Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. I. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. I. ieškinį atsakovui A. I. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, institucija, teikianti išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė I. I. pareiškė teismui ieškinį atsakovui A. I. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Atsakovas prašė teismo taikyti šešių mėnesių terminą susitaikymui, manydamas, kad galima šeimą ir santuoką išsaugoti.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Šeimos teisinius santykius reglamentuoja Civilinio kodekso III knyga ,,Šeimos teisė“. Ketvirtame skyriuje yra nustatyti santuokos pabaigos pagrindai. Santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (CK 3.52 str. 2 d.). Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja 3.51 – 3.54 straipsnių nuostatos, o santuokos nutraukimą vieno sutuoktinio prašymu reglamentuoja Civilinio kodekso 3.55 – 3.65 straipsnių nuostatos.

Nagrinėjamu atveju ieškovė I. I. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, vadovaudamasi Civilinio kodekso 3.60 straipsnio nuostatomis. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek atskirajame skunde nurodo, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes 2009 metais jis netekęs darbo pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, išgėręs tapdavo labai agresyvus, stumdėsi, priekaištavo, ieškodavo priekabių, neleisdavo miegoti, tyčiojosi. Dėl tokio atsakovo elgesio ieškovei tekdavo išeiti iš namų, nakvoti pas seserį, pas atsakovo motiną. Neapsikentusi tokio atsakovo elgesio, ieškovė nuo 2010 m. rugsėjo išėjo iš savo namų, nuomojasi butus. Taip pat nurodo, kad susitaikymas negalimas, nes sutuoktiniai daugiau kaip vienerius metus negyvena kartu, neveda bendro ūkio.

LR Civilinio kodekso 3.64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. 2011 m. rugsėjo 13 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu, teisėjui paklausus nuomonės dėl galimybės susitarti taikiai, atsakovas sutiko ieškovės reikalavimus išspręsti taikiai, tačiau nesutiko su prašomo priteisti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžiu.

Pažymėtina, kad nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 3.54 straipsnio 1 dalimi privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.54 str. 2 d.). Jeigu sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus kartu bendrai nebegyvena arba termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno sutuoktinio ar jų vaikų interesams terminas susitaikyti nenustatomas (CK 3.54 str. 4 d.).

Civilinio kodekso 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Atsakovas A. I. atsiliepimo nei į ieškinį, nei į atskirąjį skundą nepateikė, darytina išvada, kad atsakovas neprieštarauja dėl santuokos nutraukimo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bylos sustabdymo yra nepagrįsta.

Pagal CK 3.54 straipsnio 4 dalį terminas susitaikyti nėra nustatomas, jeigu sutuoktiniai kartu nebegyvena daugiau kaip vienerius metus. Sutuoktinių gyvenimas atskirai ilgiau kaip vienerius metus, bendrų šeimos interesų, skatinančių juos išlaikyti santuoką neturėjimas, nulemia šeimos faktinį iširimą, dėl to nenustatomas terminas susitaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-76/2007).

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ieškovės paaiškinimus, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, išgėręs yra agresyvus, sutuoktinė su vaiku priversta išeiti iš namų, daro išvadą, kad atsakovas yra nelojalus šeimai, ir tai iš esmės prieštarauja tiek sutuoktinės, tiek nepilnamečio vaiko interesams. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė nuo 2010 metų rugsėjo mėnesio, t.y. daugiau kaip vienerius metus su atsakovu kartu negyvena, neveda bendro ūkio. Net ir nutraukiant santuoką CK 3.51 straipsnio pagrindu, taikyti CK 3.54 str. 2 d. nuostatų nėra pagrindo. Be to byloje nėra duomenų, kad atsakovas stengtųsi išsaugoti šeimą. Teismas buvo suteikęs šalims galimybę nuo 2011 metų rugsėjo mėnesio susitaikyti, tačiau šalys taikos sutarties nesudarė, be to atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad būtų stengęsis išsaugoti šeimą.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi patenkindamas atsakovo prašymą sudaryti galimybę šalims susitaikyti ir sustabdydamas civilinę bylą, pažeidė materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, kuri yra naikintina, o civilinė byla perduotina nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.