Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-06-07 · Administracinė byla Nr. I-444-162/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-06-07
Bylos Nr.
I-444-162/2012
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Aušrelė Mažrimienė, Dalia Gumuliauskienė, Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės
Atsakovas
Klaipėdos teritorinės ligoninių kasos, Klaipėdos teritorinei ligonių kasai
Administracinė byla Nr. I-444-162/2012Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00162-2012-9Procesinio sprendimo kategorijos 38; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Sandrai Žiobakaitei, dalyvaujant pareiškėjos VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės atstovams Birutei Paulikienei ir Virgilijui Vanagui, atsakovės Klaipėdos teritorinės ligoninių kasos atstovei Agnei Lukaitienei, 2012 m. gegužės 28 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės skundą atsakovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2012 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. A1-1499 „Dėl 2012 m. sutarties „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų“ dalinio panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja viešoji įstaiga Klaipėdos universitetinė ligoninė (toliau – ir Klaipėdos universitetinė ligoninė) skundu (b.l. 6-11) kreipėsi į teismą, prašydama:

1) panaikinti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. A1-1499 „Dėl 2012 m. sutarties „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų“;

2) įpareigoti Klaipėdos teritorinę ligonių kasą per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti 2012 metams ir einamiems metams, kuriais pasibaigs teisminis ginčas, sutartis su Klaipėdos universitetine ligonine suaugusiųjų psichiatrijos dienos stacionaro paslaugoms bei stacionarinėms psichiatrijos paslaugoms.

Nurodo, jog 2012 m. balandžio 3 d. gavo atsakovės sprendimą Nr. A1-1499, kuriuo atsisakyta papildyti sutartį tarp šalių suaugusiųjų psichiatrijos dienos stacionaro ir stacionarinėms psichiatrijos paslaugoms, nes šių paslaugų vartojimo rodiklis Klaipėdos savivaldybėje yra didesnis nei Klaipėdos teritorinės ligoninės kasos veiklos zonos vartojimo rodiklis. Sprendimas motyvuojamas tuo, jog minėtų paslaugų nenutraukė nei viena asmens sveikatos priežiūros įstaiga, o Klaipėdos teritorinei ligonių kasai nebuvo skirtos papildomos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos minėtų paslaugų plėtrai. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad sutartis nebuvo papildyta stacionarinėmis suaugusiųjų psichiatrijos paslaugomis, nes įstaiga nepateikė Sveikatos apsaugos ministro leidimo teikti šias paslaugas.

Tarp šalių dėl sutarčių nesudarymo 2009, 2010, 2011 metais dėl tų pačių paslaugų vyksta teisminiai ginčai. Tiek dėl 2009, tiek ir dėl 2010 metais sutarties nesudarymo psichiatrijos dienos stacionaro ir stacionarinėms paslaugoms įsiteisėjusiais sprendimais konstatuotas atsakovės priimtų sprendimų neteisėtumas ir Klaipėdos teritorinė ligonių kasa įpareigota klausimus svarstyti iš naujo. Atsakovė iš naujo svarstydama sutarties sudarymo klausimus, pateikė tuos pačius motyvus, kuriuos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino neteisėtais dėl sutarties nesudarymo. Mano, jog sutartiniai santykiai tarp šalių yra tęstinio bei nenutrūkstamo pobūdžio ir skundžiamas sprendimas yra apskustų sprendimų pasekmė. Akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įsiteisėjusiais sprendimais konstatavo, kad pareiškėja nuo 2007 metų turi licenciją ginčo paslaugoms teikti ir atsakovė neteisėtai nuo 2009 metų nepapildo sutarties, sąmoningai imituodama teismo sprendimų vykdymą. Atkreipia dėmesį, jog įsiteisėjus teismų sprendimams dėl 2009 ir 2010 metų sutarčių nepapildymo, tų metų sutartys būna pasibaigusios ir atsakovė motyvuoja negalinti papildyti pasibaigusių sutarčių ir negalinti vykdyti teismų sprendimų. Akcentuoja, kad į einamųjų metų sutartis atsisakoma įtraukti paslaugas, nes nuo 2010 metų pasikeitus sutarčių sudarymo tvarkai, atsirado reikalavimų, kurių atsakovės nuomone, pareiškėja neatitinka.

