Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-05-02 · Civilinė byla Nr. 2S-1027-467/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-02
Bylos Nr.
2S-1027-467/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-43280-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Urbanavičienė
Kreditorius
TOO „Kiilto Kley“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1027-467/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43280-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.11.; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) UAB „Trans Asia“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys – antstolis A. N., išieškotojas TOO „Kiilto Kley“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas (skolininkas) UAB „Trans Asia“ pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio A. N. 2015 m. lapkričio 18 d. patvarkymą pateikti informaciją apie turimą turtą bei priverstinio poveikio priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0157/15/01396. Pareiškėjas nesutinka su minėtame antstolio patvarkyme nustatytu įpareigojimu pateikti informaciją apie sąskaitą, esančią Latvijos banke, nurodyti informaciją apie tokioje sąskaitoje turėtą/turimą turtą. Nurodo, jog, antstoliui vykdant Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškėjo turto atžvilgiu, pareiškėjas pateikė antstoliui informaciją apie turimą turtą, o pakartotinai prašomą pateikti informaciją apie sąskaitą Latvijos banke atsisakė pateikti, kadangi 2015 m. liepos 16 d. nutartis galioja, yra privaloma ir vykdytina tik Lietuvos Respublikos teritorijos ribose ir neturi teisinės galios už valstybės ribų, jeigu vykdomam sprendimui nebuvo taikoma pripažinimo procedūra. Teisės aktai numato antstoliui teisę vykdymo veiksmus atlikti tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl jis neturi teisės aprašyti ir areštuoti 2015 m. liepos 16 d. nutarties pagrindu Latvijos banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų. Pareiškėjo teigimu, antstolis neturi įgalinimų rinkti ir gauti informaciją apie pareiškėjo turtą, esantį Latvijos teritorijoje, bei įpareigoti pareiškėją kažką daryti su tokiu turtu, o įpareigojimas pateikti informaciją apie tokį turtą neatitinka vykdomojo dokumento vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje tikslų. Tokį antstolio veikimą pareiškėjas vertino kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimą.

