- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-04-07
- Bylos Nr.
- 1-397-548/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Kaltinamasis
- D. B.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, iki bausmės atlikimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas:
1) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 9 mėnesiams laisvės atėmimo;
2) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 8 mėnesiai laisvės apribojimo;
3) Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 7 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
4) Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo;
5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu laivės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams;
6) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – 1 metams ir 10 mėnesių laisvės atėmimo;
7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 7 dalį, paskirta galutinė bausmė – 1 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo;
8) Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dal į- 1 – 6 mėnesiams laisvės atėmimo;
9) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. spalio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 281(1) straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – areštas 60 parų. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. sausio 20 d. nutartimi subendrintos bausmės pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. spalio 14 d. baudžiamąjį įsakymą ir Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį ir paskirta galutinė bausmė – 7 mėnesių laisvės atėmimas;
10) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį, 243 straipsnį, 63 straipsnio 1 dalį ir 5 dalies 2 punktą, 64(1) straipsnį – 1 metams laisvės atėmimo;
11) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį 4 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta 2021 m. lapkričio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 5 mėnesių ir 23 dienų laisvės atėmimo bausmė ir galutinė bausmė paskirta – 9 mėnesiai ir 23 dienos terminuoto laisvės atėmimo;
12) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį - 6 mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies ir 9 dalies pagrindu, paskirta bausmę subendrinta su 2022 m. birželio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir galutinė bausmė paskirta 1 metai 3 mėnesiai ir 23 dienos terminuoto laisvės atėmimo, bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 242 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V. J. priklausančio automobilio vagystės epizodas.
Kaltinamasis D. B. 2022 m. liepos 12 d. apie 9.00 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, (duomenys neskelbtini), A. J. leidus laikinai pasinaudoti nukentėjusiajam V. J. priklausančiu automobiliu Škoda Octavia, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), davus automobilio dokumentus ir užvedimo raktelį, automobilio nei A. J., nei automobilio savininkui V. J. negrąžino, taip automobilį neatlygintinai pasisavindamas ir padarydamas V. J. 650 eurų turtinę žalą.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. B. pagal jam pareikštą kaltinimą šiame epizode kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2022 m. liepos 12 d. A. J. jam davė automobilį Škoda Octavia nuvažiuoti į parduotuvę. Duotu automobiliu nuvažiavo prie ežero ir ten automobilis sugedo. Automobilio raktelius paliko po automobilio sėdyne, o pats nuėjęs į autobusų stotį, nuvažiavo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Apie paliktą automobilį nei A. J., nei V. J. nepranešė. Kur šiuo metu yra automobilis jis nežino. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. J. paaiškino, kad automobilį „Škoda Oktavia“ pirko 2022 m. balandžio 26 d. už 650 ar 750 eurų, kai atlikinėjo laisvės atėmimo bausmė (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. 2023 m pavasarį atlikęs bausmę išėjo iš pataisos namų, o automobilį paliko naudotis A. J.. Žino, kad jam priklausantis automobilis buvo pavogtas ir iki šiol negrąžintas. A. J. jam yra sakęs, kad jam priklausantis automobilis gali būti priduotas į metalo laužą, o kas jį pridavė nežino. Kaltinamajam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia.