Mano, jog 2012 metų sutarties sudarymo procedūra pažeidžia pagrindines viešojo administravimo procedūras. 2012 m. kovo 9 d. atsakovė atsiuntė sutarties projektą, į jį neįtraukdama prašomų paslaugų ir neargumentuodama, kodėl neįtraukė šių paslaugų. Pareiškėjai pakartotinai 2012 m. vasario 14 d. ir 2012 m. kovo 21 d. raštu nurodžius savo argumentus, atsakovė pasirašė sutartį dėl II ambulatorinių vaikų pulmonologo paslaugų, tačiau dėl kitų ginčijamų paslaugų argumentuotų atsakymų nebuvo gauta. 2012 m. kovo 27 d. gavo atsakovės pasirašytą 2012 m. kovo 1 d. sutartį Nr. S2-2012-137/05-12-0008 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų“. Kartu su sutartimi nebuvo pateikti argumentai, kodėl atsisakoma įtraukti ginčo paslaugas ir argumentuotas atsakymas buvo pateiktas tik pačiai pareiškėjai papildomai kreipusis į atsakovę. Mano, jog nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodyta, kad pareiškėja praleido 10 darbo dienų terminą pastaboms dėl sutarties projekto pateikti.

Pažymi, jog skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodytas argumentas dėl didesnio nei Klaipėdos teritorinės ligonių kasos veiklos zonos vartojimo rodiklių. Atsakovė neteisingai apskaičiavo rodiklius, lygindama juos su miesto savivaldybės vartojimo rodikliu, be to, nenurodė rodiklių apskaičiavimo tvarkos, skaičiavimo metodo, informacinių duomenų šaltinio. Atkreipia dėmesį, kad argumentas dėl rodiklių dienos stacionaro paslaugoms 2012 metams pateiktas pirmą kartą, nes atsakovė reikalaudavo pateikti leidimą, nors nėra tokio teisės akto, nustatančio minėtą reikalavimą dėl dienos stacionaro paslaugų. Pareiškėjos nuomone, kiti atsakovės argumentai, kaip antai, paslaugų teikimo nenutraukė nei viena asmens sveikatos priežiūros įstaiga, Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 2012 metais nebuvo skirtos papildomos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos, negali būti teisėti atsisakymo papildyti sutartį pagrindai.

Nurodo, jog VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė nuo 2007 m. liepos 31 d. įgijo licenciją teikti psichiatrijos antrinio lygio stacionarines paslaugas. Sutarčių sudarymas tarp šalių yra tęstinis procesas, todėl nagrinėjant ginčą būtina vertinti ir ankstesnių metų atsakovės veiksmus atsisakant papildyti ankstesnes sutartis. Atsakovė pažeidžia Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas bei viešojo administravimo procedūras, nes prieš priimant sprendimą nebuvo gautos Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarnybos nuomonės. Akcentuoja, jog dėl neteisėtų atsakovės veiksmų pažeidžiamas pareiškėjos teisėtų lūkesčių principas. Mano, jog skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytų bendrųjų administracinio akto reikalavimų.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovai teismo posėdžio metu patikslino skundo reikalavimą ir prašo panaikinti ne visą Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. A1-1499, tačiau tik dalyje dėl atsisakymo papildyti sutartį suaugusiųjų psichiatrijos dienos stacionaro ir stacionarinėmis psichiatrijos paslaugomis bei įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus, t.y. sudaryti 2012 metams ir einamiems metams, kuriais pasibaigs teisminis ginčas, sutartis su Klaipėdos universitetine ligonine suaugusiųjų psichiatrijos dienos stacionaro paslaugoms bei stacionarinėms psichiatrijos paslaugoms. Pareiškėjos atstovai prašo tenkinti skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atstovė Agnė Lukaitienė prašo atmesti pareiškėjos skundą atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsakovė atsiliepime (b.l. 34-45) nurodo, jog Klaipėdos teritorinė ligonių kasa veiksmus vykdo vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, analizuodama situaciją ir derindama sprendimus su suinteresuotomis institucijomis, atsižvelgdama į paslaugų poreikį ir prieinamumą. 2011 m. liepos 26 d. gavo pareiškėjos prašymą sudaryti sutartį 2012 metams. 2011 m. rugpjūčio 25 d. buvo nusiųstas tarpinis atsakymas, nurodant, jog prašymas bus svarstomas tada, kai pareiškėja pateiks Sveikatos apsaugos ministerijos išduotą leidimą pradėti teikti naujo profilio stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Teigia, jog minėto leidimo pareiškėja iki šiol nėra pateikusi. Pareiškėjai į jos paklausimus buvo atsakyta atitinkamais raštais. 2012 m. kovo 7 d. pareiškėjai elektroniniu paštu išsiuntė 2012 metų sutarties „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų“ projektą, pakartotinai minėtą projektą išsiuntė 2012 m. kovo 9 d. Pareiškėja pavėluotai pateikė pastabas dėl sutarties projekto. Pareiškėjai 2012 m. balandžio 3 d. raštu buvo atsakyta, jog vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. V-1051 11 punktu, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2012 m. kovo 1 d. sutarties Nr. S2-2012-137 2 priedas nebuvo papildytas suaugusiųjų psichiatrijos dienos stacionaro paslaugomis, nes suaugusiųjų psichiatrijos dienos stacionaro, paslaugų vartojimo rodiklis Klaipėdos savivaldybėje yra didesnis nei Klaipėdos teritorinės ligonių kasos veiklos zonos vartojimo vidurkis, šių paslaugų teikimo nenutraukė nei viena asmens sveikatos priežiūros įstaiga, Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 2012 metams nebuvo skirtos papildomos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos minėtų paslaugų plėtrai. Mano, kad teisingai paskaičiavo psichiatrijos dienos stacionaro vartojimo rodiklius, lygindama psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų vartojimą Klaipėdos savivaldybėje su Klaipėdos teritorinės ligonių kasos zonos psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų vartojimu. Paaiškina, jog 2009 ir 2010 metų sutartys nebuvo papildytos ginčo paslaugomis ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs ginčą, neįpareigojo papildyti sutarties psichiatrijos paslaugomis. Laiko nepagrįstu pareiškėjos argumentą, jog nebuvo gautas Teritorinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarnybos nuomonės, nes teisės aktai nereglamentuoja pareigos kreiptis į minėtas institucijas. Mano, kad sprendime išdėstyti atsisakymo papildyti sutartį motyvai yra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normų nuostatomis.

