontrolės poreikis. Užsiėmimų metu analizuojant nusikalstamo elgesio veiksnius V. K. tampa gynybiškas, užduotys jam pernelyg sunkios. Pastebėtas nuolatinis V. K. skatinimo poreikis, kurio pagalba nuteistasis palaiko ir pasitvirtina savo teigiamą „Aš“. V. K. mėgsta nukrypti nuo užsiėmimo temos. Taip pat pastebėta, jog motyvuojant save realizuoti darbinėje veikloje, V. K. atsirado priešiškos reakcijos, kurių anksčiau nebuvo. Šiuo metu nuteistasis to nesiekia, patvirtindamas, jog jis ir taip save realizuoja. Toks nuteistojo nuostatų pokytis siejamas su galima negatyvia kitų nuteistųjų įtaka, atsižvelgiant į tai, matoma, kad nuteistasis pats nesuvokia poreikio valdyti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nutarime akcentuojama, kad V. K. teistas už labai sunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, todėl jis turėtų labiau įsitraukti į intervencines socialinės reabilitacijos priemones, nukreiptas į aktualių kriminogeninių veiksnių (smurtinio elgesio) prevenciją. Be to, nutarime pažymima, kad V. K. turi finansinių įsipareigojimų, kurių jis nevykdo: vadovaujantis 2021 m. liepos 15 d. Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus pažyma Nr. 14-2611, nuteistasis skolingas pagal patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo bei kitus vykdomuosius dokumentus – 87 210,61 eurų. Iš trečiųjų asmenų lėšų išskaičiuota 1 324,14 eurų. Nuteistasis buvo pateikęs antstolės B. Č. 2020 m. gegužės 27 d. pažymą Nr. S-242, kurios duomenimis informuojama, kad pagal Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 22 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-88-92/2013 turtinė žala yra atlyginta, tačiau V. K. vis dar turi nemenkus įsiskolinimus. Be to, nurodoma, kad nuteistajam artimos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, laisvės atėmimo bausmės atlikimo eigoje V. K. nepasižymėjo nuosekliu teigiamu elgesiu – jis du kartus baustas: 2017 m. balandžio 10 d. Kybartų pataisos namų direktoriaus nutarimu Nr. 5/48-297 – dėl alkoholio vartojimo, nustačius 1,92 promilių girtumą, skirta nuobauda – nuobaudą atliekant kamerų tipo patalpose, bei 2020 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimu Nr. 28-319 – aptikus nuteistajam priklausančiame televizoriuje mobilaus ryšio telefoną su SIM kortele, V. K. baustas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Nustatytas nusikalstamo elgesio modelis, sunkėjanti padarytų nusikalstamų veikų dinamika. Nutarimu nuspręsta netaikyti V. K. lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, rekomenduojant nuteistajam įsitraukti į turimų finansinių įsiskolinimų vykdymą; dalyvauti intervencinėse socialinės reabilitacijos priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą.
Šalies argumentai
3. V. K. pateikė skundą dėl Komisijos 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimo, prašydamas minėtą nutarimą panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. V. K. nurodo, kad taikant jam lygtinį paleidimą bus pasiektas laisvės atėmimo bausmės strategijos principas – paleidžiant nuteistąjį lygtinai gėrėja jo socialinė aplinka, socialinis ryšis stiprėja, išsilaiko ir stiprėja motyvacija būti laisvėje, gerėja jo ekonominiai reiškiniai, sumažinama recidyvizmo rizika. V. K. nurodo, kad jis nepriklauso jokiai nusikalstamai grupuotei ir nepalaiko jokios kriminalinės subkultūros, nereiškia jokios diskriminacijos, mano, kad jis sugeba adaptuotis įvairiose socialinėse situacijose, prisitaiko prie gyvenimo sąlygų. Jis prisiėmė kaltę dėl savo padarytos nusikalstamos veikos ir labai gailisi. V. K. manymu, Komisijos nutarimas surašytas remiantis prielaidomis ir spėjimais, argumentų nėra. V. K. akcentuoja ir tai, kad Komisijos nutarime esama daug neatitikimų – jis pats dengia savo finansinius įsiskolinimus nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki 2019 m. rugsėjo 17 d. padengta 12 469,16 eurų (antstolės B. Č. patvarkymas), taip pat visiškai atlyginta žala pagal Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 22 d. nuosprendį, tačiau Komisija nutarime nurodo priešingai. Anot V. K., rekomendacijos tęsti dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose yra visiškai deklaratyvios, nekonkretizuotos, taigi laikytinos tuščiažodžiavimu. V. K. pažymi, kad prognozuojamas asmens elgesys laisvėje turi būti įvertinamas pagal asmens elgesį kalinimo įstaigoje. Taip pat V. K. analizuoja ir teismų praktikos pavyzdžius, Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Rec (2003)22 nuostatas, pažymi, kad visi teismo praktikos precedentai yra galiojantys, todėl privalomi, bei akcentuoja, kad lygtinis paleidimas pagal Rekomendacijas yra norma, o ne išimtis. Jis įsipareigoja vykdyti visus teismo nustatytus įpareigojimus, doru elgesiu ir darbu įrodyti, kad lygtinio paleidimo metu jis nepažeis teisės ir žmogiškosios moralės normų, taip pat įsipareigoja vykdyti numatytas Probacijos įstatymo lygtinio paleidimo sąlygas bei prašo panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo netaikymo ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4. Taip pat V. K. pateikė ir prašymą kreiptis į administracinį teismą, siekiant patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas, t. y. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos nuostatai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107, atitinka įstatymą – Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 4 punkto, 6 punkto, 10 straipsnio 5 dalies 8 punktą, 6 dalį, 24 straipsnio nuostatas ar Vyriausybės norminį teisės aktą.