Antstolis A. N. 2015 m. gruodžio 7 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir bylą persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, jog, įpareigodamas pateikti informaciją apie skolininkui priklausančią banko sąskaitą, esančią Latvijos banke, antstolis nesiekia jos areštuoti ar aprašyti joje esančių piniginių lėšų, bet siekia įsitikinti, kad skolininkas laikosi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi skolininkui buvo paskirta bauda už patvarkymo pateikti informaciją apie turimą turtą netinkamą vykdymą, kurioje konstatuota, jog skolininkas privalo antstoliui pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą. Skolininkas siekia apsaugoti lėšas, esančias Latvijos banko sąskaitoje, piktybiškai nevykdo antstolio patvarkymo, o, prieštaraudamas sau, pateikė informaciją apie trečiuosius asmenis, kurie yra skolingi skolininkui ir esantys ne Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 21 d. nutartimi pareiškėjo (skolininko) UAB „Trans Asia“ skundą dėl antstolio veiksmų tenkino ir panaikino antstolio A. N. 2015 m. lapkričio 18 d. patvarkymą pateikti informaciją apie turimą turtą bei priverstinio poveikio priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0157/15/01396. Teismas nustatė, jog antstolio A. N. kontoroje yra vykdoma Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1037-794/2015. Vykdant minėtą nutartį, 2015 m. liepos 17 d. priimtas patvarkymas pateikti informaciją apie turimą turtą bei priverstinio poveikio priemonių taikymo, į kurį atsakydamas skolininkas 2015 m. liepos 28 d. pateikė informaciją apie turimą turtą. 2015 m. rugpjūčio 21 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo, įpareigodamas skolininką pateikti informaciją apie sąskaitą, esančią Latvijos banke, pateikiant sąskaitos išrašą nuo 2015 m. liepos 16 d. iki 2015 m. rugpjūčio 21 d. bei pateikti informaciją, kodėl nebuvo pateikta informacija apie visą skolininkui priklausantį turtą. 2015 m. rugpjūčio 26 d. paaiškinimu skolininkas nurodė priežastis, kodėl nepateikė duomenų apie sąskaitą, esančią Latvijos banke, bei informavo antstolį apie sąskaitoje esantį piniginių lėšų likutį 2015 m. rugpjūčio 26 dienai. Skundžiamu 2015 m. lapkričio 18 d. patvarkymu antstolis pakartotinai įpareigojo pareiškėją pateikti duomenis apie sąskaitą Latvijos banke, pateikiant sąskaitos išrašą nuo 2015 m. liepos 16 d. iki 2015 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-39457-872/2015, skolininkui buvo skirta bauda už 2015 m. liepos 17 d. ir 2015 m. rugpjūčio 21 d. antstolio patvarkymų nevykdymą. Teismas konstatavo, jog antstolio reikalavimo pateikti duomenis apie turimą turtą tikslas yra aprašyti konkretų atsakovo turtą, kuriam taikomas areštas. Teismas sprendė, jog šiuo atveju antstolis, neturėdamas įgalinimų atlikti vykdymo veiksmų už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, neturi pagrindo reikalauti skolininko pateikti informaciją kitais tikslais, nei nustatyta įstatymų. CPK 152 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių antstoliai vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Antstolis turi teisę vykdyti teismo nutartį tik joje nurodyta apimtimi ir neturi teisės peržengti nutartimi nustatytų ribų. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1037-794/2015, buvo areštuotas skolininko (pareiškėjo) nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o, šio turto nesant ar esant nepakankamai, areštuotos turtinės teisės ir piniginės lėšos, esančios pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant nurodytos sumos. Taigi antstoliui nutartimi buvo leista areštuoti skolininko turtą, o, kadangi atlikti turto aprašymo ir arešto veiksmus antstolis turi teisę tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, antstolio reikalavimas pateikti informaciją apie skolininko turtą, kurio antstolis neturi teisės aprašyti, vertintinas kaip išėjimas už vykdomos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ribų. Antstolio argumentas, jog jis tokiu reikalavimu siekia įsitikinti, kad skolininkas laikosi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties nuostatų, atmestinas kaip nepagrįstas. Antstolio nurodoma aplinkybė, kad skolininkas pateikė antstoliui informaciją apie jo paties skolininkus, esančius ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, savaime nelemia skolininkui pareigos pateikti ir antstolio reikalaujamą informaciją apie skolininko užsienio valstybėje esančią banko sąskaitą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolis A. N. prašo nutartį panaikinti, o skundą dėl antstolio veiksmų atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog 2015 m. liepos 16 d. antstolio kontoroje gautas prašymas priimti vykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko UAB „Trans Asia“ turtui išieškotojo TOO „Kiilto Kley“ 35 821,10 EUR reikalavimui užtikrinti. Patikrinus skolininko turtą, nustatyta, kad skolininkas neturi jokio nekilnojamo/kilnojamo turto. Skolininkui pateikus informaciją apie visą turimą turtą, buvo išsiaiškinta, kad skolininkas turi sąskaitą Latvijos banke, tačiau apie ją informacijos nepateikė. 2015 m. rugsėjo 10 d. buvo kreiptasi į teismą dėl baudos skyrimo skolininkui už antstolio reikalavimo nevykdymą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi skyrė skolininko vadovui D. Ž. 150 EUR baudą už antstolio 2015 m. liepos 17 d. patvarkymo pateikti informaciją apie turimą turtą netinkamą pateikimą bei 2015 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymo dėl informacijos pateikimo nevykdymą. Teismas minėta nutartimi nurodė, jog skolininkas privalo antstoliui raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Teismas, skyręs įmonės vadovui baudą, taip pat nurodė, jog baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti antstolio reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, 2015 m. lapkričio 18 d. antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą. Šiuo patvarkymu jis pakartotinai įpareigojo skolininką pateikti informaciją, kurią jau buvo įpareigojęs pateikti 2015 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo ir dėl kurios teismas jau skyrė skolininkui baudą. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi jau buvo nustatyta, kad antstolio patvarkymas dėl informacijos pateikimo apie skolininko sąskaitą, esančią Latvijos banke yra teisėtas ir turi būti vykdomas. Faktas, kad antstolis turi teisę gauti informaciją apie skolininko sąskaitą banke, jau buvo išnagrinėtas ir reikia vadovautis tuo, koks jis buvo konstatavus pirmą kartą, t.y. antstolio patvarkymas, kuriuo skolininkas yra įpareigotas pateikti informaciją apie banko sąskaitą, esančią Latvijos banke, yra teisėtas ir skolininkas privalo jį vykdyti.