iš A. A., surašė transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį. Automobilio kaina buvo 800 eurų, A. A. padarė nuolaidą ir pardavė už 750 eurų, tačiau pirkimo - pardavimo sutartyje nurodė 100 eurų pardavimo kainą, galimai norėdamas išvengti mokesčių. A. J. pažįsta, susipažino 2021 m. spalį atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini). Buvo tik pažįstami. 2022-04-26 atvarė minėtą automobilį prie (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini), nes taip sutarė su A. J. - jiedu žodžiu sutarė, kad jis A. J. vardu perrašys automobilį tik tada, kai šis sumokės pusę automobilio kainos. Tą pačią dieną atidavė A. J. automobilį, raktelius ir automobilio dokumentus, pirkimo - pardavimo sutartį pasiliko. A. J. vis delsė atsiskaityti. Maždaug po mėnesio sužinojo, kad šis automobilis pavogtas. Paskambinęs tyrėjas iš Kaišiadorių policijos komisariato pranešė, kad automobilis rastas Kaune. Paskambinęs A. J. paprašė būtinai atvažiuoti į Kaišiadorių policijos komisariatą ir jam suteikti leidimą atsiimti automobilį, pažadėdamas už tai sumokėti dar 100 eurų. Jis surašė sutikimą, kad automobilį gali atsiimti A. J.. Jokio 10 eurų A. J. jam nesumokėjo, po to bandė susisiekti su A. J., tačiau šis neatsiliepė ir neperskambino. Po kiek laiko jam paskambino iš Kauno miesto policijos komisariato ir pranešė, kad automobilis pavogtas antrą kartą ir, kaip sužinojo iš tyrėjo, jį pavogė nuteistasis D. B.. Jis D. B. asmeniškai nepažįsta, tik žino, kad jis dirbo kartu su A. J. (t. 1, b. l. 40 - 41). Papildomai apklaustas V. J. patvirtino savo 2022-09-09 duotus parodymus ir juos papildė nurodydamas, kad automobilį „Škoda Oktavia“ A. J. perdavė tik laikinam naudojimui iki kol jis sumokės pusę automobilio pirkimo sumos, tačiau A. J. nesumokėjo nė vieno euro. Automobilis buvo pirktas jo ir S. J. bendram naudojimui, kad kartu galėtų važinėti į darbą. Šiuo metu automobilio „Škoda Oktavia“ savininkas yra jis ir jam padaryta turtinė 650 eurų žala. Teisė dėl ieškinio pareiškimo jam išaiškinta (t. 1, b. l. 52, 49).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. J. paaiškino, kad jis nuo 2021-10-26 atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sąlygomis. Nuo 2022 birželio įsidarbino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, su juo dirbo ir D. B.. 2022-07-12 d. apie 9.00 val., būnant darbe, (duomenys neskelbtini), davė savo pilką automobilį Škoda „Octavia“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) D. B. nuvykti į parduotuvę. D. B. sakė, kad automobilį skolinasi penkioms minutėms ir apsipirkęs grįš. Sėdęs į automobilį D. B. išvyko iš darbovietės ir iki šiol negrįžo. Jis suprato, kad D. B. pavogė 900 eurų vertės automobilį. Automobilio bagažinėje buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo įrankiai. Automobilį Škoda „Octavia“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis nusipirko iš A. A. pagal pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau iki šiol nesusitvarkė nuosavybės dokumentų „Regitroje“ (t. 1, b. l. 59 - 60). Papildomos apklausos metu A. J. paaiškino, kad 2022-07-13 parodymus tvirtina ir patikslina, kad pavogto jo automobilio Škoda Oktavia valstybinis numeris buvo (duomenys neskelbtini), automobilį jo prašymu nupirko V. J. Vilniaus mieste iš A. A. ir 2022 gegužės pradžioje pristatė jam į atvirąją koloniją. Tuo metu V. J. kartu su atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) atvirosios kolonijos sąlygomis, šiuo metu jis jau bausmę atlikęs. Prie apklausos prideda automobilio „Škoda Oktavia“ v/n (duomenys neskelbtini) nuotrauką iš savo „facebook“ paskyros ir išlikusią pirkimo - pardavimo sutarties nuotrauką, kuria V. J. iš A. A. įgijo automobilį Škoda Oktavia v/n (duomenys neskelbtini). V. J. perduodamas automobilį jam davė ir pirkimo pardavimo sutartį, pasirašytą A. A., kurioje savo, kaip pirkėjo duomenis turėjo supildyti ir buvo supildęs pats, kadangi ketino automobilį registruoti savo vardu. Šią pirkimo pardavimo sutartį laikė automobilio daiktadėžėje ir jos neteko kartu su automobiliu, kai jį pavogė D. B.. Automobilio neužregistravo „Regitroje“, nes atlikdamas laisvės atėmimo bausmę neturėjo galimybės to padaryti. Prie apklausos, savanorišku daiktų dokumentų pateikimo protokolu pateikia turimas dvi nuotraukas: vienoje pirkimo pardavimo sutartis, kitoje pavogtas mano automobilis (t. 1, b. l. 63-64, 67, 70, 71).
Iš protokolo – pareiškimo matyti, kad 2022-07-13 A. J. pareiškė, kad 2022-07-12 d., apie 9.00 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, (duomenys neskelbtini), davė savo automobilį Škoda „Octavia“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) D. B. nuvažiuoti apsipirkti. D. B. sakė, kad automobilį skolinasi penkioms minutėms ir apsipirkęs grįš į darbo vietą. Automobiliu išvykęs D. B. taip ir negrįžo, suprato, kad jis automobilį pavogė, padarydamas 900 eurų žalą. Automobilio bagažinėje buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam patikėti darbo įrankiai: 2 akumuliatoriniai suktukai, kampinis šlifuoklis, 2 gulsčiukai, praiilgintojas, dar kažkokių smulkmenų. Prašo surasti pagrobtą automobilį ir nubausti įstatymų nustatyta tvarka D. B. (t. 1, b. l. 10 - 11).
Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų matyti, kad automobilio „Škoda Oktavia“ vertė su PVM 1174 eurai (t. 1, b. l. 91).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad dėl pavogtame automobilyje „Škoda“ buvusių įmonės instrumentų ir daiktų vagystės pareiškimo nerašys (t. 1, b. l. 94).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bet kurio iš alternatyvių veiksmų nustatymo.
Automobilio vagystė - tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo automobilio užvaldymas pasisavinimo tikslu. Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, todėl, apibūdinant kaltės, darant vagystę, turinį, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies - punkto nuostatomis ir turi būti konstatuojama, kad, grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokė, kad užvaldo automobilį prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Vagystės atveju kaltė pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, jog turtas yra svetimas, nori jį neatlygintinai užvaldyti ir numato, kad dėl tokių jo veiksmų turto savininkui bus padaryta žala. Taigi, esminis veikos požymis, nulemiantis šios veikos priskyrimą prie nusikalstamų veikų nuosavybei, yra būtent svetimo turto pagrobimas. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61- 489/2018).
Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis D. B. neturėjo jokio teisinio pagrindo, naudotis nukentėjusiajam V. J. priklausančiu automobiliu. Nenustatyta, kad kaltinamasis D. B. nukentėjusiajam V. J. priklausantį automobilį siekė paimti tik laikinai, t. y. nesiekdamas jo užvaldyti ir naudoti savo nuožiūra, nes D. B. automobilio savininkui negrąžino, kaltinamojo aiškinimu juo naudojosi iki automobilis sugedo ir juo be kitų pagalbos negalėjo važiuoti, automobilį paliko be priežiūros, apie paliktą prie ežero automobilį nei automobilio savininkui, nei kitiems asmenims nepranešė, nesiėmė priemonių informuoti automobilio savininką apie jo turto buvimo vietą. Taip pat kaltinamojo D. B. naudojimąsi pavogtu nukentėjusiajam V. J. priklausančiu automobiliu sustabdė tik automobilio gedimas. Automobiliui nesugedus, D. B. turėjo visas galimybes toliau disponuoti pavogtu automobiliu savo nuožiūra. Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltinamojo prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys - subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi, apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais - gali būti sprendžiama, be kita ko, pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015 ir kt.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija 2005 m. lapkričio 15 d. nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K-584/2005) pažymėjo, jog byloje nustačius, kad kaltininkas tyčia neteisėtai, neatlygintinai užvaldė svetimą turtą (automobilį), veika gali būti kvalifikuojama kaip vagystė, nes tikslas nėra būtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis. Nustatant tikrąjį kaltinamojo D. B. tikslą, vertinama tai, kad jis, siekdamas pasinaudoti jam nepriklausančiu automobiliu, 2022 m. liepos 12 d. paprašė A. J. duoti automobilį nuvažiuoti į parduotuvę. Liudytojo A. J. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad kaltinamasis ji prašė leisti pasinaudoti automobiliu kelioms minutėms. Tačiau kaip nurodė pats kaltinamasis, jis paimtu automobiliu nuvažiavo į jam nežinomą vietą prie ežero, ten jo aiškinimu paliko automobilį, kuris sugedo. Kritiškai vertinamas kaltinamojo aiškinimas, kad jis sugedusį automobilį, kurį jam nuvykti į parduotuvę buvo davęs A. J., paliko prie ežero. Jeigu kaltinamasis iš tikrųjų būtų palikęs sugedusį automobilį prie ežero, šis automobilis po tą pačią ar po keleto dienų būtų pastebėtas kaip paliktas be priežiūros, apie jo buvimą būtų pranešta policijai ar kitoms institucijoms. Kaip matyti iš protokolo-pareiškimo, A. J. jau 202 m. liepos 13 d. pranešė ikiteisminio tyrimo institucijai apie automobilio vagystę, 2022 m. rugpjūčio 29 d. buvo paskelbta automobilio Škoda Octavia valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paieška, tačiau automobilis iki šiol surastas nebuvo. Teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtų įrodymų visuma pagrindžia kaltinimą, jog kaltinamasis D. B. pasisavinęs nukentėjusiajam V. J. priklausantį automobilį Škoda Octavia valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kainuojantį 1174 eurų, juo naudojosi, jį paliko be priežiūros ir apie tai niekam nepranešė. Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis D. B. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo atliekamų veiksmų neteisėtumą, suvokė nusikalstamas pasekmes ir jų siekė. Nusikalstama veika baigta, nes kaltinamasis D. B. pasisavinęs nukentėjusiajam V. J. priklausantį automobilį galėjo juo laisvai disponuoti, šio automobilio negrąžino. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo D. B. nusikalstama veika šiame epizode pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, nes jis 2022 m. liepos 12 d. apie 9.00 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, (duomenys neskelbtini), A. J. leidus laikinai pasinaudoti nukentėjusiajam V. J. priklausančiu automobiliu Škoda Octavia, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), davus automobilio dokumentus ir užvedimo raktelį, automobilio nei A. J., nei automobilio savininkui V. J. negrąžino, taip automobilį neatlygintinai pasisavindamas ir padarydamas V. J. 650 eurų turtinę žalą.
