Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Jolantos Raščiuvienės ir Valdo Ciesiūno, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d. ir jam paskirta dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-10 nuosprendžiu, kuriuo buvo pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2014-12-02 nuosprendis, skirta dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme bei Visagino miesto apylinkės teismo 2015-01-20 nuosprendžiu skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausme ir D. B. paskirta galutinė subendrinta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas D. B. bausmės laikas ir įskaityti laikotarpiai, vykdant Panevėžio apygardos teismo 2014-12-02, Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-10 ir Visagino miesto apylinkės teismo 2015-01-20 nuosprendžius.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir A. N. bei J. K., tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B., A. N. ir J. K. nuteisti už tai, kad 2014 m. kovo 11 d., apie 20 val. 45 min., tiksliai nenustatytu laiku, iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, turėdami bendrą tikslą pagrobti svetimą turtą, nuėjo prie nukentėjusiojo V. T. (V. T.) buto, esančio (duomenys neskelbtini), Visagine, durų. J. K. pabeldė į jo buto duris, o nukentėjusiajam duris atidarius, visi trys įsibrovė į minėtą butą, ir D. B. iš karto pavartojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. T., t. y. sudavė jam ranka ne mažiau kaip du smūgius į krūtinę, paskui abiem rankomis jį pastūmė ant lovos, o šiam nugriuvus ant jos, laikė jį prispaudęs prie lovos rankomis, ir taip atėmęs galimybę jam priešintis, reikalavo pasakyti, kur yra jo pinigai, o tuo metu A. N. ir J. K. vaikščiojo po butą ir ieškojo jame pinigų, o D. B. vėliau paleidus nukentėjusįjį V. T., jau visi trys dar kartą apieškojo nukentėjusiojo V. T. butą, ir jame radę 150 litų (43,44 Eur) grynųjų pinigų bei mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-E1200M“, 50 litų (14,48 Eur) vertės, pagrobė šį nukentėjusiajam V. T. priklausantį turtą, ir tokiais savo bendrais nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajam V. T. 200 litų (57,92 Eur) turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde kelia tik bausmės individualizavimo klausimą, kaltės ir veikos kvalifikavimo neginčija, todėl aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d., neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina bylą ir skundžiamą nuosprendį tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir skundžiamą teismo nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo kaltės formą ir rūšį, vaidmenį nusikaltimo padaryme, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties bei atsižvelgė į laisvės atėmimo bausmių skyrimo nepilnamečiams taisykles (BK 90 str. 1 d. 5 p., 91 str. 3 d.) ir D. B. paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę bei galutinę subendrintą bausmę, kurios keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Nuteistasis D. B. padarė vieną tyčinį, baigtą nusikaltimą, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. D. B. padarytas nusikaltimas yra susijęs su svetimo turto plėšimu, įsibraunant į gyvenamąją patalpą (butą), veikiant bendrininkų grupe, apsvaigus nuo alkoholio, apeliantui nusikaltimo padaryme atliekant aktyvų vaidmenį – pavartojant fizinę jėgą prieš žymiai vyresnį nukentėjusįjį ir atimant galimybę jam priešintis, reikalaujant nukentėjusiojo pinigų bei apieškant jo butą. Apylinkės teismas tinkamai įvertino ir tai, kad D. B. yra nepilnametis (šiuo metu jam 17 metų, o aptariamą veiką – kvalifikuotą plėšimą jis padarė būdamas 16 metų amžiaus), atsižvelgė į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Nors aptariamą nusikaltimą D. B. padarė būdamas neteistas, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino jo sistemingą įstatymų nesilaikymą ir jų pažeidinėjimą. D. B. teisiamas jau ketvirtą kartą, du kartus jis buvo teistas už analogiškų nusikaltimų nuosavybei (plėšimų) padarymą ir vieną kartą už sunkų sveikatos sutrikdymą. Šiuo metu Panevėžio apygardos teisme pirma instancija nagrinėjama baudžiamoji byla dėl nužudymo, plėšimų, neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone ir jos panaudojimo, dokumento pagrobimo, kurioje kaltinamas ir D. B.. Ankstesniu (pirmu) nuosprendžiu D. B. buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kuris Visagino miesto apylinkės teismo 2014-11-18 nutartimi panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės už tai, kad bausmės vykdymo metu be pateisinamos priežasties sistemingai nevykdė