- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-09
- Bylos Nr.
- 2A-454/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vincas Verseckas, Gintaras Pečiulis, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Serneta“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Glijas“
- Kategorijos
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Vinco Versecko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Serneta“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-178-267/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Glijas“ (šiuo metu bankrutuojančios UAB „Glijas“) ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Serneta“ dėl sutarties pažeidimo, įsipareigojimų nevykdymo, sutarties nutraukimo, skolos už statybos rangos darbus, nuostolių ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Glijas“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą ir pirminiu ieškinio pareiškimu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Serneta“: a) 704 226,50 Lt už faktiškai atliktus darbus pagal 2003 m. gruodžio 10 d. statybos rangos sutartį atsakovui priklausančiame objekte - statomame prekybos centre Žuvininkų g. 5, Šiauliuose; b) 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2004 m. lapkričio 5 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; c) bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas UAB „Glijas“ patikslinęs ieškinį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245, 6.247, 6.249, 6.644, 6.655, 6.662, 6.671, 6.681, 6.687, 6.691, 6.694, 6.217, 6.210, 6.261 straipsniais, prašė priteisti iš atsakovo UAB „Serneta“: a) 608 976,68 Lt už faktiškai atliktus darbus pagal 2003 m. gruodžio 10 d. statybos rangos sutartį atsakovui priklausančiame objekte - statomame prekybos centre Žuvininkų g. 5, Šiauliuose; b) 78 970,90 Lt nuostolių, atsiradusių dėl atsakovo neteisėtų veiksmų; c) 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2004 m. lapkričio 5 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; c) bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad UAB „Glijas“ su UAB „Serneta“ 2003 m. gruodžio 10 d. sudarė statybos rangos sutartį dėl prekybos centro statybos atsakovui priklausančiame žemės sklype, esančiame Žuvininkų g. 5, Šiauliuose. Atsakovas už atliktus rangos darbus iki galo neatsiskaitė ir liko skolingas 608 976,68 Lt. Ieškovas pažymėjo, kad vykdydamas statybos rangos darbus atsakovo objekte, jis buvo sudaręs subrangos sutartis su įvairias statybos darbų paslaugas teikiančiomis bendrovėmis. Už atliktus darbus su jomis nebuvo iki galo atsiskaityta, nes su rangovu neatsiskaitė užsakovas. Subrangovai ir tiekėjai, susiję su statybos darbų vykdymu atsakovo objekte Žuvininkų g. 5, Šiauliuose, kreipėsi į teismus ir iš ieškovo prisiteisė delspinigius, palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškovas savo prievolių subrangovams ir tiekėjams negalėjo įvykdyti dėl atsakovo veiksmų, atsakovas privalo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Ieškovas dėl atsakovo veiksmų, pažeidžiant rangos sutartį ir laiku neapmokėjus už atliktus darbus, yra patyręs 78 970,90 Lt nuostolių. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad atsakovas nevykdo piniginės prievolės, todėl turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartimi ieškovui UAB „Glijas“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta kooperatinė bendrovė „Jonas ir sūnūs“.
Šiaulių apygardos teismas 2007 gegužės 23 d. sprendimu ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau - BUAB) „Glijas“ ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Serneta“: a) 553 965,69 Lt skolos už atliktus darbus; b) 84 688,45 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2004 m. lapkričio 5 d. iki 2007 m. gegužės 23 d. bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą skolą už laikotarpį nuo 2007 m. gegužės 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; c) 5 521,14 Lt žyminio mokesčio, 2 818,20 Lt išlaidų už ekspertizės atlikimą; e) 4 000 Lt išlaidų advokato pagalbai. Civilinę bylą ieškininio reikalavimo dalyje dėl 95 249,82 Lt skolos priteisimo iš UAB „Serneta“ teismas nutraukė, o likusioje dalyje ieškinį atmetė.