Atsiliepimas

Pareiškėjas (skolininkas) UAB „Trans Asia“ atsiliepime su pateiktu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, jog 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi nebuvo nagrinėtas antstolio patvarkymų teisėtumo klausimas, kadangi bylos šalys nekėlė klausimo dėl antstolio veiksmų teisėtumo. Juk antstolio patvarkymas laikomas teisėtu, nebent būtų įstatymo nustatyta tvarka apskųstas ir teismas tenkintų tokį skundą. Tuo tarpu minėta nutartimi pareiškėjui buvo tiesiog paskirta bauda už antstolio įpareigojimų nevykdymą, nenagrinėjant antstolio veiksmų teisėtumo. Tad klaidinga tapatinti du skirtingos formos dokumentus ir pritaikyti teisės normą, kuri aiškiai apibrėžia, jog reglamentavimas taikomas tik teismo sprendimams. Taigi teismo nutartimi prejudicinis faktas dėl antstolio patvarkymų teisėtumo nebuvo sukurtas. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis galioja, yra privaloma ir vykdytina tik Lietuvos Respublikos teritorijos ribose. Ji sukelia teisines pasekmes tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi teisinės galios už valstybės ribų, atitinkamai negali būti pradėta vykdyti kitos valstybės - Latvijos Respublikos teritorijoje. Toks vykdymas yra galimas tik tada, jei vienos valstybės teismo sprendimas, kurį norima vykdyti kitos valstybės teritorijoje, būtų tos valstybės pripažintas bei leista jį vykdyti. Priešingu atveju antstolio veiksmai peržengia įgaliojimų ribas ir yra neteisėti. Remiantis antstolio klaidingu teiginiu dėl prejudicinio fakto nustatymo būtų paneigta CPK 510 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiškėjo teisė apskųsti antstolio veiksmus, kadangi bet kokiu atveju teismas remtųsi tariamai suformuotu prejudiciniu faktu ir skundo netenkintų.

