Kauno apygardos teismo nutartis

2013-12-30 · Civilinė byla Nr. 2A-1583-413/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-30
Bylos Nr.
2A-1583-413/2013
Teisminio proceso Nr.
2-21-3-00111-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas (pirm.), Gintautas Koriaginas (pran.), Galina Blaževič
Atsakovas
I. T.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Forsina“
Trečiasis asmuo
E. B., G. T.
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1583-413/2013;Teisminio proceso Nr. 2-21-3-00111-2012-6;
Pirmosios instancijos teismo teisėja: Violeta Miceikienė;(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6; 121.21
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Gintauto Koriagino (pranešėjas) ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2614-540/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Forsina“ ieškinį atsakovams I. T., tretieji asmenys E. B., G. T. ir bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Skarotoji eglutė“, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Trečiasis asmuo E. B. (toliau ir Rangovas) ir jo sutuoktinė R. B. 2005 m. liepos 14 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė, o atsakovė I. T. (toliau ir Užsakovė) nupirko 0,0675 ha žemės sklypą su nebaigtos statybos gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną (2005 m. liepos 14 d.) E. B. ir I. T. sudarė dar vieną sutartį (toliau Rangos sutartį), pagal kurią rangovas įsipareigojo parduotame objekte nuo 2005 m. liepos 25 d. iki 2005 m. rugpjūčio 26 d. atlikti statybos darbus, numatytus šios sutarties 1.2 punkte, kurių vertė 26 500 Lt (su PVM), o užsakovė įsipareigojo patikrinti atliktus darbus ir ne vėliau kaip po 3 dienų po priėmimo – perdavimo akto pateikimo dienos jį pasirašyti ir pilnai už atliktus darbus atsiskaityti arba pateikti rangovui patikrinimo metu pastebėtų defektų aktą (sutarties 5.3 punktas). Rangovas 2005 m. liepos 20 d. Statybos rangos sutartimi Rangos sutartyje numatytus darbus pavedė atlikti trečiajam asmeniui UAB „Skarotoji eglutė“ (toliau - Subrangovas). E. B. 2005 m. rugpjūčio 26 d. vienasmeniškai pasirašė Atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą ir 2006 m. spalio 23 d. registruota pašto siunta išsiuntė užsakovei. Atsakovė 2006 m. lapkričio 6 d. pretenzija dėl atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymo nurodė, kad rangovui neatlikus darbų iki Rangos sutartimi nustatyto termino (2005-08-26), šiuos darbus užsakovė atliko savo lėšomis, informavo rangovą apie pastebėtus naujus statinio trūkumus ir pareikalavo šiuos trūkumus pašalinti. Rangovas 2011 m. spalio 10 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Nr. 2011 10 10/K1 perleido savo reikalavimo teisę į 26 500 Lt skolą ieškovui UAB „Forsina“. Ieškovas 2011 m. spalio 12 d. išsiuntė atsakovei I. T. pranešimą apie reikalavimo teisės perėmimą į atsakovės skolą ir paragino ją sumokėti minėtą skolą geruoju. Nepavykus šalims susitarti taikiai, ieškovas 2012 m. sausio 17 d. pateikė ieškinį teismui prašydamas dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės I. T. 26 500 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 19 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovui iš atsakovės 26 500 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. sausio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 398 Lt žyminio mokesčio.