Pažymi, jog pareiškėja jau 2007 metais kreipėsi į Klaipėdos teritorinę ligonių kasą dėl psichiatrijos paslaugų teikimo. Už antrinio lygio paslaugų organizavimą atsakingas Klaipėdos apskrities viršininkas tuo metu, t.y. 2007 metais neprieštaravo, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė teiktų psichiatrinę pagalbą pacientams. 2008 m. lapkričio 24 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas sudaryti sutartį 2009 metais, tačiau dėl to, jog apskrities viršininko administracija nepritarė naujų psichiatrijos profilio paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto steigimui, prašymas dėl sutarties papildymo nesvarstytas. 2009 m. sausio 22 d. pareiškėja kreipėsi dėl sutarties papildymo 2009 metais ir prašymas nesvarstytas, kadangi kartu nebuvo pareikta raštiška išvada dėl stacionarių psichiatrijos II paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė Sveikatos apsaugos ministro išduoto leidimo teikti ginčo paslaugas, be to paslaugos neatitinka Teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo tvarkos aprašo 11 punkte nurodytų specialiųjų sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

Pareiškėja Klaipėdos universitetinė ligoninė kreipėsi į teismą ginčydama atsakovės 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. A1-1499 „Dėl 2012 m. sutarties „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų“ (toliau – ir ginčijamas Sprendimas) dalyje, kuriuo išreikštas atsisakymas papildyti 2012 m. kovo 1 d. sutartį Nr. S2-2012-137 suaugusiųjų psichiatrijos dienos stacionaro bei stacionarinėmis psichiatrijos paslaugomis, apmokant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto Klaipėdos teritorinės ligonių kasos veiklos zonos gyventojams (t. 1, b.l. 28-29). Panaikinus ginčijamą sprendimą, pareiškėja prašo įpareigoti atsakovę 2012 metams ir einamiems metams, kuriais pasibaigs teisminis ginčas, sudaryti sutartis su Klaipėdos universitetine ligonine suaugusiųjų psichiatrijos dienos stacionaro paslaugoms bei stacionarinėms psichiatrijos paslaugoms.

Dėl teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-1051 patvirtintas Teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas).