2003 m. gruodžio 10 d. šalys sudarė prekybos centro Žuvininkų g. 5, Šiauliuose, statybos rangos sutartį, pagal kurią rangovas (ieškovas UAB „Glijas“) įsipareigojo atlikti visus su projektavimu susijusius darbus bei pastatyti prekybos centrą užsakovui (atsakovui - UAB „Serneta“) priklausančiame sklype, o užsakovas įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir sutarties nustatyta tvarka sumokėti sutartą objekto kainą. Sutarties 2.1 ir 2.2 punktuose nustatyta statomo objekto kartu su projektavimo darbais vieno kvadratinio metro kaina - 850 Lt plius PVM. Objekto bendros kainos apskaičiavimo būdas - faktiškai pastatyto objekto kvadratūra dauginama iš vieno kvadratinio metro kainos. Rangovas įsipareigojo sutartyje numatytus darbus pradėti 2003 m. lapkričio 26 d., o baigti 2004 m. balandžio 30 d., tačiau sutarties vykdymo eigoje šalių susitarimu darbų atlikimo terminai buvo nukelti iki 2004 m. lapkričio 1 d.
Teismas nurodė, kad UAB „Serneta“ už atliktus darbus rangovui UAB „Glijas“ ir tiesiogiai subrangovams sumokėjo 3 175 066,35 Lt. Teismo įsitikinimu, rangovas UAB „Glijas“ vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir laikotarpiu nuo 2004 metų vasario mėnesio iki 2004 m. spalio mėnesio atliko statybos darbų už 3 783 542,50 Lt. Atsakovas nuo 2004 metų rugsėjo mėnesio nevykdė sutartinių įsipareigojimų, vengė priimti atliktus darbus, nepasirašė darbų priėmimo–perdavimo aktų, nereagavo į rangovo pranešimus apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, neapmokėjo už atliktus darbus, o 2004 m. lapkričio 16 d. informavo, kad nuo 2004 m. lapkričio 18 d. sutartį nutraukia. Teismas pažymėjo, jog atsakovas netinkamai vykdė sutartinę prievolę – priimti darbų rezultatą ir pažeidė CK 6.691 straipsnyje įtvirtintas statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo nuostatas. Teismo nuomone, ginčas yra kilęs dėl atliktų statybos darbų pagal 2003 m. gruodžio 10 d. statybos rangos sutartį, kurią užsakovas nutraukė 2004 m. lapkričio 18 d., apmokėjimo. Byloje nustatyta, jog šalių sutarta vieno kvadratinio metro statybos kaina - 850 Lt be PVM (arba 1003 Lt su PVM). Teisminio nagrinėjimo metu šalių atstovai pripažino, jog ginčo dėl sutartinės vieno kvadratinio metro statybos kainos nėra, tačiau šalys nesutarė dėl statybos darbų, atliktų nuo 2004 metų vasario mėnesio iki lapkričio mėnesio, vertės. Minėti darbai buvo surašyti ir įvertinti atliktų darbų aktais, kurie atitinka statybos normatyvinių dokumentų reikalavimus, tačiau yra nepasirašyti užsakovo (atsakovo) UAB „Serneta“. Reikalavimus ieškovas grindžia ir darbų aktų pagrindu išrašytomis sąskaitomis faktūromis.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovas neginčijo ieškovo surašytų darbų perdavimo aktų, nepateikė įrodymų, kad juose nurodytos kainos viršija sutartinę kainą. Priešingai, šių dokumentų pagrindu išrašytos sąskaitos faktūros yra pasirašytos atsakovo. Teismas sprendė, kad pasirašydamas sąskaitas faktūras, atsakovas pripažino skolinį įsipareigojimą ieškovui. Teismas atmetė atsakovo aiškinimus, kad jo nepasirašytuose darbų aktuose nurodytos statybos darbų kainos viršija sutartinę kainą, nes tai patvirtinančių įrodymų nepateikta. Atsakovas nepateikė atliktų darbų vertės paskaičiavimo, kuris pagrįstų, kad darbų vertė 5 000 Lt. Be to, atsakovas atsisakymą priimti ir apmokėti už atliktus statybos darbus, iki bylos iškėlimo teisme grindė ne kainų skirtumu, o tuo, kad aktuose surašyti neatlikti darbai.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog rangovui UAB „Glijas“ pinigus pervedė AB SEB Vilniaus bankas atsakovo UAB „Serneta“ prašymu iš kreditavimo lėšų. Aplinkybę, kad AB SEB Vilniaus bankas yra visiškai įvykdęs savo įsipareigojimą išmokėti kredito sumą, skirtą objekto Žuvininkų g. 5, Šiauliuose, finansavimui, patvirtina banko pateiktos teismui finansinių operacijų ataskaitos, pagal kurias UAB „Serneta“ suteikto kredito lėšos – 4 300 270 Lt buvo pervestos į UAB „Glijas“ sąskaitą, atsiskaitant už atliktus statybos montavimo darbus. Pagal kreditavimo sutartį Nr. 1540411010115 - 5 kreditas buvo suteiktas statybos darbams finansuoti, atsiskaitant mokėjimo pavedimais pagal pateiktus atliktų darbų priėmimo aktus, sąskaitas ar sutartis. UAB „Serneta“ prašymu banko pervesti rangovui pinigai buvo grąžinti į atsakovo UAB „Serneta“ sąskaitą (3 145 977 Lt buvo grąžinti atsakovui, nes tai buvo avansinis mokėjimas). UAB „Serneta“ prašė grąžinti avansą, o rangovas, vengdamas konfliktų, pinigus grąžino į užsakovo sąskaitą. Atsakovas, gavęs pinigus, nebevykdė sutartinių įsipareigojimų ir nutraukė sutartį.