Šalies argumentai
5. Taip pat V. K. pateikė ir prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalių bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18, 25, 29, 31 straipsnius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas bei tvarką detaliai reglamentuoja BVK 157-164 straipsniai. BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
7. V. K., kuriam skirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė, pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliks 2021 m. gruodžio 21 d., tačiau vadovaujantis BVK 157 straipsnio 4 dalimi ir BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, jam sutinkant su intensyvia priežiūra, jis jau gali būti pristatomas Komisijai. Visgi teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą turi būti atsižvelgiama ir į BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pagrindus – 1) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba 2) nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi ir sudaryti pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas V. K. elgesio atitikimą šiems pagrindams teismas pažymi, kad, kaip matyti iš V. K. vertinimo pagal OASys sistemą, V. K. priklauso ne žemai, kaip to reikalauja BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostata, bet vidutinei rizikos grupei, taigi V. K. elgesys neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos dėl nuteistojo žemos nusikalstamo elgesio rizikos. Vertinant V. K. elgesio atitikimą alternatyviam nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos namų pagrindui – akivaizdžiai pažangai mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pažymėtina, kad atliekant pirmąjį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą 2017 m. vasario 23 d. pirminio įvertinimo metu Kybartų pataisos namuose buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau 2020 m. balandžio 18 d. atsižvelgiant į vertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymą bei stebimus nuteistojo elgesio pokyčius ir jų pasekmes, nuteistojo asmens bylos duomenis bei interviu gautą informaciją atliekant V. K. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūrą, buvo pastebėta, kad anksčiau atliktame vertinime nebuvo užfiksuoti reikšmingi objektyvūs su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai. Patikslinus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą V. K. nustatyta vidutinė pakartotinio elgesio rizika. 2021 m. kovo 9 d. atliekant nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūrą, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas išlieka nepakitęs – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje nuteistasis nepasižymėjo nuosekliu teigiamu elgesiu, o siekiant pozityvių pokyčių nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesuose svarbiu aspektu išlieka motyvacijos pokyčiams išlaikymas. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką nėra, todėl nėra pagrindo manyti, kad V. K. laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
8. Teismas pažymi, kad nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, todėl sprendžiant lyginio paleidimo klausimą turi būti įvertinamas ne tik su nuteistojo elgesiu susijusios charakteristikos, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis. Vertindamas V. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybę teismas įvertina ir tai, kad V. K. yra ne kartą teistas (asmens bylos T. 1, b. l. 61), šiuo metu V. K. atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo gyvybei padarymą bei nežymų sveikatos sutrikdymą veikiant bendrininkų grupėje. V. K. daromi nusikaltimai sunkėja, jo nusikalstamas elgesys iš esmės nukreiptas į materialinės naudos gavimą (V. K. yra teistas ir už šiurkštų viešosios tvarkos pažeidimą). Nors V. K. teigia turintis darbo patirties, iki bausmės atlikimo pragyvendavo iš savo atlyginimo, tačiau šiuo metu jo turimi įsiskolinimai viršija 80 000 eurų, o jo turimas skolas dalimis dengia tretieji asmenys (1 324,14 eurų), nuosekliai gaunamas pinigines perlaidas iš trečiųjų asmenų jis neprašo pervesti antstoliams, kas neleidžia daryti išvados, jog nuteistasis sėkmingai spręstų finansines problemas, kurios, kaip minėta, praeityje turėjo lemiamą įtaką jo nusikalstamam elgesiui, taigi manytina, kad nuteistasis ateityje gali patirti tam tikrų finansinių sunkumų, siekdamas valdyti periodinius mokesčius, skolas, ar įmokas, būtinuosius šeimos išlaikymo finansinius resursus.
9. Pažymėtina, jog teigiamai vertintina tai, kad V. K. už nepriekaištingą elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose skatintas net 10 kartų (asmens bylos T. 2, b. l. 68-69), stengiasi palaikyti pagarbius santykius su pataisos įstaigos personalus, konfliktinių situacijų inicijuoti nelinkęs, labiau orientuotas į mokymosi ir specialybių įgijimo procesus, nors pastarųjų kelių mėnesių laikotarpiu aktyviau įsitraukia į neatlygintinų darbų veiklą. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nepasižymėjo nuosekliu teigiamu elgesiu, kadangi du kartus baustas: už alkoholio vartojimą, nustačius 1,92 promilių girtumą (2017 m. balandžio 10 d.), bei aptikus nuteistajam priklausančiame televizoriuje mobilaus ryšio telefoną su SIM kortele (2020 m. rugpjūčio 13 d.). Teismas turi pagrindo išvadai, jog V. K. pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką nėra, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Atlikdamas bausmę V. K. privalo itin preciziškai laikytis pataisos namuose jo elgesiui keliamų reikalavimų, kad jo elgesys ir asmenybės pokyčiai pataisos namuose vienareikšmiškai būtų įvertinti teigiamai ir būtų neabejotinas pagrindas manyti, jog jis pasimokė ir po lygtinio paleidimo pastarasis vėl nepasirinks teisei priešingo elgesio.
