Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos ir Irenos Paulauskienės (pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos reorganizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Diena Media News“ skundą atsakovei Visuomenės informavimo etikos asociacijai dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo L. T.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Komisija, išnagrinėjusi skundą, nusprendė, kad publikacijoje buvo nepakankamai teisingai perteikta L. T. pozicija dėl „Mokslo salos“ idėjos ir konkurso rezultatų, todėl tokiais veiksmais buvo pažeisti Kodekso 3 ir 8 straipsnių reikalavimai.

Savo pateiktus argumentus pareiškėja grindžia tuo, jog publikacijoje buvo aiškiai nurodyta, kad L. T. abejoja darbų rezultatu, o ne kad jis nepritaria pačiai „Mokslo salos“ idėjai („Rezultatas toks, kad mano supratimu, šie rezultatai turi labai neryškią ateitį“; „Greta kritikos „Mokslo salos“ konkurso rezultatams <...>“). Pačiame skunde L. T. taip pat patvirtina, kad kritikavo konkurso rezultatus. Nurodo, kad atsakovė savo pozicijai pagrįsti rėmėsi tik vienu iš konteksto išimtu sakiniu, t. y. „Jam kliuvo ir savivaldybės planai Nemuno saloje įkurdinti mokslo populiarinimo centrą „Mokslo sala“.“, ir neįvertino, kad po tam tikrų sakinių einantys teiginiai L. T. mintis išplėtoja. Nurodo, kad minėtas teiginys perteikia žinias naudojant literatūrines raiškos priemones (nepatikęs, kliuvo).

Dėl Kodekso 8 straipsnio pažeidimo atkreipia dėmesį, kad publikacijoje neteigiama, jog L. T. teikė skundą ar kad dėl „Mokslo salos“ apskritai yra pateikta skundų. Pateikta informacija yra pakankamai aiški ir neklaidina skaitytojo, todėl nebuvo pareigos spausdinti visą pokalbį.

Paaiškina, kad Komisija, išnagrinėjusi L. T. skundą dėl A. G. publikacijos „Pagalių kaišiotojams smagu, kai darbai stringa?“, nustatė, kad joje buvo kritikuojami architektai L. T. ir A. K. dėl, publikacijos autorės nuomone, galimai nekonstruktyvaus jų elgesio stabdant Kauno miestui svarbių projektų įgyvendinimą.

Nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad paskelbtoje publikacijoje nebuvo teigiama, kad L. T. nepritaria pačiai „Mokslo salos‘ idėjai, o tik aiškiai nurodoma, kad jis abejoja darbų rezultatu. Atsakovės teigimu, pareiškėjos nurodyti papildomi teiginiai apie konkurso rezultatus, kuriuos L. T. vertina kritiškai, išplėtoja pateiktą teiginį „Jam kliuvo ir savivaldybės planai Nemuno saloje įkurdinti mokslo populiarinimo centrą „Mokslo sala“.“, tačiau niekaip nepaneigia, jog L. T. yra nusiteikęs prieš pačią „Mokslo salos“ idėją.

Nurodo, kad iš L. T. skundo ir jo pokalbio su publikacijos autore įrašo matyti, kad L. T. visokeriopai rėmė „Mokslo salos“ idėją ir glaudžiai dalyvavo ją įgyvendinant, o kritiškai pasisakė tik apie konkurso rezultatus. Dėl šios priežasties statistinis informacijos vartotojas, perskaitęs tiek ginčo teiginį, tiek kitus pareiškėjos nurodytus publikacijos teiginius, galėjo klaidingai nuspręsti, kad L. T. kritiškai vertina ne tik „Mokslo salos“ konkurso rezultatus, bet ir pačią idėją, todėl konstatavo, kad pareiškėja pažeidė Kodekso 3 straipsnį, kuris nustato, kad viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones.

Nesutinka ir su pareiškėjos nuomone, kad Komisija nepagrįstai pripažino Kodekso 8 straipsnio pažeidimą, kadangi publikacijoje nėra teigiama, kad L. T. teikė skundą dėl „Mokslo salos“, o jo išsakyta mintis, kad konkursas atsidūrė aklavietėje, publikacijoje buvo pateikta anksčiau.

