Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-11-16 · Byla Nr. N-62-1700-06

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-11-16
Bylos Nr.
N-62-1700-06
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Artūras Drigotas
Administracinė byla Nr. N 9(62)–1700/2006Procesinio sprendimo kategorija – 32
„(S)“LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal K. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 26 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nusta t ė:

I.

Šiaulių rajono policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros poskyrio 2004 m. gruodžio 15 d. nutarimu K. R. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnyje ir 126 straipsnio 3 dalyje numatytųjų pažeidimų padarymą buvo paskirta subendrintoji nuobauda – 2500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Nuobauda paskirta už tai, kad jis 2004 m. lapkričio 19 d., apie 19 val. 20 min., Šiaulių rajone, Meškių kaimo ribose, kelyje Ryga – Šiauliai – Tauragė – Kaliningradas - Tauragė, vairuodamas automobilį, nepasirinko eismui saugaus greičio, apvažiuodamas kitą automobilį jį kliudė, ko pasekoje buvo apgadintos abi transporto priemonės, iš įvykio vietos pasišalino, po incidento vartojo alkoholinius gėrimus iki kol įvykio vietoje nebuvo nustatytos ir ištirtos jo aplinkybės.

II.

K. R. po jo nubaudimo kreipėsi į apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti policijos nutarimą ir jo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodė, kad minėtu laiku automobilio nevairavo ir vairuoti negalėjo, todėl jokio autoįvykio nepadarė, byla suklastota. Nėra surinkta įrodymų, kad jis dalyvavo įvykyje. Liudytoja R. S. nurodo, kad K. R. neva vairuodamas automobilį kliudė T. K. mašinos dešinįjį, o ne kairįjį kampą. Šioje situacijoje vairuotojas ir keleivė, važiavusi priekyje, nurodo skirtingas aplinkybes. Jie pasirašė po šiais parodymais. Liudytojų parodymai, kuriais bandoma remtis, yra subjektyvūs ir prieštaringi. Nėra net automobilių sugadinimų aprašymų, neaišku kuria automobilių dalimi buvo kontaktuota. Kontakto nebuvimą įrodo ir tai, kad nebuvo nustatyta jokių sugadinimų automobiliui „VW Golf“. Tai patvirtina T. K. pasakymas, kad jam jokia žala nepadaryta. Teismui buvo pateikta pažyma, kad į draudimo kompaniją dėl žalos atlyginimo T. K. nesikreipė. Šioje situacijoje nutarimas turėtų būti naikintinas, nes buvo padaryti proceso pažeidimai dėl kurių Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 89 straipsnis įpareigoja naikinti neteisėtą aktą, kuris priimamas pažeidžiant procedūras, t. y. nepaskelbiant nutarimo arba jį paskelbiant kitokį. Gautas buvo visiškai kitoks nutarimas, negu buvo paskelbtas.

Apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pateiktojo skundo argumentus, padarė išvadą, kad skundas netenkintinas. Teismas, išanalizavęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatavo, kad yra surinkta pakankamai duomenų, jog nubaustasis K. R. padarė jam inkriminuotus pažeidimus. Tai yra įrodyta T. K. , R. S. ir D. D. , B. D. , policijos pareigūnų parodymais, fotonuotraukomis. Be to, transporto priemonių apgadinimai tinkamai užfiksuoti autoavarijos vietos schemoje, kas nesudaro teismui pagrindo abejoti, jog automobilių sugadinimai betarpiškai susiję su kilusiu eismo įvykiu. R. S. teiginys, kad automobilis „Ford Orion“ kliudė kairia puse jo automobilį, vertintinas kaip klaida, nes iš kitų byloje surinktų įrodymų matyti, kad buvo priešingai. Paties pažeidėjo neblaivumo faktas užfiksuotas tinkamai. Nėra pagrindo abejoti Medicininės apžiūros akto teisėtumu ir pagrįstumu, todėl teismas jį vertina kaip įrodymą, konstatuojantį neginčijamą nubaustojo K. R. neblaivumo faktą. Pareiškėjo ir jo atstovo argumentai, jog nukentėjusiojo parodymai apie tai, kad autoįvykio metu nepadaryta jokia žala ir ta aplinkybė įrodo autoįvykio nebuvimo faktą, nereiškia, kad automobilis nebuvo apgadintas, kadangi toks T. K. pasakymas dar nereiškia, kad yra aplinkybė, šalinanti administracinę atsakomybę. Materialios žalos dydžio nustatymas, atsižvelgiant į sužalojimo laipsnį, yra nukentėjusiojo subjektyvus reikalas ir jo teisė reikalauti ar nereikalauti žalos atlyginimo ateityje. Nubaustasis asmuo nepaneigė byloje surinktų įrodymų, nepateikė naujų įrodymų, kurie teismui leistų suabejoti byloje esančiais dokumentais, todėl jo parodymus teismas vertina kaip bylos vilkinimą, turint tikslą išvengti administracinės atsakomybės. Taip pat kritiškai įvertinti V. R. , R. R. ir V. G. parodymai, nes jie K. R. artimi asmenys ir įvykio nematė. Skunde nurodytais motyvais panaikinti paskirtą nuobaudą nėra pagrindo.

III.