Civilinis ieškinys šiame epizode nepareikštas.
2. Vengimo atlikti laisvės atėmimo bausmę epizodas.
Kaltinamasis D. B. atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2022 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuteistųjų, laisvės atėmimo bausmę atliekančių atvirosios kolonijos sąlygomis išvykų į darbą“, 2022 m. liepos 12 d. išleistas nuo 7.00 val. iki 21.00 val. į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 29 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pasižadėjęs sugrįžti nustatytu laiku į pataisos įstaigą, 2022 m. liepos 12 d. apie 9.00 val. pasišalino iš darbo vietos ir, turėdamas pareigą sugrįžti į įkalinimo įstaigą, be svarbios priežasties nustatytu laiku - iki 2022 m. liepos 12 d. 21.00 val., negrįžo.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą šiame epizode kaltinamasis D. B. kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, kad atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę ir 2022 m. liepos 12 d. buvo išleistas į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Prieš tai jam pasirašytinai buvo išaiškinta dėl baudžiamosios atsakomybės už negrįžimą į pataisos įstaigą. Būdamas darbe paprašė A. J. duoti automobilį nuvažiuoti iki parduotuvės. Paėmęs automobilį nuvažiavo prie ežero. Kadangi automobilis sugedo, jis nuėjo iki autobusų stoties ir iš ten išvažiavo į namus, esančius Kaišiadorių rajone. Po keleto dienų buvo sulaikytas Vilniaus m. Paaiškino, kad už tokio nusikalstamos veikos padarymą jau buvo ankščiau teistas. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. Z. paaiškino, kad 2022-07-12 buvo atsakingas už atvirąją koloniją. Į pataisos įstaigą 21.00 val. po darbo negrįžo nuteistasis D. B., tą pačią dieną apie 06.30 val. išleistas į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), nuteistojo mobiliojo ryšio telefonas buvo išjungtas, todėl susiekti nebuvo galimybės. Apie negrįžusį nuteistąjį informavo Įstaigos vadovybę, Kauno AVPK budėtoją ir KŽS pareigūną.
Iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. B. nuo 2022-06-30 leista išvykti dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Su įsakymu D. B. supažindintas pasirašytinai (t. 1, b. l. 166 - 167). ??
Iš pasižadėjimo sugrįžti nustatytu laiku į pataisos įstaigą matyti, kad D. B. pasižadėjo nustatytu laiku sugrįžti į pataisos įstaigą (t. 1, b. l. 168).
Iš (duomenys neskelbtini) nuteistųjų išvedimo į darbą paskyros matyti, kad 2022-07-12 D. B. į pataisos įstaigą privalo sugrįžti 21 val. (t. 1, b. l. 169 - 170).
Iš G. Z. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022-07-12 į pataisos įstaigą nustatytu laiku iš darbo negrįžo nuteistasis D. B., nuteistojo naudojamas mobilaus ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) ne ryšio zonoje ar išjungtas (t. 1, b. l. 26).
Iš Vilniaus AVPK policijos pareigūno D. K. tarnybinio pranešimo ROIK (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2022-07-15 apie 18:04 (duomenys neskelbtini), PC „Maxima“ sulaikytas D. B., kuris bandė pavogti prekių iš parduotuvės. Tikrinant duomenų bazėje nustatyta, kad nuteistasis D. B. paieškomas, kaip vengiantis atlikti laisvės atėmimo bausmę (t. 1, b. l. 101).
Iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) saugumo valdymo skyriaus specialisto A. P. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad iš Kauno r. policijos pareigūnų gavo pranešimą apie sulaikytą nuteistąjį D. B. ir kad jis sulaikytas po prekių vagystės PC „Maxima“. Organizavus konvojų, D. B. pristatytas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), jam nustatytas 0,95 promilių girtumas bei psichoaktyvių medžiagų THC ir ABP vartojimas (t. 1, b. l. 102).
Iš rašto matyti, kad Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresn. tyrėja A. Š. kreipėsi Kauno apskr. vyriausiąjį policijos komisariatą dėl nuteistojo D. B. paieškos paskelbimo (t. 1, b. l. 95, 99).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo.
Paties kaltinamojo D. B. prisipažinimas ir baudžiamojoje byloje ištirti rašytinai įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis D. B. atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2022 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuteistųjų, laisvės atėmimo bausmę atliekančių atvirosios kolonijos sąlygomis išvykų į darbą“, 2022 m. liepos 12 d. išleistas nuo 7.00 val. iki 21.00 val. į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 29 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pasižadėjęs sugrįžti nustatytu laiku į pataisos įstaigą, 2022 m. liepos 12 d. apie 9.00 val. pasišalino iš darbo vietos ir, turėdamas pareigą sugrįžti į įkalinimo įstaigą, be svarbios priežasties nustatytu laiku - iki 2022 m. liepos 12 d. 21.00 val., negrįžo. Kaltinamojo D. B. padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu yra teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje.
Teismas, skirdamas kaltinamajam D. B. bausmes, vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Skiriant bausmę kaltinamajam D. B. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas prie nesunkių ir apysunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis, 4 dalis). Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog jis pasipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus D. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis: ankščiau teistas dvylika kartų, nusikalstamas veikas padarė atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę, baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 157-162), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos ir emocijų grupei ir asmenų, stebimų dėl priklausomybių grupei (t. 1, b. l. 183), pataisos įstaigoje baustas drausmine tvarka, charakterizuojamas neigiamai (t. 1, b. l. 172-173, 174). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais ir baudžiamaisiais įsakymais paskirtos švelnesnės bausmės jo taip nepaveikė, kad jis daugiau nenusikalstų, todėl jam skirtinos griežčiausios bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies ir 242 straipsnio sankcijose – terminuotas laisvės atėmimas, kurių terminas nustatytinas žymiai mažesnis nei bausmės vidurkis.
Paskirtos bausmės bendrinamos taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalyje ir 4 dalyje numatytas bausmių bendrinimo taisykles.
D. B. atžvilgiu 2022 m. rugsėjo 19 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuris yra įsiteisėjęs. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies ir 9 dalies pagrindu, D. B. šiuo teismo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė subendrintina su 2022 m. rugsėjo 19 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į D. B. paskirtą bausmę įskaitytinas bausmės laikas, atliktas pagal 2022 m. rugsėjo 19 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendį.
Pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas <...> nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja suimtam kaltinamajam gynėją nagrinėjant jo bylą teisme.
Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam D. B. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosios bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas teismui pripažinus, jog šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra būtinas.
Nagrinėjamu atveju, nuteistasis D. B. yra nuteistas už nusikaltimus, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu jis atliko laisvės atėmimo bausmę, kas tik patvirtina, kad efektyviai nuteistojo teisinei gynybai užtikrinti buvo būtinas gynėjo dalyvavimas, šiuo metu nuteistasis taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo D. B. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,
nusprendžia:
D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir 242 straipsnyje ir skirti jam bausmes:
- pagal baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 1 (vienus) metus terminuoto laisvės atėmimo;
- pagal baudžiamojo kodekso 242 straipsnį – 6 (šešis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnę ir paskirti D. B. subendrintą bausmę – 1 (vienus) metus ir 3 (tris) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies ir 9 dalies pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2022 m. rugsėjo 19 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir galutinę bausmę paskirti 2 (du) metus 6 (šešis) mėnesius ir 23 (dvidešimt tris) dienas terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalies pagrindu, į D. B. paskirtą bausmę įskaitytinas bausmės laikas, atliktas pagal 2022 m. rugsėjo 19 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendį.
Bausmės pradžią D. B. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. 2023 m. balandžio 7 dienos.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš D. B..
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam D. B. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).