Sveikatos draudimo įstatymo 32 ir 33 straipsniuose įtvirtintas teritorinių ligonių kasų statusas bei apibrėžtos šios institucijos funkcijos. Pagal Sveikatos draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4, 33 ir 34 straipsnių nuostatas teritorinė ligonių kasa yra privalomąjį sveikatos draudimą vykdanti institucija. Teritorinė ligonių kasa įgyvendina Sveikatos draudimo įstatymo ir kitų privalomojo sveikatos draudimo sistemą nustatančių teisės aktų nuostatas, administruoja ir paskirsto specialaus valstybinio finansinio fondo – privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas. Teritorinė ligonių kasa yra viešojo administravimo subjektas, atliekantis viešąjį administravimą sveikatos draudimo srityje. Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos pirminės, antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartimis. Pagal Įstatymo 33 straipsnio 1 punktą teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis, šiose sutartyse nustatytu laiku ir tvarka apmoka joms už draudžiamiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus vaistus bei medicinos pagalbos priemones.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką panašaus pobūdžio bylose, jog tokios sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo sutartys yra administracinės, o teritorinė ligonių kasa, įgyvendindama jai suteiktus įgaliojimus sudaryti sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis dėl apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidų apmokėjimo, vykdo viešojo administravimo veiklą, kas lemia, jog atitinkamos teritorinės ligonių kasos veiksmai, atliekant šią viešojo administravimo veiklą, pirmiausia yra vertinami pagal viešąjį administravimą reglamentuojančias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A261-339/2008, Nr. A502-1037/2010, Nr. A502-1562/2010, sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-2147/2011).

Įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ir ASPĮ), tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais, sudaromos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Minėtos nuostatos yra taikomos ir sutarčių papildymui.

Sveikatos apsaugos ministerija, įgyvendindama Įstatymo 26 straipsnio 2 dalį, 2009 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-1051 patvirtino Teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo tvarkos aprašą, kurio 4-7 punktai numatė, kad teritorinė ligonių kasa turi teisę sudaryti sutartį su ASPĮ, kuri pateikia šio Aprašo 6 punkte išvardytus dokumentus arba patvirtintas jų kopijas ir atitinka jos veiklai norminiais teisės aktais nustatytus kriterijus. ASPĮ kartu su prašymu privalo pateikti šiuos dokumentus ir Asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintas jų kopijas: 6.1. galiojančią ASPĮ licenciją; 6.2. siūlomų teikti paslaugų sąrašą ir numatomą jų apimtį pagal nustatytą formą; 6.3. duomenis apie paslaugas teikiančius specialistus pagal nustatytą formą; 6.4. laisvos formos deklaraciją, patvirtinančią, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis (toliau – kompensuojamosios paslaugos), vadovaujamasi teisės aktų nustatytais šių paslaugų teikimo reikalavimais ir jų teikimo metodikomis.

Aprašo 11 punktas numatė, kad sutartis dėl kompensuojamųjų paslaugų, kurių teikimo išlaidos einamaisiais metais nebuvo apmokamos iš PSDF biudžeto lėšų, sudaroma, jeigu šios paslaugos atitinka Aprašo 9 punkte išvardytų programų nuostatas bei Valstybinės ligonių kasos patvirtintas prioritetines kryptis ir bent vieną iš toliau nurodomų specialiųjų sąlygų: 11.1. ASPĮ siūlo tokias kompensuojamąsias paslaugas, kurių TLK veiklos zonos aptarnaujamiems gyventojams trūksta (vartojimo rodiklis mažesnis nei šalies vidurkis) ir kurias numatoma plėtoti, vadovaujantis Aprašo 9 punkte nurodytais dokumentais; 11.2. ASPĮ siūlo kompensuojamąsias paslaugas, kurių teikimą nutraukė kita ASPĮ; 11.3. paslaugoms teikti ir (ar) jų plėtrai skiriamos papildomos PSDF biudžeto lėšos.

Šios teisės normos galiojo iki 2010 m. gruodžio 31 d.