K. R. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti priimtus dokumentus dėl jo nubaudimo, nes nesutinkama su teismo nutartimi, kadangi ji priimta pažeidžiant proceso normas, nesurinkti įrodymai būtinoms aplinkybėms išsiaiškinti, neišspręsti visi pareikšti reikalavimai.

Teigiama, kad bylą išnagrinėjo neteisėta teismo sudėtis, nes teisėjas, pasak apelianto, turėjo nusišalinti pagal jo pareikštą nepasitikėjimą. Taip pat teigiama, kad buvo nepaisoma ABTĮ 48, 49, 53, 57, 83 straipsnių nuostatų. Nesutinkama su apygardos administracinio teismo padarytuoju įrodymų vertinimu, teigiama, kad netinkamai atlikta jo girtumo nustatymo procedūra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konst atuoja:

IV.

Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsnis nustato skundų dėl nutarimų administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo tvarka, o šio straipsnio trečioje dalyje nurodyta, administracinių teisės pažeidimų bylas pagal skundus dėl administravimo subjektų (jų pareigūnų) priimtų nutarimų šiose bylose apygardos administraciniame teisme nagrinėja vienas teisėjas pirmosios instancijos teismo proceso tvarka, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso normomis, o prireikus ir šiuo įstatymu. Taigi, apygardos administracinis teismas negalėjo pažeisti tų nuostatų, kurios skirtos nagrinėti taip vadinamosioms ginčo byloms. Atmestinas apelianto teiginys, kad bylą išnagrinėjo neteisėta teismo sudėtis. Teisėjo nušalinimas turi būti pagrįstas, o nušalinimo pagrindus nustato įstatymas. K. R. reikšdamas nušalimą nušalinimo pagrindų nenurodė ir tai patvirtina jo pateiktas audioįrašas. Todėl jo teiginiai dėl proceso normų pažeidimo atmetami.

Pagal ATPK 256 straipsnį, protokolas yra vienas iš įrodymų ir tai yra procesinis dokumentas, kuriuo remiantis nagrinėjama byla ir priimamas nutarimas. ATPK 259, 260 straipsniai numato, kad protokolas surašomas, kai žinomas teisės pažeidimo padarymo faktas, pažeidimo esmė, motyvai, jį padaręs asmuo, kai galima konstatuoti teisės pažeidimo sudėties keturis elementus. Kadangi byla nagrinėjama tik protokole suformuluotų aplinkybių apimtimi, protokolas rašomas tik tada, kai žinomos visos fakto aplinkybės, surinkti ir užfiksuoti įrodymai ir tai leidžia teisiškai įvertinti veiką. Neatlikus tyrimo, protokolas neatliktų ATPK 256 straipsnyje numatytos įrodymo funkcijos, t. y. nebūtų tinkamas įrodymas. Apygardos administracinis teismas pažymėjo, kad byloje yra du protokolai. Matomai, antrasis dokumentas surašytas vietoj ankstesniojo. Nors įstatymas nenustatė tvarkos, tačiau turėtų būti atitinkamas pažymėjimas, kad būtų aiški situacija. Į tai reikėtų atkreipti dėmesį, nes, kaip minėta, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas. Juo pradedamas procesas dėl galimai padaryto pažeidimo bei suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir apkaltintajam asmeniui garantuojama galimybė gintis nuo pareikšto kaltinimo. Todėl svarbios visos aplinkybės susijusios su kaltinimu.

Apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas K. R. skundą, turėjo spręsti, ar jo veikoje yra inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų sudėtys. Apygardos administracinis teismas įgyvendindamas šį uždavinį neišvengiamai turėjo išanalizuoti bylos duomenis. ATPK 257 straipsnis numato, kad įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas — tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta surinkus visus reikiamus įrodymus, išnagrinėjus reikšmingus faktus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, iškėlus ir ištyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teismas bylos fakto aplinkybes nustatė, vertino ir išaiškino tinkamai ir teisingai, jas visas ištyrė, padarė argumentuotas išvadas. Teisminio nagrinėjimo metu išaiškintos ir nustatytos aplinkybės atitinka išdėstytąsias teismo nutartyje. Aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, kurias teismas laikė nustatytomis, yra įrodytos. Nutartyje yra įrodymų analizė. Teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, priešingai negu teigia apeliantas, ir todėl yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad aplinkybių tyrimas atliktas išsamiai bei nutartis atitinka jai keliamus pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimus. Apeliacinio skundo teiginiais teismo išvados nepaneigiamos, tačiau nesutinkama su teismo nutartyje padarytuoju įrodymų vertinimu. Apeliantas, ginčydamas teismo padarytąsias išvadas, remiasi tik jam naudingais teiginiais, tačiau jais teismas nepatikėjo. Apeliaciniame skunde nėra nereikalaujančių vertinimo duomenų, kurie paneigtų teismo padarytas išvadas arba parodytų jų prieštaringumą. Tai pasakytina ir apie medicininio tyrimo aktą ir atliktą procedūrą.

Pripažintina, kad apygardos administracinis teismas išnagrinėjo visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku. Todėl apelianto teiginys, kad teismas neišsprendė visų jo reikalavimų, nepriimtinas. Esant tokioms aplinkybėms, apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutar i a:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą, K. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisArtūras DrigotasRičardas Piličiauskas