Atsakovė dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. preliminaraus sprendimo pateikė prieštaravimus, nurodydama, kad nesutinka su skolos priteisimu, kadangi ieškovas prašomą priteisti skolą įrodinėja suklastotais dokumentais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 2 d. galutiniu sprendimu paliko Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. preliminarų sprendimą nepakeistą, priteisė ieškovui UAB „Forsina“ iš atsakovės I. T. 398 Lt žyminio mokesčio, 1 250 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti bei 137,08 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamam ginčui spręsti taikytinos vartojimo rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Pažymėjo, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo ir nustatė, kad ieškovas savo reikalavimą grindė 2005 m. liepos 14 d. Rangos sutartimi; 2005 m. rugpjūčio 26 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktu; 2005 m. rugpjūčio 31 d. prekių (medžiagų) nurašymo aktu; 2005 m. liepos 20 d. Statybos rangos sutartimi, sudaryta tarp rangovo ir subrangovo; 2005 m. gegužės 12 d. statybos darbų sutartimi, sudaryta tarp subrangovo ir UAB „Ugnė“; PVM sąskaitomis-faktūromis; bendrastatybinių darbų aktais. Pastebėjo, kad kilus šalių ginčui dėl 2005 m. rugpjūčio 26 d. atliktų darbų akto (t. 1, b. l. 14), kaip rašytinio įrodymo leistinumo, ieškovas nuo šio įrodymo atsisakė. Atsakovė ir trečiasis asmuo G. T. atsikirtimus į ieškinį grindė savo paaiškinimais. Vertindamas šalių poziciją, teismas pažymėjo, kad atsakovė iki 2005 m. liepos 14 d. Rangos sutartyje numatytų darbų atlikimo termino pabaigos sutarties neatsisakė ir nepateikė įrodymų, kad ši sutartis buvo vykdoma netinkamai ar iš viso nebuvo vykdoma. Priešingai, iš liudytojų G. R. bei E. B. parodymų teismas sprendė, kad atliekant statybos darbus prie namo beveik kas dieną būdavo namo šeimininkai I. ir G. T.. Pažymėjo, nors Rangos sutarties 7.1. šalys buvo numatę, kad rangovui neatlikus darbų šioje sutartyje numatytais terminais, užsakovė turi teisę sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu neatliktiems darbams atlikti arba atlikti šiuos darbus savo lėšomis ir tokiu atveju rangovas privalo atlyginti užsakovui visas išlaidas, susijusias su darbų, kurių rangovas šioje sutartyje nustatytais terminais neužbaigė, atlikimu, tačiau atsakovė, nors ir teigdama, kad visus Rangos sutartyje numatytus darbus atliko savo lėšomis, nesikreipė į rangovą dėl atliktų darbų išlaidų atlyginimo. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės ir trečiojo asmens G. T. į bylą teiktus įrodymus dėl namo dujofikavimo, aplinkos sutvarkymo ir tvoros aptvėrimo darbų, nurodydamas, kad atsakovės ir trečiojo asmens teikti įrodymai (fotonuotraukos, sutartis dėl namo dujofikavimo, kt.) jų nurodomų aplinkybių nepatvirtiną, o apie darbų atlikimą ūkio būdu ir nuosavomis lėšomis įrodymų iš viso nepateikta. Be to, atsakovės ir jo sutuoktinio nurodomas aplinkybės paneigia liudytojų R. R. ir E. B. parodymai, trečiojo asmens E. B. paaiškinimai. Šalys Sutarties 5.3. buvo numatę, jog užsakovas privalo patikrinti atliktus darbus ir ne vėliau kaip po 3 dienų po priėmimo-perdavimo akto įteikimo dienos jį pasirašyti ir pilnai atsiskaityti arba pateikti rangovui patikrinimo metu pastebėtų defektų aktą. Teismas nustatė, kad per sutartyje nustatytą 3 d. terminą atsakovė pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės nepateikė. Tinkamas darbų priėmimas-perdavimas, kaip numatyta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, 6.662 straipsnio 1 dalyje, neįvyko, rangovas E. B. neįvykdė CK 6.679 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos. Remdamasis kasacinio teismo praktika, teismas konstatavo, kad ginčo atveju abi šalys pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir nesilaikė teisės aktų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009). Pažymėjęs, kad byloje nenuginčijus, jog darbai, kurie nurodyti Rangos sutartyje, yra atlikti ir nenustačius, kad tų darbų rezultatu nebūtų naudojamasi, atsakovei neįrodžius, jog minėtus darbus ji atliko savo lėšomis, taip pat nesant įrodymų, patvirtinančių tų darbų trūkumus, kurie galėtų būti pagrindas atsisakyti juos priimti ir už juos apmokėti ar atitinkamai mažinti atliktų darbų kainą, teismas konstatavo, kad sutartyje numatyti darbai yra priimti, todėl už juos turi būti apmokėta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė I. T. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prisidėjimu prie apeliacinio skundo trečiasis asmuo G. T. palaiko apeliacinio skundo argumentus ir prašo jį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl netinkamo CK 6.662 str. 1 d. taikymo. CK 6.662 str. 6 dalyje nustatyta, kad jeigu rangos sutartis nenustato ko kita, kai užsakovas vengia priimti atliktą darbą, rangovas turi teisę pasibaigus mėnesio terminui nuo tos dienos, kurią pagal sutartį darbai turėjo būti priimti, ir du kartus raštu įspėjęs užsakovą perduoti darbo rezultatą, o gautą sumą, atsiskaitęs visus sau priklausančius mokėjimus, užsakovo vardu sumokėti į depozitinę sąskaitą. Iš šios teisės normos seka, jog užsakovui vengiant priimti atliktą darbą, rangovas įgyja teisę į atliktų darbų apmokėjimą tik po mėnesio laiko du kartus raštu įspėjęs užsakovą. Trečiasis asmuo E. B. pripažįsta, jog tik vieną kartą ir daugiau kaip po metų išsiuntė atsakovei atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktą, o pretenzijų iš viso nesiuntė. 2005 m. rugpjūčio 26 d. vienašališkai rangovo E. B. pasirašytame atliktų darbų perdavimo - priėmimo akte (1 t. b. l. 15 ) nenurodyti atlikti darbai, jų kiekiai, apimtis, vertė. Minėtame akte esanti nuoroda į 2005 m. liepos 14 d. sutartį situacijos nekeičia, nes Rangos sutartyje darbų kiekiai, apimtys ir vertė taip pat nenurodyti. Todėl tokio akto pagrindu apskritai neįmanoma priimti darbų. Byloje yra vienintelis dokumentas, kuriame išvardinti darbų kiekiai, apimtis, vertė – tai UAB „Skarotoji eglutė“ ir užsakovo E. B. pasirašytas 2005 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų aktas. Tačiau šis dokumentas yra suklastotas, ieškovas atsisakė šio įrodymo ir teismas jo nevertino. Todėl teismas neturėjo net galimybės nustatyti atliktų darbų kiekius, apimtis, vertę. Neatsitiktinai teismo sprendime net nenurodyta, už kokių darbų atlikimą teismas priteisė pinigus. Nenustačius atliktų darbų kiekių, apimties ir vertės neįmanoma nustatyti ir jų perdavimo. Nenustačius atliktų darbų perdavimo ieškinys negalėjo būti patenkintas.

2. Dėl netinkamo CK 6.665 str. 1 d. taikymo. CK 6.655 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirųjų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba, užsakovo sutikimu, anksčiau nustatyto termino. Taigi šioje normoje nustatyta pagrindinė darbų apmokėjimo sąlyga - tinkamai ir laiku atlikti darbai. Pagal bendrąją taisyklę darbų kokybė nustatoma darbų priėmimo metu ir užfiksuojama darbų priėmimo-perdavimo akte (CK 6.644 str. 1 d., 6.662 str.). Šioje byloje teismas nenustatė šių būtinų užsakovo pareigos apmokėti rangovui atsiradimo sąlygų ir, kaip jau minėta, teismas net nenurodė už kokių darbų atlikimą priteisė pinigus. Teismo sprendimu taip pat nenustatytas rangovo tariamai atliktų darbų tinkamumas ir jų atlikimo terminas. Vadinasi, teismas nenustatė nei vienos būtinosios sąlygos, kuri sąlygotų atsakovės pareigą ką nors mokėti ieškovui. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovei pradėjus naudoti pagal paskirtį darbo rezultatą, jai kyla pareiga sumokėti už tinkamą darbo rezultatą. Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009 kasacinis teismas nekonstatavo, kad naudojimosi darbų rezultatais aplinkybė savaime patvirtina darbų priėmimo ir jų tinkamos kokybės, kaip pagrindo rangovui reikalauti atlyginimo, faktą. Tai turi būti nustatinėjama tiriant ir vertinant visus pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į įrodymų visetą.

3. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Ieškovas 2005 m. liepos 14 d. Rangos sutartyje numatytų darbų atlikimą įrodinėjo UAB „Skarotoji eglutė“ ir užsakovo E. B. pasirašytu 2005 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų aktu, 2005 m. rugpjūčio 26 d. vienašališkai E. B. pasirašytu atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktu (1 t. b.1.15), 2005 m. rugpjūčio 31 d. aktu dėl prekių (medžiagų) nurašymo Nr. NUA 08-03, rangovo UAB „Skarotoji eglutė“ ir užsakovo E. B. pasirašytu 2005 m. rugsėjo 26 d. aktu Nr. 3 (2 t. b. l. 3), statybinių medžiagų įgijimo PVM sąskaitomis faktūromis. 2005 m. rugpjūčio 26 d. vienašališkai E. B. pasirašytas atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktas, nurašymo aktas, aktas Nr. 3, kuriais teismas grindžia sprendimą, yra suklastoti. Vienašališkai E. B. pasirašytas atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktą atsakovė pirmą kartą pamatė gavusi ieškinį. Darbus, kuriuos, anot E. B., jis 2005 m. rugpjūčio 26 d. vienašališkai pasirašytu atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktu perdavė atsakovei, jis iš rangovo UAB „Skarotoji eglutė“ priėmė 2005 m. rugsėjo 26 d. aktu Nr. 3, t. y. mėnesiu vėliau nei perdavė juos atsakovei. Iš tokių įrodymų akivaizdu, kad darbai nebuvo atlikti iki 2005 m. rugpjūčio 26 d. Nurašymo aktu subrangovas UAB „Skarotoji eglutė“ 2005 m. rugpjūčio 31 d. nurašė 1242,5 kg celiuliozinės vatos už 4470 Lt. Būtent tokį celiuliozinės vatos kiekį už tokią kainą UAB „Skarotoji eglutė‘ įgijo 2005-08-09 PVM sąskaitos faktūros EKO Nr. 0020289 pagrindu. Lygiai ta pati sąskaita pateikta į Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-20114-285/2012 (toje byloje tas pats ieškovas reiškia analogiškus reikalavimus analogiškų dokumentų pagrindu kitai atsakovei) kartu su analogišku 2005 m. rugpjūčio 31 d. prekių (medžiagų) nurašymo aktu Nr. NUA 08-03. Iš to seka, kad ieškovas tos pačios PVM sąskaitos faktūros pagrindu nori prisiteisti pinigus iš dviejų skirtingų atsakovų. Be to, Rangos sutartyje numatyti darbai negalėjo būti perduoti rangovo UAB „Skarotoji eglutė“ užsakovui E. B. 2005 m. rugsėjo 26 d. Aktu Nr. 3, nes tie patys darbai tarp tų pačių šalių jau buvo perduoti 2005 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų aktu. Be to, Aktu Nr. 3 rangovas UAB „Skarotoji eglutė“ užsakovui E. B. perdavė visus statybos darbus namo Nr. 7, kurį dar 2005 m. liepos 14 d. notarine pirkimo - pardavimo sutartimi E. B. pardavė atsakovei. Negalima parduoti namo, kurio statybos darbų užsakovas (pardavėjas E. B.) nėra priėmęs iš rangovo, todėl akivaizdu, kad Aktas Nr. 3 yra surašytas atgaline data, t. y. suklastotas. Be to, kaip matyti iš nuotraukų (2 t. b.1. 109-117), pridėtų prie 2005 m. gruodžio 9 d. turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. KDG-511135, dalis darbų (tvora, juodžemio paskleidimas), numatytų Rangos sutartyje, nebuvo atlikti ir 2005 m. lapkričio mėn., o durų staktų remontas neatliktas iki šiol, t.y. į šį Aktą Nr. 3 įrašyti žinomai tikrovės neatitinkantys duomenys. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog UAB „Skarotoji eglutė“ pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos statybinės medžiagos buvo panaudotos atsakovės namo statybai. Nei vienoje sąskaitoje nenurodyta, kad statybinės medžiagos būtų gabentos į atsakovei priklausantį namą. Priešingai, vienintelis dalyje sąskaitų nurodytas pristatymo adresas yra UAB „Skarotoji eglutė“ buveinės adresas (duomenys neskelbtini). Ieškovas nepateikė ir privalomo krovinių vežimo dokumentų - važtaraščių, iš kurių būtų galima spręsti apie sąskaitose nurodytų statybinių medžiagų atgabenimą į atsakovės namą. Teismas padarė ydingą išvadą, jog byloje pateiktos nuotraukos yra darytos iki namo pirkimo, t. y. iki 2005 m. liepos 14 d. Dar 2012 m. gruodžio 11 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pareiškė prašymą prijungti prie bylos dvi turto vertės nustatymo ataskaitas. Nor teismas tenkino prašymą, byloje yra tik pirmoji turto vertinimo ataskaita. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus ir to pasėkoje neteisingai išsprendė bylą.

