Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-03-14 · Administracinė byla Nr. P-143-66-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-1126-365/2012Sprendimas · 2012-01-30Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Ik-1126-365/2012Nutartis · 2012-04-10Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2012-04-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. P-143-66-13Nutartis · 2013-03-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-14
Bylos Nr.
P-143-66-13
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02204-2011-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Irmantas Jarukaitis
Pareiškėjas
G. B.
Atsakovas
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 80.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 80.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 80.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P143-66/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02204-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 80.1; 80.9; 80.10 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2013 m. kovo 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A822-2258/2012 pagal pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas G. B. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – atsakovas, Agentūra) 2011 m. rugsėjo 12 d. raštą Nr. BRK-(3.82)-5893 ,,Dėl išmokėtos paramos grąžinimo“.

Pareiškėjas nurodė, kad už 2009 m. sankcija pritaikyta neteisingai, nes 2009 m. spalio 14 d. jei ir buvo paraiškos duomenų patikra vietoje, tai jis joje nedalyvavo, nes nebuvo pakviestas. Agentūros teiginys, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 2, kuriame deklaruotas 4,77 ha plotas, rastas 2,97 ha plotas, t. y nustatytas ploto trūkumas, yra grubus jo ūkio duomenų klastojimas, nes jis savo plotus gerai žino ir deklaruoja šiek tiek mažiau, negu yra natūra. Rudeninio darbymečio metu kvietė licencijuotą matininką, kuris išmatavęs lauką nustatė, kad jis yra 5,30 ha didumo, t. y. ploto perviršis. Tas pats ir su kitais laukais: lauke Nr. 6 Agentūra surado 0,21 ha, jis deklaravo – 0,33 ha, matininkas išmatavo 0,41 ha. Tame bloke esančių laukų Nr. 4 ir Nr. 5 tiesiogiai pamatuoti neįmanoma, nes pasikeitė sodmenų ribos, tačiau galima nustatyti netiesiogiai – pagal plotų sumą. Laukas Nr. 2, kaip pagrindinis sankcijos objektas, ne tik ne mažesnis negu deklaruotas, bet ir net nepatenka į remiamų plotų grupę, nes yra pūdymas, o už pūdymus parama nepriklauso. Be to, sankcija taikoma tik tada, kai nustatomas piktybinis deklaravimo pažeidimas. Kai nustatomas kurio nors lauko ploto trūkumas, tai matuojami visi laukai, ir jeigu kurios nors remiamų augalų grupės ploto trūkumas daugiau nei 30 procentų, tai už tą augalų grupę nemokama parama. Atsakovas raštu pažeidė daug Viešojo administravimo įstatymo principų: 4 straipsnio 1 punktą – sprendimai visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 2 punktą – veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; 3 punktą – sprendimo mastas ir griežtumas turi būti proporcingi administravimo tikslui; 4 punktą – nepiktnaudžiavimo valdžia; 8 straipsnį – sprendimas turi būti pagrįstas faktais ir teisės normomis; 26 straipsnį – faktinių duomenų patikrinimu suinteresuoti asmenys turi būti informuoti apie patikrinimo laiką, kad jie galėtų dalyvauti patikrinime; 27 straipsnio 5 punktą – klaidos turi būti ištaisytos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2009 m. gegužės 21 d. pateikė Paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“ ir kompensacinėms išmokoms už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. gauti (reg. Nr. 9-1006019898-A1-1). Agentūros Kontrolės departamento Klaipėdos skyrius 2009 m. rugsėjo 29 