Nuo 2011 m. sausio 1 d. įsigaliojo Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimai, numatę, kad naujo profilio stacionarinės paslaugos, apmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, gali būti teikiamos tik gavus leidimą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Kartu sveikatos apsaugos ministras 2010 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1144 papildė Aprašą 6.5 punktu, numatančiu, kad ASPĮ su prašymu privalo pateikti ir Sveikatos apsaugos ministerijos išduotą leidimą pradėti teikti naujo profilio stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Taigi teisės aktai numato papildomą prievolę subjektui, siekiančiam administracinės procedūros rezultato – teritorinei ligonių kasai papildomai pateikti Sveikatos apsaugos ministerijos leidimą. Toks reikalavimas buvo numatytas ir 2011 m. liepos 19 d. pareiškėjai teikiant prašymą papildyti sutartį ginčo paslaugomis 2012 metais (sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. V-520 redakcija galiojusi nuo 2011 m. birželio 3 d. iki 2011 m. spalio 26 d.). Aprašo 11 punkto nuostatos nepakito, todėl sutartis einamaisiais metais gali būti papildyta kompensuojamomis paslaugomis, kurių teikimo išlaidos einamaisiais metais nebuvo apmokamos iš PSDF biudžeto lėšų, jei, pirma, paslaugos atitinka Aprašo 9 punkte išvardytų programų nuostatas, antra, jei jos atitinka Valstybinės ligonių kasos patvirtintas prioritetines kryptis, ir trečia, jei atitinka bent vieną ir Aprašo 11.1-11.3 punktuose nurodomų specialiųjų sąlygų.

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog prašymo papildyti sutartį 2012 metais pateikimo metu galiojo tiek Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimai, tiek ir juos įgyvendinantys teisės aktai, tačiau sprendžiant iškilusį ginčą vadovaujamasi ne tik aukščiau paminėtomis materialinės teisės normų nuostatomis, bet sistemiškai vertinami ir ankstesni tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai dėl sutarčių papildymo ginčo paslaugomis ankstesniais metais.

Faktinės bylos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas

Klaipėdos universitetinė ligoninė siekia, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa papildytų su ja sutartį dėl antrinio lygio stacionarinių psichiatrijos paslaugų teikimo Klaipėdos apskrities gyventojams ir paslaugų apmokėjimo iš PSDF biudžeto lėšų 2012 metais. Teismo duomenų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog tarp šalių dėl minėtų paslaugų kyla ginčas nuo 2007 metų. Atsakovė atsisakė papildyti sutartis ginčo paslaugomis 2009, 2010, 2011 metais. Įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1562/2010 ir 2011 m. gegužės 12 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. A822-2147/2011 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimas ir 2010 m. spalio 8 d. sprendimas dėl 2009 metų ir 2010 metų sutarčių nepapildymo panaikinti ir atsakovė įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymus dėl sutarčių papildymo tiek 2009 metais, tiek ir 2010 metais. Atsakovė, iš naujo išnagrinėjusi pareiškėjos prašymus, jų netenkino 2011 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. A1-3056 ir 2011 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. A1-3164, kuriuos Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 18 d. panaikino ir įpareigojo atsakovę iš naujo išnagrinėti prašymus dėl 2009 ir 2010 metų sutarčių papildymo stacionarinėmis psichiatrijos paslaugomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-1753/2012 paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimą.