Suinteresuotas asmuo (kreditorius) TOO „Kiilto – Kley“ atsiliepime su atskiruoju skundu sutinka, prašo jį patenkinti. Nurodo, jog teismas iš esmės teisingai nurodė, kad antstolis neturi teisės aprašyti ne Lietuvos Respublikoje esantį UAB „Trans Asia“ turtą, bet netinkamai suprato patį vykdomąjį dokumentą (Vilniaus apygardos teismo 2015-07-16 nutartį), t. y. teismas nepagrįstai laikė, kad ankstesne teismo nutartimi esą buvo areštuotas tik tas skolininko turtas, kuris yra Lietuvos Respublikoje. Minėtoje nutartyje tokio ribojimo nėra, todėl tai reiškia, kad areštuotas visas skolininko turtas. Tai, kad tam tikras skolininko turtas yra kitose valstybėse, nereiškia, kad jis nėra laikomas šio turto savininku, ir atitinkamai - kad Lietuvos Respublikos teismo pritaikyto viso turto arešto atveju teisėtai gali įgyvendinti nuosavybės teisę į kitose valstybėse laikomą turtą. Tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis savaime teisinės galios kitose valstybėse neturi, nereiškia, jog skolininkas gali disponuoti kitose valstybėse esančiu jam priklausančiu turtu nepaisydamas apribotos nuosavybės teisės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Iš byloje esančių duomenų bei vykdomosios bylos Nr. 0157/15/1396 medžiagos matyti, kad antstolis A. N. vykdo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1037-794/2015. Vykdant šią nutartį, 2015 m. liepos 17 d. priimtas antstolio patvarkymas pateikti informaciją apie turimą turtą, į kurį skolininkas 2015 m. liepos 28 d. pateikė informaciją apie turimą turtą. 2015 m. rugpjūčio 21 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo, be kita ko, įpareigodamas skolininką pateikti informaciją apie sąskaitą, esančią Latvijos banke, pateikiant sąskaitos išrašą. 2015 m. rugpjūčio 26 d. paaiškinimu skolininkas nurodė priežastis, kodėl nepateikė duomenų apie sąskaitą, esančią Latvijos banke, bei informavo antstolį apie sąskaitoje esantį piniginių lėšų likutį 2015 m. rugpjūčio 26 dienai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-39457-872/2015, skolininkui buvo skirta bauda už 2015 m. liepos 17 d. ir 2015 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymų nevykdymą. Skundžiamu 2015 m. lapkričio 18 d. patvarkymu antstolis pakartotinai įpareigojo pareiškėją pateikti duomenis apie sąskaitą Latvijos banke, pateikiant sąskaitos išrašą. Dėl pastarojo antstolio patvarkymo skolininkas padavė skundą, kurį pirmosios instancijos teismas pareiškėjo tenkino ir panaikino 2015 m. lapkričio 18 d. patvarkymą, iš esmės motyvuodamas tuo, jog antstolis neturi teisės atlikti vykdymo veiksmų Latvijos Respublikos teritorijoje, todėl neturi teisės ir prašyti pateikti informaciją apie toje šalyje turimą turtą. Teismas konstatavo, jog tokiu būdu antstolis viršijo jam suteiktus įgaliojimus. Antstolis su tokia teismo išvada nesutinka atskirajame skunde išdėstytais argumentais, su kuriais apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 16 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo visą atsakovui UAB „Trans Asia“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, neviršijant 35 821,10 EUR sumos, o, šio turto neesant ar esant nepakankamai, areštavo turtines teises ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 35 821,10 EUR sumos. Vykdydamas šią nutartį, antstolis, vadovaudamasis CPK 645 straipsnio 1 dalimi, įpareigojo skolininką pateikti informaciją apie visą jo turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą bei lėšas kredito įstaigose. Pažymėtina, jog nei minėtoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje, nei CPK 645 straipsnyje nekalbama apie skolininko turtą, esantį išimtinai tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ir nors sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog antstolis negali areštuoti kitos šalies teritorijoje esančio turto, šiuo atveju skolininko skundas paduotas ne dėl atliktų/neatliktų arešto veiksmų kaip tokių, bet dėl įpareigojimo pateikti informaciją. Tokiu būdu antstolio prašymas pateikti informaciją apie visą skolininko turimą turtą laikytinas pagrįstu ir teisėtu, o apie jam suteiktų įgaliojimų viršijimą būtų galima kalbėti tik tokiu atveju, jei būtų skundžiamas pačių arešto veiksmų atlikimas.

Skolininkas privalo antstoliui raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose (CPK 645 str. 1 d.). Už šios pareigos nevykdymą pareiškėjas (skolininkas) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-39457-872/2015 jau buvo nubaustas pinigine bauda, kaip tai numato CPK 645 straipsnio 3 dalis. Ši nutartis, kaip teisingai nurodo apeliantas, turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, todėl joje konstatuota aplinkybė, jog antstolio veiksmai, reikalaujant atitinkamos informacijos iš skolininko, yra teisėti, negali būti nustatinėjama iš naujo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta pažeidžiant proceso nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą, dėl ko yra pagrindas ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo (skolininko) UAB „Trans Asia“ skundo dėl antstolio veiksmų netenkinti.

Suinteresuotas asmuo (kreditorius) TOO „Kiilto – Kley“ pateikė prašymą priteisti jam bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą – 992 EUR. Atsižvelgiant į tai, jog suinteresuotas asmuo atsiliepime antstolio atskirąjį skundą palaikė, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 ir 4 dalimis bei Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, priteistina suinteresuoto asmens naudai iš pareiškėjo UAB „Trans Asia“ 250 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo (skolininko) UAB „Trans Asia“ skundo dėl antstolio veiksmų netenkinti.

Priteisti iš pareiškėjo (skolininko) UAB „Trans Asia“ suinteresuoto asmens (kreditoriaus) TOO „Kiilto – Kley“ naudai 250 (du šimtus penkiasdešimt) EUR bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja Alma Urbanavičienė