d. atliko pareiškėjo 2009 m. Paraiškos dalinę duomenų patikrą vietoje ir surašė patikros vietoje ataskaitą Nr. 9-1006019898-A1-1, kurioje nustatyta, jog kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 7,56 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos – pievos (5 m. ir daugiau)) plotas, nustatytas faktinis plotas – 7,15 ha (5DG-1). Nustatytas ploto trūkumas; kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 9,25 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos – pievos (5 m. ir daugiau)) plotas, nustatytas faktinis plotas – 8,33 ha (5DG-1). Nustatytas ploto trūkumas. Pareiškėjo 2009 m. Paraiška Agentūroje buvo administruojama pakartotinai ir 2011 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. BRK-(3.82)-5893 „Dėl išmokėtos paramos grąžinimo“ informavo pareiškėją apie susidariusią 6 852,88 Lt grąžintinų išmokų sumą pagal 2009 m. Paraišką. Agentūra 2011 m. rugsėjo 23 d. gavo pareiškėjo 2011 m. rugsėjo 20 d. prašymą, kuriuo jis prašė panaikinti Agentūros 2011 m. rugsėjo 12 d. raštą Nr. BRK-(3.82)-5893 „Dėl išmokėtos paramos grąžinimo“. Agentūra 2011 m. spalio 4 d. raštu Nr. BRK-(3.82)-6603 „Dėl skolos išieškojimo sustabdymo“ informavo pareiškėją, kad administracinė grąžintinų lėšų susigrąžinimo procedūra sustabdyta iki bus išnagrinėtas pareiškėjo prašymas. Agentūra 2011 m. spalio 21 d. raštu Nr. BR6-(1.14)-9127 „Dėl atsakymo į prašymą“ informavo pareiškėją, kad, atsižvelgus į pareiškėjo prašyme išdėstytas aplinkybes, Agentūroje buvo peržiūrėti pareiškėjo 2009 m. Paraiškos administravimo duomenys. Peržiūros metu nustatyta, jog 6 852,88 Lt grąžintinų išmokų suma pagal 2009 m. Paraišką susidarė dėl Supaprastintų tiesioginių išmokų sistemos defekto. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo 2009 m. Paraiška buvo vertinama pakartotinai bei priimtas Agentūros 2011 m. spalio 14 d. sprendimas Nr. BR6-1670196 „Dėl mokėtinų išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, kuriuo buvo anuliuota 6 852,88 Lt skola, kuri buvo apskaičiuota vadovaujantis Agentūros 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. BRK-(3.82)-5893 „Dėl išmokėtos paramos sugrąžinimo“. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad Agentūra 2011 m. rugsėjo 23 d. gavo pareiškėjo prašymą, kuriame jis prašė panaikinti Agentūros 2011 m. rugsėjo 12 d. raštą, kuriame nurodyta, kad atliekant paraiškos patikrą vietoje buvo nustatyti deklaruotų plotų neatitikimai, todėl susidarė 6 852,88 Lt grąžintinų Agentūrai išmokų suma. Agentūra, atlikusi pakartotinį pareiškėjo Paraiškos vertinimą, 2011 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą anuliuoti nustatytą skolą ir 2011 m. spalio 19 d. raštu apie tai informavo pareiškėją. Pareiškėjas dėl minėto Agentūros 2011 m. rugsėjo 12 d. rašto ir kitų reikalavimų 2011 m. spalio 12 d. išsiuntė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas 2011 m. spalio 18 d. nutartimi reikalavimą dėl Agentūros 2011 m. rugsėjo 12 d. rašto išskyrė į atskirą administracinę bylą. Skundas dėl reikalavimo panaikinti Agentūros 2011 m. rugsėjo 12 d. raštą buvo priimtas teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartimi. Nurodytos aplinkybės liudija, kad pareiškėjui paduodant skundą teismui (2011 m. spalio 12 d.) Agentūra dar nebuvo pripažinusi jo pretenzijų. Agentūra pareiškėjo ginčijamą raštą panaikino ir priėmė pareiškėjui palankų sprendimą (2011 m. spalio 14 d., informavo 2011 m. spalio 19 d.), jau esant pareiškėjo skundui teisme. Kadangi Agentūra, atlikusi pakartotinį pareiškėjo Paraiškos vertinimą, 2011 m. spalio 14 d. priėmė pareiškėjui palankų sprendimą, tarp pareiškėjo ir atsakovo ginčo nebeliko, todėl, išnykus skundo dalykui, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo.