Teismas pažymėjo, jog ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 608 476 Lt įsiskolinimą už atliktus darbus pagal darbų perdavimo aktus bei sąskaitas faktūras, negali būti tenkinamas visiškai, nes šalys nepateikė teismui detalių statybos kainų skaičiavimų, todėl negalima nustatyti, kokius konkrečius ir kokios vertės darbus apėmė šalių pasirašyta statybos rangos sutartis. Balanso duomenų pagrindinių straipsnių iššifravime, skyriaus „Nebaigta statyba“ 4 punkte statinys - Žuvininkų g. 5, Šiauliai, įvertintas 6 943 851 Lt. 2003 m. gruodžio 10 d. sutarties 2.1. ir 2.2. punktuose nustatyta ne tik sutarties objekto vieno kvadratinio metro kaina (850 Lt plius PVM), bet ir sutarties objekto kartu su projektavimo bei detaliojo plano darbais bendros kainos paskaičiavimo būdas (faktiškai pastatyto objekto kvadratūra dauginama iš vieno kvadratinio metro kainos). Pastato baigtumo procentas sutarties nutraukimo dieną – 72 procentai. Statinio plotas sutarties vykdymo eigoje šalių sutarimu buvo didinamas. Sutarties nutraukimo dieną VĮ Registrų centro duomenimis pastato bendras plotas sudarė 5 163,72 kvadratinių metrų. Teismas sprendė, kad statybos rangos sutarties nutraukimo dieną pastato kainą sudarytų 5 179 211,16 Lt (1 kv. m kaina - 1003 Lt dauginama iš 5 163,72 m²). Paskaičiuojant 72 procentus nuo gautos sumos (įvertinus pastato užbaigtumą) pastato kainą sudarytų 3 729 032,04 Lt. Teismas pažymėjo, kad ieškovui priteistina suma yra 553 965,69 Lt (iš 72 procentų baigtumo pastato kainos –3 729 032, 035 Lt atimama užsakovo sumokėta suma – 3 175 066,35 Lt). Teismas nurodė, kad dėl atsakovo kaltės patirti nuostoliai turėjo įtakos ieškovo nemokumui ir bankrotui, todėl nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už laikotarpį nuo 2004 m. lapkričio 5 d. iki 2007 m. gegužės 23 d., iš viso 84 688,45 Lt. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė 78 970,90 Lt nuostolių. Teismas pažymėjo, kad minimalūs ieškovo nuostoliai yra atlyginami priteisiant įstatymines palūkanas, todėl reikalavimas dėl 78 970,90 Lt nuostolių atlyginimo netenkintinas. Teismas nurodė, kad pradiniu ieškiniu UAB „Glijas“ prašė priteisti 704 226,50 Lt, o patikslintu ieškiniu tik 608 976,68 Lt skolos, todėl byla reikalavimo dalyje dėl 95 249,82 Lt skolos priteisimo nutrauktina, ieškovui atsisakius šios reikalavimo dalies.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Serneta“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:
Teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes, dėl to netinkamai pritaikė ir išaiškino materialines ir procesines teisės normas. Teismas teisingai konstatavo, kad vieno kvadratinio metro statybos kaina – 850 Lt be PVM (arba 1 003 Lt su PVM), tačiau šalys nesutarė dėl atliktų statybos darbų vertės. Statybos rangos sutarties nutraukimo dieną pastato kaina sudarė 5 179 211,16 Lt, o pastato baigtumo kaina – 3 729 032,035 Lt. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovui priteistina 553 965,69 Lt. Pagal sutarties 2.10 punktą, į objekto kainą įeina visi darbai, kuriuos reikia atlikti tam, kad objektas būtų priduotas Valstybinei priėmimo komisijai, išskyrus miesto savivaldybei pareikalautus atlikti darbus gerinant miesto infrastruktūrą. Pagal 2004 m. rugsėjo 29 d. priedą prie 2003 m. gruodžio 10 d. sutarties, objekto plotas – 5 000 m², kaina – 5 009 550 Lt (iš jų 947 800 Lt – išorės inžineriniai tinklai (vandentiekis, kanalizacija, šiluminė trasa, gerbūvis)) bei 175 vietų automobilių stovėjimo aikštelė. Ieškovas neatliko išorės inžinerinių tinklų, gerbūvio darbų, o taip pat neįrengė nei vienos automobilių stovėjimo aikštelės vietos. Visi nurodyti darbai apima vieno kvadratinio metro statybos objekto kainą. Iš 3 729 032,035 Lt (72 procentų pastato baigtumo kainos) turi būti atimama neatliktų darbų už 947 800 Lt suma. Objekto statybos kaina sutarties nutraukimo dieną sudarytų 2 781 232 Lt. Atsakovas ieškovui sumokėjo 3 175 066,35 Lt, todėl atsižvelgiant į nurodytą objekto statybos kainą, ieškovui yra permokėta 393 834 Lt. Objekto kaina apima ir projektavimo darbus už 228 300 Lt dydžio sumą. Teismas šios aplinkybės nevertino, dėl jos nepasisakė, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. UAB „Serneta“ ir UAB „Gerbūnis“ 2005 m. rugpjūčio 1 d. ir 8 d. buvo sudarę sutartis dėl gerbūvio darbų atlikimo statomame objekte. UAB „Serneta“ už atliktus darbus sumokėjo 822 050 Lt. Šių įrodymų pateikimo klausimas iškilo tik apeliacinėje instancijoje, nes tik gavus sprendimą paaiškėjo, jog teismas šių aplinkybių nevertino.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovo BUAB „Glijas“ atstovas prašo Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalys susitarė dėl bendros kainos paskaičiavimo būdo - faktiškai pastatyto objekto kvadratūra dauginama iš vieno kvadratinio metro kainos. Net ir nutraukus statybos rangos sutartį dėl rangovo kaltės, užsakovas turi pareigą sumokėti už faktiškai atliktus darbus pagal tokią apskaičiavimo tvarką, kuri numatyta sutartyje. Atsakovo teiginys dėl gerbūvio darbų, automobilių stovėjimo aikštelių įrengimo ir inžinerinių tinklų įrengimo kainos atėmimo iš teismo priteistos sumos yra nepagrįstas byloje pateiktais įrodymais, prieštarauja sutarčiai ir teisės aktuose numatytai pastato pripažinimo tinkamu naudoti sampratai. Atsakovo teiginys, kad sutarties kaina turi būti perskaičiuojama, yra nepagrįstas ir neįrodytas jokiais įrodymais. Teismas pagrįstai atmetė atsakovo teiginį, kad jo nepasirašytuose aktuose nurodytos statybos darbų kainos viršija sutartinę kainą. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pavėluotai pateikė naujus įrodymus, nors juos galėjo pateikti ir pirmosios instancijos teismui. Ieškovas prieštarauja naujų įrodymų pateikimui. Be to, atsakovo pateikti įrodymai yra nereikšmingi bylos nagrinėjimui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
CPK 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Byloje priimtą sprendimą skundžia tik atsakovas, kuris absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais skundo negrindžia. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai nebuvo nustatyti.