Panaikinus individualų teisės aktą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnį yra atkuriama buvusi iki ginčijamo akto teisinė padėtis, t.y. viešojo administravimo institucija laikoma neišsprendusi pareiškėjo prašymų. Taigi iš aukščiau nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad atsakovė nėra išsprendusi pareiškėjos prašymų dėl sutarčių papildymo ginčo paslaugomis 2009 ir 2010 metams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-1753/2012 konstatavo, kad sutarčių 2009 ir 2010 metams papildymas sukeltų tiesiogines teisines pasekmes administracinės sutarties šalims ateityje, nes esant teigiamiems atsakovės sprendimams, pareiškėja įgytų teisę paprastesnėmis sąlygomis sudaryti naujas paslaugų teikimo sutartis ateičiai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2011 m. liepos 19 d. raštu Nr. 9-2859 (t. 1, b.l. 14-15) kreipėsi į atsakovę, prašydama sudaryti sutartį dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos veiklos zonos gyventojams suteiktų stacionarių, ambulatorinių ir reabilitacinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo 2012 metais (pagal Aprašo 5 punktą kreiptasi nustatytais terminais – iki rugpjūčio 1 d.). Pakartotinai prašė papildyti sutartį stacionarinėmis psichiatrijos II ir psichiatrijos dienos stacionaro paslaugomis (toliau – ir ginčo paslaugos). 2011 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. A1-4297 (t. 1, b.l. 48) atsakovė informavo pareiškėją, jog prašymas papildyti sutartį ginčo paslaugomis bus svarstomas pateikus Apraše nurodytus dokumentus, įvertinus 2011 m. suteiktų paslaugų, apmokėtų iš PSDF biudžeto lėšų, analizę ir gavus Klaipėdos teritorinei ligonių kasai patvirtintą 2012 metų PSDF biudžetą. Iš pareiškėjos prašymo papildyti sutartį matyti, jog kartu su prašymu papildyti sutartį ginčo paslaugomis 2012 metais pareiškėja pateikė: įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijos Nr. 1000 kopiją; odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos licencijos kopiją; pageidaujamų teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą ir numatomą jų apimtį; duomenis apie paslaugas teikiančius specialistus; laisvos formos deklaraciją dėl teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjai 2012 m. kovo 7 d. elektroniniu paštu buvo išsiųstas 2012 metų sutarties projektas, pakartotinai jis išsiųstas 2012 m. kovo 9 d. (t. 1, b.l. 62-63). Klaipėdos universitetinė ligoninė 2012 m. kovo 14 d. raštu Nr. 9-1059 (t. 1, b.l. 59-60) pateikė atsakovei pastabas dėl sutarties projekto nurodydama, jog be motyvų neįtrauktos spindulinės terapijos dienos stacionaro pasaugos ir ambulatorinės vaikų pulmonologo paslaugos. Pažymėtina, jog pastabų dėl ginčo paslaugų pareiškėja nenurodė. Teisėjų kolegija pažymi, kad pastabos pateiktos laikantis Aprašo 21 punkte numatytų terminų – pateikti pasiūlymus ir pastabas per 10 darbo dienų. Atsakovė atsakė į pastabas 2012 m. kovo 26 d. raštu Nr. A1-1367 (t. 1, b.l. 61). Pakartotinai pareiškėja pateikė pastabas dėl sutarties projekto 2012 m. kovo 21 d. raštu Nr. 9-1157 (t. 1, b.l. 64-65), kuriose buvo nurodyta, jog atsakovė neargumentavo priežasčių į sutarties projektą neįtraukti suaugusiųjų psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų (kodas 338) bei stacionarinių suaugusiųjų psichiatrijos paslaugų, t.y. ginčo paslaugų. Atsakovė argumentuoja, kad pareiškėja praleido 10 darbo dienų terminą pastaboms pateikti, tačiau teisėjų kolegija, sistemiškai vertindama pareiškėjos ir atsakovės susirašinėjimą konstatuoja, kad pakartotinių pastabų pateikimas negali būti formaliai vertinamas kaip pateiktas praleidus nustatytus terminus.

Atsakovė ginčijamą Sprendimą motyvuoja Aprašo 11 ir 6.5 punktais nurodydama, kad: 1) ASPĮ nepateikė Sveikatos apsaugos ministerijos leidimo teikti stacionarinės suaugusiųjų psichiatrijos paslaugas; 2) suaugusiųjų psichiatrijos dienos stacionaro vartojimo rodiklis Klaipėdos savivaldybėje yra didesnis nei Klaipėdos TLK veiklos zonos vartojimo vidurkis; 3) paslaugų teikimo nenutraukė nei viena ASPĮ; 4) Klaipėdos TLK 2012 metams nebuvo skirtos papildomos PSDF biudžeto lėšos paslaugų plėtrai. Teisėjų kolegijos vertinimu, Aprašo 6.5 ir 11 punktu nurodymas ginčijame Sprendime, negali būti laikomas motyvų pagrindimu Sveikatos draudimo įstatymo nuostatomis.

Vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas) – įstatymo viršenybės principas, kuris inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 dalis). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 dalis). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pabrėžtina, kad pareiga vykdant viešojo administravimo veiklą laikytis teisėtumo principo apima tiek reikalavimą priimti administracinį sprendimą, kuris atitiktų tam teisiniam santykiui taikytiną konkrečią teisės normą (turinio požiūriu sprendimas turi būti pagrįstas tinkamu teisiniu pagrindu), tiek reikalavimą priimtame sprendime expressis verbis nurodyti teisinį pagrindą atitinkančią konkrečią teisės normą.