jam nustatyto auklėjamojo pobūdžio priemonių įpareigojimo būti namuose nuo 20 val. iki 6 val., buvo užkluptas darantis nusikaltimą bei vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. darė administracinius teisės pažeidimus. Iš baustumo pažymos matyti, kad D. B. du kartus (2014-06-22 ir 2014-08-15) sulaikytas mieste viešoje vietoje būdamas neblaivus, už ką jam skirtos administracinės nuobaudos, informacijos apie paskutinės nuobaudos – baudos sumokėjimą nėra. Visos šios aplinkybės, kaip pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, rodo, kad D. B. nenori gerbti įstatymo saugomų vertybių, nevisiškai supranta jų paskirtį, nelinkęs pasitaisyti. D. B. atžvilgiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas nebuvo veiksmingas ir efektyvus, nuteistasis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo ir nepadarė reikiamų išvadų dėl savo elgesio, priešingai, toliau darė nusikaltimus bei teisės pažeidimus. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad D. B. nėra susietas stipriais socialiniais ryšiais su šeima. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2005-01-25 sprendimu buvo neterminuotai apribota tėvų valdžia sūnaus (D. B.) atžvilgiu ir D. B. nuolatine globėja paskirta senelė S. K., o nuo 2014-03-27 laikinuoju nuteistojo rūpintoju paskirtas Visagino paramos vaikui centras. D. B. nuo 2013-12-12 įtrauktas į Skyriaus rizikos grupės vaikų apskaitą. Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-12-05 įsakymu Nr. ĮV-1425 D. B. skirtos minimalios priežiūros priemonės, kurias jis vykdė tik iš dalies. Nors būdamas laisvėje D. B. mokėsi Visagino (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, tačiau nebuvo pažangus, 2013-2014 m. praleido iš viso 301 pamoką, iš jų 271 be pateisinamos priežasties. Gimnazijos pateiktoje charakteristikoje taip pat nurodoma, jog D. B. stokoja pasitikėjimo savimi, stengiasi prisidėti prie vyresnių vaikų, lengvai pasiduoda jų provokacijoms, yra linkęs išbandyti leistinas elgesio ribas. Baudžiamosios bylos medžiaga liudija ir tai, į ką pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu atsižvelgė ir apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, kad D. B. nagrinėjant šią bylą apylinkės teisme ir nukentėjusiajam duodant parodymus, juokėsi, nes jam buvo juokingas nukentėjusysis, nors tuo metu jis pasakojo, kaip buvo užpultas ir mušamas (kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog fizinius prievartinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko būtent apeliantas). Toks nuteistojo elgesys rodo jo niekinantį požiūrį ne tik į nukentėjusįjį, kaip į nusikaltimo auką, bet ir nepagarbą teismui bei įstatymų saugomoms vertybėms. Kolegijos nuomone, esant pirmiau aptartoms aplinkybėms apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju tik terminuotas laisvės atėmimas užtikrins BK 41 str. numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti D. B., bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei jį paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl pagrįstai nuteistajam paskyrė realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Skundžiamu nuosprendžiu D. B. laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytas mažesnis nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Kolegijos nuomone, tokia nuteistajam paskirta bausmė, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumą visuomenei laipsnį, jo padarymo aplinkybes, nuteistojo vaidmenį nusikaltimo padaryme bei jo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis, negali būti laikoma per griežta ir aiškiai neteisinga, priešingai, tokia bausmė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumui bei yra tinkama bausmės tikslams pasiekti. Kolegijos vertinimu, skirdamas galutinę subendrintą bausmę apylinkės teismas tinkamai taikė BK 63 str. numatytas bausmių bendrinimo taisykles, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtą bausmę su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bendrino taikydamas jam palankesnį bausmių sudėjimo būdą – dalinį, po ko, nustatęs galutinę subendrintą bausmę, į jos atlikimo laiką įskaitė bausmių laikus ir įskaitytus laikotarpius, vykdant ankstesnius nuosprendžius, todėl D. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat nelaikytina aiškiai per griežta ir neteisinga.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. D. B. skunde taip pat nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, skirdamas jam bausmę, ar kurios ypatingai lengvintų jo teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

D. B. apeliacinį skundą atmesti.