Apeliantas iš esmės sutinka su teismo taikytu nebaigto statyti pastato statybos kainos apskaičiavimo būdu. Apeliantas taip pat sutinka su teismo skaičiavimais, kad statybos rangos sutarties nutraukimo dieną statybos objekto – prekybos centro statybos kaina pagal pastato plotą, įvertinant statybos baigtumo laipsnį – 72 procentus, sudarytų 3 729 032,035 Lt. (5163,72 kv. m. × 1003 Lt = 5 179 211,16 Lt ×72 % = 3 729 032,035 Lt). Apeliantas laikosi pozicijos, kad nutraukus statybos rangos sutartį iki galutinio statybos darbų rezultato priėmimo, faktiškai atliktų darbų vertę reikėtų nustatyti laikantis rangos sutartyje numatyto kainos skaičiavimo būdo, tačiau būtina įvertinti ir neatliktus darbus, kurių vertė sudaro dalį viso statybos objekto kainos. Šią poziciją atsakovas grindžia ta aplinkybe, kad nutraukus statybos rangos sutartį liko neatlikti išorės inžinerinių tinklų, gerbūvio ir automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbai, kurių vertė pagal rangos sutartį – 947 800 Lt. Apelianto teigimu, atėmus neatliktų darbų vertę iš teismo apskaičiuotos nebaigto statyti pastato (pagal atitinkamą plotą) kainos, reiktų konstatuoti, kad užsakovas (atsakovas) ne tik nėra skolingas rangovui (ieškovui), bet net yra permokėjęs rangovui už darbus. Kaip jau pažymėta, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliaciniame skunde išdėstyti faktiniai ir/arba teisiniai pagrindai, todėl teisėjų kolegija analizuoja ir vertina atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, ar iš teismo apskaičiuotos statybos darbų kainos turėjo būti atimama neatliktų darbų vertė rangos sutarties nutraukimo momentu.
2003 m. gruodžio 10 d. šalių sudarytos statybos rangos sutarties 1.1 punkte buvo įtvirtintas rangovo įsipareigojimas savo jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis atlikti visus su projektavimu susijusius darbus bei pastatyti prekybos centrą užsakovui. Prekybos centras turi atitikti numatytus reikalavimus (sutarties priedas Nr.2). Pradiniame darbų etape buvo numatyta, kad statomo prekybos centro orientacinis plotas sudarys 2500 kv. m. Statybos darbų eigoje rangovo pasiūlymu šalys susitarė, kad statomo prekybos centro orientacinis plotas padidės maždaug iki 5000 kv. m. (t 3, b. l. 51-52). Šalys susitarė, kad sutarties objekto, t. y. prekybos centro vieno kvadratinio metro statybos kartu su projektavimo darbais kaina sudarys ne daugiau kaip 850 Lt plius PVM (arba 1003 Lt su PVM) (sutarties 2.1 p.). Šalių susitarimu statybos objekto kartu su projektavimo bei detaliojo planavimo darbais bendra kaina turėjo būti apskaičiuota tokiu būdu: faktiškai pastatyto objekto kvadratūra dauginama iš vieno kvadratinio metro kainos (sutarties 2.2 p.). Toks šalių susitarimas atitinka CK 6.653 straipsnio 1 dalies nuostatas. Sutarties 2.10 punkte buvo detalizuota, kad į statybos objekto kainą įeina vertė visų darbų, kuriuos reikia atlikti tam, kad objektas būtų priduotas Valstybinei priėmimo komisijai, išskyrus miesto savivaldybei pareikalautus atlikti darbus gerinant miesto infrastruktūrą. Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos (patvirtinta Aplinkos ministro 2000 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 383) 18 punkte numatyta, kad statiniai pripažįstami tinkamais naudoti tik atlikus visus statinio projekte numatytus darbus (tarp jų - įrenginių bei automatinės sistemos) ir įvykdžius projektavimo technines bei specialiąsias sąlygas, atlikus nutiestų inžinerinių tinklų bei komunikacijų bandymus ir padarius kontrolines geodezines nuotraukas. Tarp kitų sutarties priede Nr. 2 nustatytų reikalavimų statomam objektui, buvo ir reikalavimai pakloti bei pajungti lauko inžinerinius tinklus, įrengti automobilių parkavimo aikštelę ir atlikti