Analizuojant ginčijamą Sprendimą matyti, jog jame nėra nurodyta, kokia teisės norma remiantis jis priimtas. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1562/2010, 2010 m. gegužės 12 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A822-2147/2011 nepagrįstais pripažino sprendimų motyvus dėl papildomų PSDF biudžeto lėšų skyrimo. Ginčijame Sprendime išdėstytos faktinės aplinkybės vertinamos pagal tuos pačius kriterijus, kurie pripažinti nepagrįstais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aukščiau nurodytuose procesiniuose dokumentuose. Ginčijamame Sprendime nemotyvuotai nurodyta, kad suaugusiųjų psichiatrijos dienos stacionaro vartojimo rodiklis Klaipėdos savivaldybėje yra didesnis nei Klaipėdos TLK veiklos zonos vartojimo vidurkis; visiškai neaptarti paslaugų vartojimo vidurkių skaičiai, nenurodyta, kokiais duomenimis remiantis nustatytas paslaugų vartojimo vidurkis. Taip pat pažymėtina, jog pagal Aprašo 11.1 punktą turi būti lyginamas paslaugos vartojimo vidurkis teritorinės ligonių kasos veiklos zonoje su šalies vartojimo vidurkiu. Nors teismo posėdžio metu atsakovės atstovė pateikė ambulatorinių paslaugų vidurkių duomenis, tačiau akivaizdu, jog ginčijamame Sprendime jie neaptarti, nemotyvuoti, nepagrįsti. Iš Sprendimo matyti, kad atsakovė apskritai nevertino, ar paslaugos, kuriomis pareiškėja prašė papildyti sutartį, atitiko Valstybinės ligonių kasos patvirtintas prioritetines kryptis pagal Aprašo 11 punktą.

Pažymėtina, kad Sprendimo motyvas, jog pareiškėja nepateikė Aprašo 6.5 punkte nurodyto Sveikatos apsaugos ministerijos išduoto leidimo pradėti teikti naujo profilio stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas PSDF biudžeto lėšomis, atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip minėta aukščiau, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi konstatuota, kad ankstesnių sutarčių papildymas sukeltų tiesiogines teisines pasekmes administracinės sutarties šalims ateityje, nes pareiškėja įgytų teisę sudaryti sutartis paprastesnėmis sąlygomis. Būtent, nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo ankstesnių atsakovės sprendimų nepagrįstumą, o tai reiškia, jog priėmus teigiamą sprendimą dėl ankstesnės sutarties papildymo, pareiškėja nagrinėjamu atveju įgytų teisę sudaryti sutartį paprastesnėmis sąlygomis, t.y. netaikant Aprašo 6.5 punkto, kuris įsigaliojo tik 2011 m. sausio 1 d.

Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau nurodytais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu ir nutartimi, konstatuoja, jog atsakovė, nagrinėdama pareiškėjos prašymą papildyti sutartį ginčo paslaugomis 2012 metams, nepagrįstai nurodė motyvą dėl Sveikatos apsaugos ministerijos leidimo teikti paslaugas nepateikimo, nes nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius dėl ankstesnių sutarčių nesudarymo, toks reikalavimas vertintinas kaip perteklinis.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje reikalavimas pagrįsti individualų teisės aktą faktiniais duomenimis įtvirtintas dėl to, kad ne tik aktą priėmusiai institucijai, bet ir subjektui, kuriam šis aktas skirtas, bei bylą nagrinėjančiam teismui, būtų aišku, kokia faktine situacija aktas grindžiamas ir būtų galima vertinti, ar tai padaryta pagrįstai. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, jame konkrečių faktinių duomenų, nei jų analizės nepateikta ir nėra galimybės teismui revizuoti atsakovės teiginių dėl Aprašo 11.1 punkto.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus konstatuojama, jog priimant 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. A1-1499 nebuvo tinkamai ir motyvuotai įvertintos aplinkybės, nurodytos Aprašo 11 punkte, nepagrįstai nurodytas Aprašo 6.5 punkto reikalavimo nesilaikymas, neįvertinos visos aplinkybės, kurias reikalauja įvertinti minėtas teisės aktas, todėl ginčijamas Sprendimas dalyje dėl ginčo paslaugų negali būti traktuojamas kaip tinkamai pagrįstas objektyviais duomenimis ir atitinkantis individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad į nustatyta tvarka paskelbtuose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos bei išplėstinių penkių ir septynių teisėjų kolegijų apeliacine tvarka apeliacine tvarka priimtuose sprendimuose, nutartyse ir nutarimuose esančius įstatymo taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti subjektai, taikydami tuos pačius įstatymus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-339/2008 ir kitose nutartyse konstatavo, kad pagal Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalį sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų sudaromos, atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones, priešingu atveju, negavus šių nuomonių pažeidžiamos pagrindinės viešojo administravimo procedūros. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-1753/2012 konstatavo, kad atsakovė nėra tinkamai įvykdžiusi Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Nagrinėjant pareiškėjos prašymą papildyti sutartį 2012 metais taip pat nebuvo gautos Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomonės. Remiantis paminėta nutartimi, pripažįstamas nepagrįstu atsakovės argumentas, jog Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos teikia nuomonę ne dėl kiekvienos sutarties tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, o dėl Sveikatos ministerijos tvirtinamos tvarkos, kuria vadovaujantis ir turi būti sudaromos minėtos sutartys. Pažymėtina, jog Sveikatos draudimo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 30 straipsnio 8 punktas numato minėtų subjektų pareigą nagrinėti kitus privalomojo sveikatos draudimo klausimus bei vykdyti kitas Sveikatos draudimo įstatymo numatytas funkcijas. Atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 8 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-339/2008, teisėjų kolegija sprendžia, jog negavus Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomonių dėl pareiškėjos prašymo papildyti 2012 metų sutartį, nebuvo galima priimti sprendimų, todėl ginčijamas sprendimas priimtas pažeidus pagrindines viešojo administravimo procedūras (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2012 m. balandžio 3 d. sprendimas Nr. A1-1499 „Dėl 2012 m. sutarties „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų“ dalyje dėl suaugusiųjų psichiatrijos dienos stacionaro bei stacionarinių psichiatrijos paslaugų yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, naikintinas.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesąžiningai naudojasi sutarties laisvės principu – sutartys dėl ginčo paslaugų nesudaromos nuo 2009 metų, nors įsiteisėjusiais paminėtais teismų sprendimais yra konstatuojamas sprendimų nepagrįstumas ir motyvuojama, jog sprendimai yra grindžiami motyvais, dėl kurių nepagrįstumo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ankstesnėmis nutartimis ir sprendimu jau pasisakė, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesilaiko įstatymo nustatytų pareigų ir apribojimų sutarčių sudarymo ir vykdymo procese, ginčo atveju atsakovė įpareigojama papildyti 2012 m. kovo 1 d. sutartį Nr. S2-2012-137/05-12-0008 (b.l. 23-25) ginčo paslaugomis. Pažymėtina, jog 2012 m. gegužės 24 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje aiškiai išdėstė atsakovei kriterijus, pagal kuriuos turi būti vertinamas prašymas ir priimamas sprendimas. Būtent, vadovaudamasi minėtais kriterijais, atsakovė per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi nagrinėti ir 2012 metų pareiškėjos prašymą bei priimti motyvuotą sprendimą papildyti sutartį ginčo paslaugomis.

Atsakovė privalo tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias teritorinių ligonių kasų sutarčių su valstybės, savivaldybių ir kitomis licenciją sveikatos priežiūros ir farmacinei veiklai turinčiomis arba akredituotomis šiai veiklai bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis sudarymo.

Teismas neturi teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę einamiems metams, kuriais pasibaigs teisminis ginčas, sudaryti sutartį su pareiškėja suaugusiųjų psichiatrijos dienos stacionaro paslaugomis ir stacionarinėmis psichiatrijos paslaugomis, kadangi tarp šalių nėra iškilusio ginčo dėl sutarties nepapildymo ginčo paslaugomis einamiems metams, kuriais pasibaigs teisminis ginčas.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu ginčijamas sprendimas iš dalies naikintinas ir atsakovė įpareigojama iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą papildytį sutartį ginčo paslaugomis bei priimti sprendimą papildyti 2012 m. kovo 1 d. sutartį Nr. S2-2012-137/05-12-0008 suaugusiųjų psichiatrijos dienos stacionaro ir stacionarinėmis psichiatrijos paslaugomis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendė:

pareiškėjos viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. A1-1499 „Dėl 2012 m. sutarties „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų“ dalyje dėl atsisakymo papildyti sutartį suaugusiųjų psichiatrijos dienos stacionaro bei stacionarinių psichiatrijos paslaugomis.

Įpareigoti atsakovę Klaipėdos teritorinę ligonių kasą per mėnesį laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo nagrinėti VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymą dėl 2012 metų sutarties papildymo suaugusiųjų psichiatrijos dienos stacionaro ir stacionarinėms psichiatrijos paslaugoms ir papildyti 2012 m. kovo 1 d. sutartį Nr. S2-2012-137/05-12-0008 suaugusiųjų psichiatrijos dienos stacionaro ir stacionarinėmis psichiatrijos paslaugomis.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Dalia GumuliauskienėEglė KiaurakytėAušrelė Mažrimienė