Alytaus apylinkės teismo nutartis

viešame parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui N. R. dėl išlaikymo priteisimo mažamečiam vaikui, bendravimo tvarkos ir jo gyvenamosios vietos nustatymo, institucija byloje teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

šalys pateikė taikos sutartį, prašė ją patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalies nuostatomis, šalys bet kurioje civilinio proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 straipsnio 1 dalį taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia sprendimo įvykdymo klausimą. Laikytina, kad taikos sutartimi šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis.

Pateikta šalių taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių, jų nepilnamečio vaiko teisių ar įstatymų saugomų interesų, šalims yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės, todėl ji tvirtintina ir civilinė byla tarp šalių nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 str. 1 d., 2 d., 140 str. 3 d., 231 str. 1 d., 2 d., 3 d.).

Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-5697-21190 teikiama antrinė teisinė pagalba. Byloje sudaryta taikos sutartis, ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų, šalys susitarė nereikalauti viena iš kitos bylinėjimosi išlaidų ir atsakovas prašė atleisti jį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei dėl sunkios materialinės padėties, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdamas į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, į šalių susitarimą, į atsakovo turtinę padėtį, nepriteisia bylinėjimosi išlaidų valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 294-295 straipsniais,

nutaria:

prašymą tenkinti.

Patvirtinti taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. 2-1226-835/2019 pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui N. R. dėl išlaikymo priteisimo mažamečiam vaikui, bendravimo tvarkos ir jo gyvenamosios vietos nustatymo, tokiomis sąlygomis:

1.1. Sūnaus V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo tėvas N. R. moka išlaikymą nuo 2019 m. vasario 1 d. periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kiekvieną mėnesį, kasmet jas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, iki sūnaus V. R. pilnametystės.

1.2. Šios mokamos lėšos yra pervedamos į V. R. motinos I. D. nurodytą sąskaitą banke iki einamo mėnesio 20 dienos ir jas uzufrukto teise tvarko nepilnamečio sūnaus V. R. motina I. D..

2. Dėl sūnaus V. R. gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo:

sūnaus V. R., gimusio (duomenys neskelbiami), gyvenamoji vieta nustatomos pagal jo motinos I. D., deklaruojamą gyvenamą vietą Lietuvos Respublikoje. Išvykstant nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę, išvykimas derinamas su N. R..

3.1. I. D. įsipareigoja netrukdyti tėvui N. R. bendrauti su sūnumi V. R., rūpintis juo, jį auklėti, rūpintis jo sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu, lankyti jį ne mažiau kaip du kartus į mėnesį, sūnui paaugus lankytis pas tėvą, jeigu tai neprieštaraus nepilnamečio sūnaus interesams.

3.2. Prieš ketindamas aplankyti sūnų V. R. tėvas N. R. informuoja apie tai jo motiną I. D. ne vėliau kaip prieš dvi paras ir su ja suderina konkretų laiką.

3.3. Sūnaus bendravimo tvarką su sūnaus artimais giminaičiais iš tėvo pusės nustatoma atskiru šalių susitarimu, atsižvelgiant į šalių interesus, sąžiningumo bei protingumo principus.

Civilinę bylą Nr. 2-1226-835/2019 pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui N. R. dėl išlaikymo priteisimo mažamečiam vaikui, bendravimo tvarkos ir jo gyvenamosios vietos nustatymo nutraukti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.