kitus gerbūvio darbus, būtinus objektui eksploatuoti (sutarties priedo Nr. 2 eil. Nr. 51 ir 52 – t. 1, b. l. 16-18). Akivaizdu, kad statybos objektas – prekybos centras turėjo būti pastatytas, parengtas priimti Valstybinės priėmimo komisijos bei paruoštas eksploatuoti atlikus ne tik sutartyje numatyto ploto pastato pastatymo darbus, bet ir būtinus darbus pastato išorėje. Tokiu būdu, pagal sutarties sąlygas viso statybos objekto bendra kaina, kuri skaičiuojama pastatyto pastato kvadratūrą dauginant iš vieno kvadratinio metro kainos, turėjo apimti ir visų darbų pastato išorėje kainą. Jeigu rangovas pastatytų ir parengtų priėmimui bei eksploatacijai statybos objektą – prekybos centrą, kurio, kaip statinio, plotas sudarytų 5000 kv. m., tokiu būdu bendra visų statybos objekto darbų kaina sudarytų 5 015 000 Lt su PVM (5000 × 1003). Tokią kainą, apskaičiuotą pagal pastatyto pastato plotą, turėtų teisę gauti visiškai įvykdęs sutartį rangovas, nežiūrint to, kokie būtų atskirų statybos darbų kaštai, įskaitant ir darbus, kurių vykdymas neturi jokios įtakos statomo pastato ploto pasikeitimui (pvz. darbus pastato išorėje, pastato vidaus inžinerinių tinklų įrengimo, elektros įrangos instaliacijos darbus ir pan.). Būtent tokiu statybos darbų kainos apskaičiavimo būdu vadovavosi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendrą nebaigto objekto statybos kainą pagal faktiškai pastatytą pastato - prekybos centro plotą. Teisėjų kolegija, sutikdama su apelianto pozicija, laikosi nuostatos, kad toks bendros kainos nustatymo būdas galėtų būti besąlygiškai priimtinas tuo atveju, jeigu rangos sutartis būtų įvykdyta visiškai, t. y. objektas pastatytas pagal sutartyje ir statybos dokumentuose numatytas sąlygas, priimtas Valstybinės priėmimo komisijos ir parengtas eksploatuoti. Iš bylos duomenų matyti, kad statybos rangos teisiniai santykiai tarp šalių pasibaigė neperdavus statybos darbų rezultato užsakovui. Užsakovas UAB „Serneta“ (byloje – atsakovas) nuo 2004 m. lapkričio 18 d. vienašališkai nutraukė statybos rangos sutartį dėl rangovo UAB „Glijas“ padaryto esminio sutarties sąlygų pažeidimo (t. 3, b. l. 6). Duomenų, kad rangovas būtų ginčijęs tokį statybos rangos sutarties nutraukimą, byloje nėra. Byloje nėra ginčo, kad sutarties nutraukimo dieną pagrindinio pastato statybos baigtumas sudarė 72 proc. Gerbūvio darbai statybos objekte yra atliekami galutinėje statybos proceso stadijoje. Tai matyti ir iš sutarties priedo Nr. 3 „Darbų grafikas“ (t. 1, b. l. 13). Pranešime apie statybos rangos sutarties nutraukimą užsakovas pažymėjo, kad gerbūvio darbai statybos objekte dar nebuvo pradėti (t. 3, b. l. 6). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nutraukiant statybos rangos sutartį rangovas buvo neatlikęs išorės inžinerinių tinklų, taip pat gerbūvio darbų, neįrengė automobilių stovėjimo aikštelės. Pagal šalių pasirašytą priedą Nr. 2 prie sutarties (t. 1, b. l. 12) buvo numatyta, kad išorės inžinerinių tinklų ir gerbūvio darbų vertė sudarytų 947,8 tūkst. litų. Kaip matyti, lauko inžinerinių tinklų ir gerbūvio darbų vertės atskirai nebuvo išskirtos, nors patys darbai sutarties priede „Darbų grafikas“ buvo nurodyti atskirose grafose (t. 1, b. l. 13-14). Šios darbų rūšys yra išskirtos ir sutarties priede „Reikalavimai parduotuvės patalpoms“ (51 ir 52 eilutės – t. 1, b. l. 16-18). Sutarties priedo „Reikalavimai parduotuvės patalpoms“ 52 eilutėje „Gerbūvis“ nurodyta, kad gerbūvio darbų kainoje įvertinta ir įrengiamos automobilių parkavimo aikštelės kvadratūra bei visi kiti darbai, būtini statybos objekto eksploatavimui. Šalių 2004 m. rugsėjo 29 d. priedo prie sutarties 2.3 punkte pažymėta, kad į automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo sąmatą yra