Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-03-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-137-365/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-14
Bylos Nr.
AN2-137-365/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03007-2018-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gintaras Dzedulionis
Pažeidėjas
E. G.
Kategorijos
Byla Nr. AN2-137-365/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03007-2018-2Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.6.,21.11.10.,21.11.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. G. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. E. G. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nutarimas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, jam paskirta 300 EUR bauda bei specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių. E. G. nubaustas už tai, kad 2018 m. spalio 26 d. 23.49 val. vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 0,68 promilių girtumo laipsnis) (b. l. 32).

Šalies argumentai

2. Administracinėn atsakomybėn ptarauktas E. G. pateikė apylinkės teismui skundą, kuriuo prašė nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės atėmimo panaikinti arba šią dalį pakeisti, sutrumpinant šios teisės atėmimo terminą. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2019 m. sausio 22 d. nutartimi (toliau – ir skundžiama nutartis) E. G. skundo netenkino ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimą paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad E. G. nei skunde, nei teisme nenurodė jokių ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindą netaikyti administracinio poveikio priemonės ar sutrumpinti jos terminą, t.y. taikyti švelnesnę, nei ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta, poveikio priemonę. Akcentavo, jog priimant skundžiamą nutarimą institucija, įvertinusi pažeidėjo asmenybę, nusižengimo pobūdį ir aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skyrė mažiausią sankcijoje numatytą baudos dydį bei trumpiausią specialiosios teisės atėmimo terminą. Žemesnės instancijos teismas vertino, kad E. G. paskirta nuobauda ir poveikio priemonė yra adekvačios jo padarytam nusižengimui ir konstatavo, jog jo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų, todėl skundžiamą nutarimą paliko nepakeistu, o skundą atmestė.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu E. G. (toliau – apeliantas) alternatyviai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartį ir priimti naują nutartį: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018-11-20 nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių arba 2) apeliacinės instancijos teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti nurodyto prašymo, pakeisti nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių ir paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą.

3.1. Apeliantas, plačiai cituodamas teismų praktiką dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo, nesutikdamas su teismo išvadomis, mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ANK 34 str. 5 d. ir nukrypo nuo aktualios teismų praktikos. Pasak apelianto teismas suabsoliutino byloje esančias neigiamas aplinkybes – transporto priemonės vairavimą neblaiviam, o bylai reikšmingų faktinių aplinkybių neišnagrinėjo visiškai arba išnagrinėjo tik keletą bylos aplinkybių. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino ir to, ar administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti ne panaikinus Nutarimą skundžiamoje dalyje, o jį tik pakeitus, t. y. paskyrus bent mėnesiu trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl vertina, kad skundas išnagrinėtas nevisapusiškai, kas lemė skundžiamos nutarties neteisėtumą.

3.2. E. G. pažymi, kad skundas apylinkės teismui buvo argumentuojamas aplinkybėmis, kurios apelianto manymu sudaro atimtosios teisės poreikį. Tačiau, teisės vairuoti transporto priemones poreikis buvo tik vienas iš argumentų, kodėl nagrinėjamoje byloje teismas turėtų taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas. Taip pat akcentuoja, jog skundas dėl ANK 34 str. 5 d. nuostatų taikymo taip pat grįstas aplinkybėmis, jog apelianto asmenybė yra teigiama (įgijęs išsilavinimą, dirbantis), baudą apeliantas yra sumokėjęs, vairuoto pažymėjimą policijai grąžino, nėra padaręs nei analogiško, nei panašaus teisės pažeidimo, apeliantas papildomai turės baigti kursus dėl alkoholio žalos žmogaus sveikatai bei papildomus vairuotojų mokymus. Visos šios aplinkybes, anot apelianto, bei tai, jog jo patiriami nepatogumai dideli, yra teisiškai reikšmingos, tačiau priimant skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas apsiribojo vertinti tik padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir anksčiau apelianto padarytus kelis administracinius nusižengimus, kurių galiojimas senai pasibaigęs. Tai akivaizdžiai atspindi subjektyvų bylos nagrinėjimą ir vengimą atskleisti bylos esmę.

3.3. Apibendrindamas skundo argumentus, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tikslu taikyti ANK 34 str. 5 d., neprivalėjo nustatyti kokių nors išimtinių, kone nežemiškų aplinkybių. Pagal teismų praktiką, šios teisės normos taikymas priklauso nuo komplekso duomenų, atspindinčių, kad net ir švelnesnė poveikio priemonė yra pajėgi pasiekti administracinės nuobaudos tikslus. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas taip pat neišnagrinėjo daugelio bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, o tos, kurios išnagrinėtos, įvertintos subjektyviai. Teismas išvis nevertino, ar administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti Nutarimo skųstą dalį ne panaikinant, o tik pakeičiant. Apelianto įsitikinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį ir skundą tenkinti.

4. Atsiliepimas į E. G. apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Skunde nėra ginčijama kaltė, padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacija ir faktinės bylos aplinkybės, tačiau keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas paskirtos administracinio poveikio priemonės apimtyje, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose.

6. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 450 Eur. Remiantis šio straipsnio 9 dalimi, taip pat privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Institucijos nutarimu pažeidėjui paskirta 300 Eur bauda ir nustatytas 12 mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad teismas suabsoliutino byloje esančias neigiamas aplinkybes – transporto priemonės vairavimą neblaiviam ir taip neva nukrypo nuo aktualios teismų praktikos, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, vertintinos kaip deklaratyvios ir nesudaro pagrindo vertinti skundžiamą nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

7. Kaip ir minėta, pagal ANK 422 straipsnio 9 dalį, už E. G. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir skiriamas nuo 1 (vienų) metų iki 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių. Taigi įstatymų leidėjas, neblaiviems asmenims nustatydamas tokią griežtą atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, pabrėžė komentuojamo administracinio nusižengimo, akivaizdžiai keliančio pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, pavojingumą, todėl šios atsakomybės švelninimas ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu, priešingai nei vertina apeliantas, galimas tik išimtiniais atvejais, nekeliančiais abejonių dėl asmens neteisėtų veiksmų atsitiktinumo bei jo, kaip itin pavyzdingos, asmenybės vertinimo.

8. Vertinamu atveju E. G. padarė vieną šiukščiausių administracinių nusižengimų ir toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Darant šią išvadą, tuo pačiu nesutinkant su E. G. skunde išdėstytais motyvais, vis tik akcentuotina, kad transporto priemonę jis vairavo kai nustatytas 0,68 promilių girtumo laipsnis, kuris ženkliai viršija įstatymais leistiną normą (0,4 promilės). Nors E. G. ypatingą dėmesį skyria jo asmenybės įvertinimui, tačiau jį charakterizuojančių duomenų visuma, taip pat ir minimų apeliaciniame skunde (įgijęs išsilavinimą, dirbantis, baudą sumokėjęs, vairuotojo pažymėjimą policijai grąžino, nėra padaręs nei analogiško, nei panašaus teisės pažeidimo, papildomai turės baigti kursus dėl alkoholio žalos žmogaus sveikatai bei papildomus vairuotojų mokymus) nėra pakankama Institucijos nutarimu jam paskirtos administracinio poveikio priemonės netaikymui ar termino sutrumpinimui, kadangi būdamas pakankamai brandi asmenybė, turintis pakankamai ilgą vairavimo stažą (8 metus), vis tik jis nepaisė galimų savo neteisėto elgesio (vairavimo apsvaigus nuo alkoholio) pasekmių, todėl šioje situacijoje E. G. turi prisiimti atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus. Pagrindo netaikyti administracinio poveikio priemonės ar sutrumpinti jos terminą nesudaro ir jo pirmosios instancijos teisme išsakyti argumentai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra būtina darbo paieškoms, nes apeliantas dėl prarasto vairuotojo-ekspeditoriaus darbo patiria didelius nepatogumus, o jo pajamos sumažėjo 300 EUR. Abejonių tuo, jog tinkamoms darbo paieškoms (praradus vairuotojo ekpeditoriaus darbą, padarius šį pažeidimą) teisė vairuoti transporto priemones yra būtina, apeliacinės instancijos teismui nekyla. Ir vis tik, būtent tai, kad E. G. darbas buvo tiesiogiai susijęs su automobilių vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonės vairavimo) pavojus tampa dar didesnis. Net ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei jo šeimos poreikių tenkinimu (senyvo amžiaus tėvų priežiūra, nepatogumais vykstan į/iš darbo ir kt.) nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nes šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, jis privalėjo įvertinti pats, o to nepadaręs apeliantas prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu bei rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir E. G. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Šiuo aspektu pažymėtina, jog kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis.

9. Papildomai pažymėtina, kad neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti E. G. teisinę padėtį lengvinančias nuostatas. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, nei mažareikšmiškumo, nei kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių (nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė), nei išskirtinai teigiamo pareiškėjo asmenybės charakterizavimo (byloje nustatyta, jog nusižengimo padarymo metu apeliantas vis tik turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, susijusią su KET pažeidimu) ar kitų ypatingų aplinkybių, sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės skyrimo termino ar neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo, nes priešingu atveju bus pažeisti konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principai.

10. Apeliaciniu skundu tvirtinama, jog apylinkės teismas nevertino to, ar administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti ne panaikinus Nutarimą skundžiamoje dalyje, o jį tik pakeitus, t. y. paskyrus bent mėnesiu trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Aukštesnės instancijos teismas su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka ir atmeta jį kaip nepagrįstą. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, jog apylinkės teismas E. G. nurodytas aplinkybės išanalizavo ir motyvuotai pagrindė dėl jų nelaikymo išimtinėmis ar išskirtinėmis ANK 34 straipsnio 5 dalies prasme ir darė išvadą, kad E. G. nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo netaikyti administracinio poveikio priemonės ar sutrumpinti jos terminą, todėl skundžiamą nutarimą paliko nepakeistą, o skundą atmetė. Atsižvelgiant į tai, konstatuoti, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas nevertino apelianto nurodytų aplinkybių ir skundą išnagrinėjo nevisapusiškai, nėra jokio pagrindo.

11. Įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, o byloje jokių išimtinių ar išskirtinių aplinkybių, kurios pagrįstai leistų manyti, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijams, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Gintaras Dzedulionis