Publikacijoje iš tiesų yra nurodyta, kad L. T. kritiškai vertina konkurso rezultatus, tačiau detaliau jo pozicija skaitytojams paaiškinta nebuvo. Komisijos nuomone, L. T. paaiškinimai, kodėl jis kritiškai vertina konkurso rezultatus, yra esminė informacija, leidžianti skaitytojams suprasti jo poziciją, ir ši kritika turi pagrindą bei nėra savitikslė, siekiant vien tik „kaišioti pagalius“. Sutrumpinus (iškreipus) L. T. pasisakymą ir nepateikus jo motyvų, informacijos vartotojai galėjo būti suklaidinti dėl tikrosios jo pasisakymo prasmės ir pozicijos aptariamais klausimais, todėl laikytina, kad Kodekso 8 straipsnio pažeidimas buvo pripažintas pagrįstai.

Dėl 2017 m. spalio 17 d. priimto Tarnybos sprendimo Nr. (SK-87)SPR-125 akcentuoja, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba nėra kompetentinga vertinti informacijos atitiktį visuomenės informavimo etikos reikalavimams ir priimtame sprendime apie tai nieko nepasisako.

Įvertindama tai, kad Komisija ir Tarnyba pagal savo kompetenciją viešąją informaciją ir galimai nustatomus pažeidimus vertina skirtingais aspektais, nurodo, kad iš paties sprendimo akivaizdu, kad Tarnyba publikaciją vertino dėl galimo L. T. garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos pažeidimo. O Komisija, pagal Visuomenės informavimo įstatymo 46 ir 46(1) straipsnių nuostatas, yra žiniasklaidos savireguliavimo institucija, kuri, be kita ko, nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai informuodami visuomenę.

Teigia, kad skundžiamas Komisijos Sprendimas neprieštarauja žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimui.

L. T. nuomone, Tarnybos sprendimas Nr. (SK-87)SPR-125 grindžiamas pareiškėjo tekstu, kadangi jame buvo už jį patį sprendžiama, ar tai nežemina jo garbės ar orumo. Nurodo, kad Komisijos ir Tarnybos sprendimų skirtumus galėjo lemti tai, kad Tarnyba yra vienasmenis organas, o Komisija kolegialus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Komisijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad 2017 m. birželio 21 d. L. T. pateikė skundą Komisijai dėl „Kauno dienoje“, taip pat portale kauno.diena.lt paskelbtos žurnalistės A. G. publikacijos „Pagalių kaišiotojams smagu, kai darbai stringa?“.

1. Pripažinti, kad 2017 m. birželio 19 d. dienraštyje „Kauno diena“, taip pat portale kauno.diena.lt paskelbtoje žurnalistės A. G. publikacijoje „Pagalių kaišiotojams smagu, kai darbai stringa?“ buvo pažeistas Kodekso 3 straipsnis, nustatantis, kad, gerbdami žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones, ir 8 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo.

2. Įpareigoti UAB „Diena Media News“ paskelbti šį sprendimą laikraštyje „Kauno diena“ ir portale kauno.diena.lt.

A. G. publikacijoje „Pagalių kaišiotojams smagu, kai darbai stringa?“ buvo teigiama: „Vienybės aikštės sutvarkymo planas – ne vienintelis savivaldybės darbas, nepatikęs L. T.. Jam kliuvo ir savivaldybės planai Nemuno saloje įkurdinti mokslo populiarinimo centrą „Mokslo sala“. <...> Greta kritikos „Mokslo salos“ konkurso rezultatams, L. T. užuomina apie skundus kelia įvairių minčių: „Tikint sąmokslo teorijomis, galvoju, kad net tie žmonės, kurie užvirė šį katilą, svajoja, kad VPT gautų kokį anoniminį skundą, ir tada jie galėtų pasakyti: „Štai, mes labai norėjome, bet mums neleidžia. Paklaustas, ką reiškia tie jo pasvarstymai apie galimus anoniminius skundus, L. T. to nesureikšmino, tikindamas, kad tai tik kalambūras“.