įskaičiuojami visi gerbūvio darbai, o būtiną aikštelės plotą lemia faktinis prekybos centro plotas. Suprantama, kad darbai, susiję su lauko inžinerinių tinklų paklojimu ir pajungimu, taip pat gerbūviu (įskaitant automobilių stovėjimo aikštelės įrengimą) neturi įtakos statomo pastato ploto (kvadratūros) kitimui. Pasibaigus statybos rangos sutarties teisiniams santykiams (pvz., nutraukus sutartį) dar iki galutinio darbų rezultato priėmimo ir neatlikus visų sutartyje numatytų darbų, ypatingai tų darbų, kurie neturi įtakos statomo pastato plotui, apmokėjimas už faktiškai atliktus darbus, skaičiuojant kainą pagal pastato plotą, būtų neteisingas ir nesąžiningas (CK 1.5 str. principai). Panašiu atveju galėtų susidaryti ir tokia situacija, kuomet rangovas, pastatęs sutartyje numatyto ploto pastatą (vadinamąją „dėžutę“), tačiau neatlikęs jokių kitų būtinų darbų statybos objekte, nelemiančių pastato ploto pasikeitimo, įgytų nepagrįstą teisę į visos statybos darbų kainos pagal sutartyje numatytą jos apskaičiavimo būdą apmokėjimą.
CK 6.671 straipsnyje įtvirtinta norminė taisyklė, kad jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, rangovas turi teisę reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nutrūkus šalių sutartiniams teisiniams santykiams iki visų sutartimi prisiimtų prievolių įvykdymo (dar iki galutinio darbų rezultato priėmimo), rangovas turi teisę į apmokėjimą už faktiškai iki sutarties pasibaigimo (nutraukimo) padarytus darbus. Apmokėjimo dydį nustatant pagal sutartyje numatytą kainos apskaičiavimo būdą būtina iš jos atimti vertę neatliktų darbų, neturinčių įtakos nebaigto statyti pastato plotui. Apelianto teigimu, rangovas neatliko lauko inžinerinių tinklų ir gerbūvio darbų (įskaitant automobilių parkavimo aikštelės įrengimą). Kaip minėta, pagal šalių pasirašytą priedą Nr. 2 prie sutarties (t. 1, b. l. 12) buvo numatyta, kad išorės inžinerinių tinklų ir gerbūvio darbų vertė iš viso sudarytų 947,8 tūkst. litų. Nutraukdamas sutartį užsakovas (byloje – atsakovas) pažymėjo, kad pagal atliktą inventorizaciją rangovas buvo atlikęs 66 proc. pastato statybos darbų, o gerbūvio darbai dar nebuvo pradėti (t. 3, b. l. 6). Jokių duomenų, kad nutraukiant sutartį rangovas nebūtų atlikęs visų ar dalies lauko inžinerinių tinklų įrengimo darbų, atsakovas nepateikė, todėl būtina nustatyti, ar faktiškai buvo atlikta šių darbų ir įvertinti, kokia yra jų kaina. Pirmosios instancijos teismas statybos darbų kainą nustatė pagal sutartyje numatytą jos skaičiavimo būdą ir nesirėmė ieškovo pateiktuose atliktų darbų aktuose nurodytomis kainomis, tačiau teismo sprendime konstatuota, kad ieškovo pateikti darbų atlikimo aktai, nors ir nepasirašyti užsakovo, atitinka statybos normatyvinių dokumentų reikalavimus. Teismas taip pat konstatavo, jog užsakovas (byloje – atsakovas) neginčijo ieškovo surašytų darbų perdavimo aktų ir nepateikė įrodymų, jog šiuose aktuose nurodytos darbų kainos viršija sutartinę kainą. Dėl šių teismo išvadų atsakovo apeliaciniame skunde neapeliuojama. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nesant kitų duomenų, galima remtis ieškovo pateiktais darbų atlikimo aktais nustatant, ar rangovas faktiškai atliko ir kiek atliko lauko inžinerinių tinklų įrengimo arba gerbūvio darbų ir kokia fiksuojama šių darbų atlikimo kaina. Išanalizavus byloje esančius darbų atlikimo aktus nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2004 m. kovo mėn. iki liepos mėn. ieškovas statybos objekte atliko darbų, susijusių su lauko inžinerinių tinklų įrengimu, už 325 881 Lt su PVM (t. 1, b. l. 25-27, 34-35, 48-49, t. 2, b. l. 12-14, 28). Darbų atlikimo aktuose fiksuojami duomenys ir dėl atskirų gerbūvio darbų 2004 m. rugpjūčio – spalio mėn. už 21 774 Lt su PVM