10. Vertinant V. K. būsimo elgesio perspektyvą pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvada šiuo metu taip pat neleidžia daryti išvados, jog įvyko ženklūs teigiami V. K. asmenybės pokyčiai, V. K. pasitaisė ir būdamas laisvėje jis vėl lengvabūdiškai nevertins visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui, taigi teismas negali konstatuoti, kad V. K. pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Susipažinus su socialinio tyrimo išvada atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. K. vis dar aktualios kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, įžvelgiami sunkumai identifikuojant problemines sritis, išlieka nepakankamas savo elgesio pasekmių vertinimas. Iš nuteistojo skundo, jo asmens bylos, socialinio tyrimo išvados matyti, kad V. K. suvokia savo elgesio pasekmes, tačiau pasekmių vertinimą linkęs labiau analizuoti iš savo individualių poreikių prizmės, vertinimo metu gautų duomenų analizė leidžia formuoti prielaidą, jog nuteistojo gebėjimas suprasti ar atjausti kitus nėra emociškai gilus, stokojama personalizuotos empatijos aplinkiniams ar kaltės jausmo išgyvenimo visuomeniniame socialiniame diapazone, nuteistasis gali būti lankstus bei priimti kitokią nuomonę ar keisti savo požiūrį tik tam tikru laipsniu. Tokios išvados darytinos pastebėjus, jog nuteistojo motyvacija labiau susijusi ne su suvokiamu poreikiu valdyti savo nusikalstamo elgesio riziką, o labiau formaliais pagrindais.
11. Teismas pažymi, kad skundžiamame nutarime siūlomos rekomendacijos dėl V. K. nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo – įsitraukti į turimų finansinių įsiskolinimų vykdymą bei dalyvauti intervencinėse socialinės reabilitacijos priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą, teismo manymu, yra parinktos tinkamai, jos padės sumažinti V. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius. V. K. laisvės atėmimo vietoje turi tęsti dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, daryti ženklesnę pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, susijusią su jo psichologinėmis savybėmis bei finansų tvarkymu, keisti savo vertybines nuostatas, vadovautis visuomenės vertybėmis bei normomis, stiprinti savo įžvalgas dėl anksčiau turėtų sunkumų, suvokti nusikalstamo elgesio pasekmes. Teismas teigiamai vertina V. K. pasiryžimą ir pastangas savo elgesį keisti socialiai priimtina linkme, tačiau šiuo metu V. K. elgesiui neatitinkant net elementarių formaliųjų BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, nesant lygtinio paleidimo taikymo pagrindo – pagrįsto manymo, kad V. K. laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam netaikytinas.
12. Teismas pažymi ir tai, kad, nors nuteistasis nesutinka su Komisijos nutarimo išvadomis bei pateikia subjektyvų aplinkybių vertinimą, tai savaime nereiškia, kad priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Tuo pačiu pažymėtina, jog nuteistojo minimos Europos Tarybos ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju pagrindinis teisės aktas yra BVK. Šios kategorijos bylose itin didelę reikšmę turi kiekvieno konkretaus asmens individuali charakteristika ir jo elgesys. Taigi kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismas spręsdami lygtinio paleidimo taikymo klausimą remiasi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Būtent šios individualios aplinkybės lėmė sprendimą netaikyti V. K. lygtinio paleidimo.
13. Nors nuteistasis prašė kreiptis į administracinį teismą siekiant patikrinti, ar Komisijos nuostatai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 4 punkto, 6 punkto, 10 straipsnio 5 dalies 8 punktą, 6 dalį, 24 straipsnio nuostatas ar Vyriausybės norminį teisės aktą, teismas vertina, kad jokie neatitikimai neįžvelgtini, o vien nesutikimas su asmeniui priimtu procesiniu sprendimu, nenulemia teisės akto neatitikimo.
14. Taip pat nors nuteistasis prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl tam tikrų įstatymų normų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teismas pažymi, kad pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Šalių pozicija šiuo klausimu nėra lemiama ir teismui nėra privaloma. Teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Pagal įstatymo formuluotę „yra pagrindas manyti“ galima daryti išvadą, kad sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tik teismo atliktos įstatymo analizės ir aiškinimo rezultatas. Šiuo atveju tokio pagrindo teismas neįžvelgia.
15. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarime Nr. 59-157 netaikyti V. K. lygtinio paleidimo padaryta išvada, jog V. K. taikyti lygtinį paleidimą šiuo metu nėra pagrindo, yra pagrįsta, todėl V. K. skundas dėl minėto nutarimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
V. K. skundo dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 59-157 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam V. K. netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.