Komisijai pateiktame skunde L. T. nurodė, kad informacija apie jį publikacijoje buvo pateikta tendencingai ir neobjektyviai, o jo pasakyti komentarai buvo sąmoningai iškreipti. Teigia, kad jis visuomet rėmė „Mokslo salos“ idėją, pats dalyvavo ją įgyvendinant ir kritikuoja ne patį konkursą, o tik sunkiai įgyvendinamus jo rezultatus.

Iš pateikto L. T. ir publikacijos autorės telefoninio pokalbio garso įrašo matyti, kad, publikacijos autorei pacitavus L. T. pasisakymą dėl anoniminių skundų ir jo pasiteiravus, ar šis neteikia skundo ir ar nesislepia už anoniminio skundo teikėjo, L. T. atsakė, kad tai kalambūras, ir paaiškino, jog po to, kaip pasibaigė konkursas, jis miesto valdžios vietoje nežinotų, ką daryti, ir melstųsi, kad kas nors jį apskųstų ir sustabdytų, nes realizuoti priimtus sprendimus arba neįmanoma, arba smarkiai viršys numatytas sąnaudas, todėl, jo nuomone, konkurso rezultatas yra aklavietė. Taigi, publikacijos autorės teiginys: „Paklaustas, ką reiškia tie pasvarstymai apie galimus anoniminius skundus L. T. to nesureikšmino, tikindamas, kad tai tik kalambūras“, nėra tikslus ir neatitinka tikrovės, nes pokalbyje jis detaliai paaiškino, kad turėjo omenyje konkurso rezultatus ir pabrėžė, jog pats jokių anoniminių skundų nerašė.

Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad konstatuojamasis publikacijos teiginys „Jam kliuvo ir savivaldybės planai Nemuno saloje įkurdinti mokslo populiarinimo centrą „Mokslo sala“.“ nepakankamai tiksliai ir teisingai atspindėjo L. T. poziciją dėl „Mokslo salos“ idėjos. Kaip matyti iš byloje pateiktos medžiagos, jis pats dalyvavo įgyvendinant „Mokslo salos“ idėją, kritikavo konkurso rezultatus ir tam nurodė priežastį – nes konkursą laimėjęs sprendimas, jo nuomone, yra arba neįgyvendinamas, arba pernelyg brangus. O iš pateiktos publikacijos teksto turinio galima susidaryti klaidingą išvadą, kad L. T. kritiškai vertina ne tik konkurso rezultatus, bet ir pačią idėją įkurti mokslo populiarinimo centrą „Mokslo sala“.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Komisija pagrįstai konstatavo, kad publikacijoje buvo pažeistas Kodekso 3 straipsnis, nustatantis, kad, gerbdami žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones.

Kaip matyti iš publikacijos teksto ir telefoninio garso įrašo, L. T. pasisakymas dėl anoniminių skundų buvo sutrumpintas (iškreiptas). Nenurodžius L. T. išsakytų motyvų, buvo iškreipta jo pasisakymo prasmė, taip pat ir pozicija dėl idėjos. Taigi, Komisija pagrįstai konstatavo Kodekso 8 straipsnio pažeidimą, t. y. kad žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Komisija ir žurnalistų etikos inspektorius priėmė skirtingus sprendimus dėl to paties dalyko iš esmės vertindami tuos pačius aspektus.

Remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 46¹, 50 straipsniais, Komisija ir Tarnyba viešai skelbiamą informaciją vertina pagal savo kompetenciją, t. y. skirtingais aspektais.

Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1, 2 ir 3 punktus, Tarnyba nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo; teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse ar asmens duomenų tvarkymo pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse.

Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 46¹ straipsnio 2 ir 3 punktų nuostatas, Komisija nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai, taip pat ir viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Kodekso pažeidimų.

Kadangi Tarnyba publikaciją vertino dėl L. T. garbės ir orumo pažeidimo, o nagrinėjamu atveju yra vertinama, ar buvo pažeista profesinė etika, todėl Tarnybos ir Komisijos sprendimai, nors ir vertinant tuos pačius aspektus, yra netapatūs.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir ištirtus įrodymus, konstatuotina, kad Komisija priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

Pareiškėja prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju sprendimas priimamas ne pareiškėjos naudai, todėl prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos reorganizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Diena Media News“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.