III.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.

Teismas nustatė, jog ginčas kilo dėl Agentūros 2011 m. rugsėjo 12 d. rašto Nr. BRK-(3.82)-5893 ,,Dėl išmokėtos paramos grąžinimo“, iš kurio aišku, kad pareiškėjui buvo neskirta parama pagal 2009 m. gegužės 21 d. Paraišką ir prašoma grąžinti susidariusią 6 852,88 Lt grąžintinų išmokų sumą, teisėtumo. Šis sprendimas dėl susidariusių grąžintinų išmokų buvo priimtas po to, kai Agentūros Kontrolės departamento Klaipėdos skyrius 2009 m. rugsėjo 29 d. atliko pareiškėjo 2009 m. Paraiškos dalinę duomenų patikrą vietoje ir surašė patikros vietoje ataskaitą Nr. 9-1006019898-A1-1, kurioje nustatyta, jog kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 7,56 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos – pievos (5 m. ir daugiau)) plotas, nustatytas faktinis plotas – 7,15 ha (5DG-1); taip pat nustatytas ploto trūkumas kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 9,25 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos – pievos (5 m. ir daugiau)) plotas, nustatytas faktinis plotas – 8,33 ha (5DG-1). Agentūra, atlikusi pakartotinį pareiškėjo Paraiškos vertinimą, 2011 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-1670196 skirti 25 292,60 Lt dydžio galutinės paramos sumą, o 2011 m. spalio 19 d. raštu informavo pareiškėją apie 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimu nustatytos skolos anuliavimą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Agentūra, atlikusi pakartotinį pareiškėjo 2009 m. gegužės 21 d. Paraiškos vertinimą, 2011 m. spalio 14 d. priėmė pareiškėjui palankų sprendimą, laikėsi nuostatos, kad tarp pareiškėjo ir atsakovo ginčo nebeliko, o, išnykus skundo dalykui, nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo skundo. Teismas, remdamasis apeliaciniu skundu, nustatė, kad pareiškėjas neginčija nagrinėjamos bylos aplinkybių dėl to, kad pagal 2009 m. gegužės 21 d. Paraišką atsakovas 2011 m. spalio 14 d. sprendimu skyrė jam 25 292,60 Lt dydžio galutinės paramos sumą, o 2011 m. spalio 19 d. raštu pareiškėjas buvo informuotas apie 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimu nustatytos skolos anuliavimą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat pažymi, kad ginčijamo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. BRK-(3.82)-5893 pasekmės buvo anuliuotos 2011 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. BR6-1670196. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčijamas 2011 m. rugsėjo 12 d. raštas Nr. BRK-(3.82)-5893 pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjui teisinių pasekmių neturėjo. Teismas, aiškindamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio, 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažymėjo, kad nurodytos nuostatos reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdu. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A143-898/2008). Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nenustačius pareiškėjų materialinio teisinio suinteresuotumo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A822-187/2009, Nr. A11-443/2005, Nr. A143-898/2008, Nr. A502-302/2009). Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas neturėjo pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl to, kad, Agentūrai atlikus pakartotinį pareiškėjo Paraiškos vertinimą ir 2011 m. spalio 14 d. priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, tarp pareiškėjo ir atsakovo ginčo nebeliko, išnyko skundo dalykas ir nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo. Teismas nustatė, jog apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad jis patyrė didelius materialinius nuostolius ir moralines kančias, kurie turi būti atlyginti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjo skundą (skundas teismui paduotas 2011 m. spalio 12 d.) dėl Agentūros 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. BRK-(3.82)-5893 ir kitų sprendimų panaikinimo, taip pat ir turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, 2011 m. spalio 18 d. nutartimi reikalavimą dėl Agentūros 2011 m. rugsėjo 12 d. rašto išskyrė į atskirą administracinę bylą ir skundą dėl reikalavimo panaikinti Agentūros 2011 m. rugsėjo 12 d. raštą priėmė 2011 m. lapkričio 9 d. nutartimi. Minėti pareiškėjo reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kaip jie buvo formuluojami 2011 m. spalio 12 d. skunde, pirmosios instancijos teismo išnagrinėti administracinėje byloje Nr. I-3794-764/2011 (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 29 d. nutartimi paminėtą 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. A556-1636/2012). Taigi šios administracinės bylos dalykas yra tik Agentūros 2011 m. rugsėjo 12 d. rašto Nr. BRK-(3.82)-5893 teisėtumas, o turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimai yra kitos administracinės bylos dalykas. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas laikė nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl šios bylos sujungimo su kitomis to paties pareiškėjo iškeltomis bylomis prieš Agentūrą. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su teismo posėdžio atidėjimu pirmosios instancijos teisme, teismas pažymėjo, kad, kaip matyti iš 2012 m. sausio 19 d. protokolo, byla buvo nagrinėta pareiškėjui nedalyvaujant, tačiau pareiškėjo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos buvo gautas pirmosios instancijos teisme 2012 m. sausio 19 d. 9 val. 55 min., t. y. tą pačią dieną, bet jau po to, kai įvyko teismo posėdis (teismo posėdis prasidėjo 8 val. 35 min. ir baigėsi 8 val. 45 min.). Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui apie teismo posėdžio datą ir laiką buvo pranešta tinkamai (per seniūniją). ABTĮ 78 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo procesinių kliūčių nagrinėti bylą. Teismas padarė išvadą, kad pagrindo patenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra. Todėl pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, o pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