4. Dėl trečiojo asmens E. B. parodymų vertinimo. Trečiasis asmuo E. B. suklastojo UAB „Skarotoji eglutė“ ir užsakovo E. B. 2005 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų aktą, 2005 m. rugpjūčio 26 d. vienašališkai E. B. pasirašytą atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktą, Nurašymo aktą, Aktą Nr. 3, bei šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo - perdavė ieškovui. Yra pagrindo manyti, kad asmuo, galintis klastoti dokumentus ir juos panaudoti, siekdamas, kad dokumento suklastojimo ir suklastoto dokumento panaudojimo faktas nebūtų nustatytas, gali sakyti teismui netiesą net davęs priesaiką. Todėl tokio asmens parodymai turėtų būti vertinami itin kritiškai.

5. Dėl liudytojų G. R. ir E. B. parodymų vertinimo. G. R. 2012 m. lapkričio 21 d. posėdžio metu nurodė, kad dirbo pagal sąmatą (2 t. b. 1. 61). Tuo tarpu E. B. tvirtino, kad sąmata apskritai nebuvo sudaryta (į bylą ieškovas nepateikė sąmatos). Be to, G. R. pasirašė žinomai suklastotą dokumentą - UAB „Skarotoji eglutė“ ir užsakovo E. B. 2005 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų aktą, kadangi šiame akte nurodytas 21 proc. dydžio PVM atsirado tik po keturių metų. Todėl šio liudytojo parodymai turėtų būti vertinami itin kritiškai. Liudytojas E. B. parodė, kad dirbo iki 2005 rugsėjo. Iki to laiko sklypo aptvėrimas jau buvo atliktas. Iš nuotraukų (2 t. b. l. 115-116), pridėtų prie 2005 m. gruodžio 9 d. turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. KDG-511135, matyti, kad tvora nebuvo aptverta ir 2005 m. lapkričio mėn. 28 d. Todėl liudytojo E. B. parodymai prieštarauja objektyviems įrodymams, dėl ko turėtų būti vertinami kritiškai ir negali būti pagrindu tenkinti ieškinį.