sumą (t. 2, b. l. 47, 65, 80, 87). Taigi sprendžiant iš duomenų darbų atlikimo aktuose, rangovas iki sutarties nuo 2004 m. lapkričio 18 d. nutraukimo buvo atlikęs lauko inžinerinių tinklų ir gerbūvio darbų už 347 655 Lt su PVM ( 325 881 + 21 774). Kaip jau pažymėta, pagal sutarties priede Nr. 2 nurodytas sąlygas rangovas turėjo atlikti lauko inžinerinių ir gerbūvio darbų už 947,8 tūkst. Lt. Darbų atlikimo aktuose esančiais duomenimis šios rūšies darbų buvo atlikta už 347 655 Lt. Sutarties nutraukimo dieną rangovas buvo neatlikęs lauko inžinerinių tinklų ir gerbūvio darbų už 600 145 Lt su PVM (947 800 – 347 655). Pirmosios instancijos teismas taikė sutartyje aptartą statybos darbų kainos apskaičiavimo būdą nevertindamas aplinkybių, kurias daro reikšmingomis sutarties nutraukimo faktas nebaigus visų pagal sutartį numatytų darbų, įskaitant ir neturinčių įtakos statomo pastato ploto pasikeitimui. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas konstatavo užsakovo skolą rangovui už 553 965,69 Lt. Rangos sutarties nutraukimo dieną neatliktų pagal sutartį lauko inžinerinių tinklų ir/arba gerbūvio darbų kaina – 600 145 Lt, yra didesnė už pirmosios instancijos teismo priteistą rangovui sumą – 553 965,69 Lt, gautą taikant sutartyje numatytą kainos skaičiavimo būdą, tačiau neatsižvelgiant į faktines teisinių santykių tarp ginčo šalių pasibaigimo aplinkybes. Laikydamasi šios nuostatos teisėjų kolegija daro išvadą, kad užsakovas (atsakovas) negali būti laikomas skolingu rangovui (ieškovui) už statybos darbus, faktiškai atliktus iki rangos sutarties nutraukimo.
Remdamasi išdėstytais argumentais ir išvadomis teisėjų kolegija naikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis iš dalies patenkinant ieškinį ieškovui priteista iš atsakovo skola už statybos darbus bei palūkanos už prievolės pažeidimą (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Šiose dalyse priimamas naujas sprendimas – ieškovo reikalavimai dėl skolos ir palūkanų priteisimo atmetami. Atmetus šiuos ieškovo reikalavimus, panaikinamos teismo sprendimo dalys dėl atitinkamų rūšių bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo ieškovui arba valstybei.
Šia nutartimi atmetant dalį ieškinio reikalavimų, visas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra iš esmės pakeičiamas, nes lieka galioti tos jo dalys, kuriomis buvo atmesti kiti ieškinio reikalavimai bei nutraukta bylos dalis.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. sprendimą.
Panaikinti sprendimo dalis, kuriomis iš dalies tenkinant ieškinį priteista ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Glijas“ iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ 553 965,69 Lt skolos už darbus, 84 688,45 Lt palūkanų ir 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 2007 m. gegužės 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiose dalyse priimti naują sprendimą – bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Glijas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Serneta“ dėl skolos už statybos rangos darbus ir palūkanų priteisimo atmesti.
Panaikinti sprendimo dalis, kuriomis iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ priteista ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Glijas“ naudai: 5 521,14 Lt žyminio mokesčio, 2 818,20 Lt už ekspertizės atlikimą, 4 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ priteista valstybei 4 864,86 Lt žyminio mokesčio.
Likusias sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2004 m. lapkričio 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – uždarajai akcinei bendrovei „Serneta“ priklausančio nekilnojamojo turto adresu Žuvininkų g. Nr. 5, Šiaulių m., registro Nr. 40/141682, unikalus Nr. 4400-00359-5268, areštą.