IV.

Pareiškėjas 2013 m. sausio 8 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A822-2258/2012.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad administracinė byla Nr. A822-2258/2012 atnaujintina bei sujungtina su administracine byla Nr. A556-1636/2012, nes teismo sprendimo motyvai neaiškūs, šališki, kai kurie (ypatingai svarbūs) faktai nepaminėti, o kai kurie užima pernelyg daug vietos, keletą kartų pasikartojantys. Kad Agentūra 2011 m. spalio 19 d. raštu anuliavo 6 852,88 Lt tariamą skolą už 2009 m., tai visiškai nereiškia, jog „tarp pareiškėjo ir atsakovo neliko ginčo“. Agentūra ne taip geranoriškai, kaip galima spręsti iš bylos, atsisakė reikalavimų. Agentūra privalo padengti išlaidas už priverstinį lauko permatavimą, teismo išlaidas, moralinę skriaudą. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą, taip pat buvo šališka (palaikė Agentūrą), taip pat sulaužė teisėjo priesaiką, todėl byla turi būti atnaujinta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Prašymas atmestinas.

Proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo taisyklių.

Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).

Pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo (b. l. 174–175) išdėstytos aplinkybės iš esmės atitinka ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktuose įtvirtintus proceso atnaujinimo pagrindus. Pagal šias teisės normas, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimas ar nutartis yra be motyvų ir jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.

Pagal ABTĮ 156 straipsnio 1 dalį, prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.

Vadovaujantis šia teisės norma, prašymas dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8, 9 punktų pagrindu paduotinas per tris mėnesius nuo teismo sprendimo, nutarimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos (tada pareiškėjas turėjo sužinoti, kad sprendimas ar nutartis yra be motyvų ir kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas).

Šiuo atveju trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti skaičiuotinas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutarties (b. l. 164–168) įsiteisėjimo dienos, t. y. 2012 m. balandžio 10 d. (pagal ABTĮ 145 straipsnį, apeliacinės instancijos teismo sprendimas, nutarimas ar nutartis įsiteisėja priėmimo dieną). Paskutinė prašymo pateikimo diena buvo 2012 m. liepos 10 d. Pareiškėjas prašymą padavė (išsiuntė paštu) 2013 m. sausio 8 d. (b. l. 176), t. y. praleidęs ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą.

Atkreiptinas dėmesys, kad ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nustato, jog asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, jog pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą prašymui paduoti, todėl procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A822-2258/2012 pagal pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėAnatolijus BaranovasIrmantas Jarukaitis