6. Dėl CPK 184 str. pažeidimo. CPK 184 str. 1 d. nustatyta, jeigu pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai pateikęs šį įrodymą asmuo gali prašyti teismą nelaikyti įrodymo įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą remiantis kitais įrodymais. Jei tokio prašymo nėra, teismas gali įpareigoti pareiškus apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus. Tokiam pareiškimui patikrinti teismas taip pat gali skirti ekspertizę arba išreikalauti kitokius įrodymus. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį bei atsakovės atstovas 2012 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžio metu pareiškė, kad dokumentai, kurių pagrindu prašoma priteisti skolą, yra suklastoti (2 t. b. l. 55), tačiau teismas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų siekiant išsiaiškinti pareiškimų pagrįstumą ir siekiant paneigti arba patvirtinti suklastojimo faktą. Įrodymo suklastojimo faktas yra pagrindas suklastota įrodinėjimo priemone nesivadovauti. Pažeisdamas CPK 184 str., teismas nereagavo į daugkartinius trečiojo asmens ir atsakovės atstovo pareiškimus apie įrodymų suklastojimą. Šio esminio procesinio pažeidimo pasėkoje byla buvo išnagrinėta neteisingai - teismas sprendimą grindė suklastotais įrodymais. Tai sudaro pagrindą panaikinti sprendimą (CPK 329 str. 1 d.).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo tokius argumentus:

1. Dėl CK 6.662 str. 1 d. taikymo. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišalių atliktų darbų perdavimo priėmimo akto pasirašymu. Atsižvelgiant į tai, atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad, remiantis CK 6.662 str. 6 d., „<...> užsakovui vengiant priimti atliktą darbą, rangovas įgyja teisę į atliktų darbų apmokėjimą tik po mėnesio laiko du kartus raštu įspėjęs užsakovą“. Byloje ištirtų įrodymų pagrindų nustačius, kad sutartyje nurodyti darbai yra atlikti, darbų rezultatą atsakovė yra priėmusi ir jau pakankamai ilgą laiką juo naudojasi pagal paskirtį (sklypo teritorija išlyginta, trinkelės išklotos, sklypas aptvertas, sutvarkytas privažiavimas nuo pagrindinio kelio ir kt.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovei atsirado ir turėjo būti vykdoma prievolė sumokėti už šį darbų rezultatą (CK 6.676 str. 2 d.).

2. Dėl CK 6.665 str. 1 d. taikymo. Atsakovės nurodomos aplinkybės, kad blogai užsidaro vitrininio lango durys, negali išsiimti sandėliuko durys, nesudaro pagrindo atsakovei atsisakyti priimti atliktus darbus ir už juos apmokėti. Ieškovo nuomone, darbų rezultato kokybės trūkumų faktas, kaip toks, neatleidžia užsakovo nuo pagrindinės jo prievolės pagal rangos sutartį - atsiskaityti už faktiškai atliktus, perduotus ir naudojamus darbus. Pati rangos sutarties esmė reikalauja, kad už atliktą darbo rezultatą rangovui būtų sumokėta. Tuo tarpu užsakovo teisių pažeidimas, susijęs su darbų rezultato naudojimo metu išryškėjusiais kokybės trūkumais, turi būti šalinamas ne sulaikant rangovui teisėtai priklausantį atlygį už darbus, bet įstatyme, šiuo atveju - CK 6.678 straipsnio 1 dalyje, nukreipiančioje į CK 6.665 straipsnį, nustatytais teisių gynimo būdais, t. y. užsakovas gali reikalauti neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, reikalauti atitinkamai sumažinti darbų kainą, reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trukumų šalinimo išlaidas. R. S. 5.3 punktu, „užsakovas (atsakovė) privalo patikrinti atliktus darbus ir ne vėliau kaip po 3 dienų po priėmimo-perdavimo akto pateikimo dienos jį pasirašyti ir pilnai atsiskaityti arba pateikti rangovui (trečiajam asmeniui E. B.) patikrinimo metu pastebėtų defektų aktą“. Tačiau atsakovė ne tik kad Rangos sutarties vykdymo metu nebuvo pareiškusi nė vienos pretenzijos dėl sutartyje numatytu darbų tariamo netinkamo atlikimo, jų kokybės trūkumų, bet taip pat, gavusi vienašališkai pasirašytą atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą, nepateikė pastebėtų defektų akto (Sutarties 5.3. punktas), nereiškė rangovui reikalavimo dėl nuostolių, susijusių su tariamai rangovo neatliktų darbų atlikimu, atlyginimo (Sutarties 7.1. punktas), nenutraukė ginčo sutarties. Tokiu būdu atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, šalių bendradarbiavimo principus, elgėsi nesąžiningai rangovo atžvilgiu, kas rodo atsakovės nesąžiningumą ir jos piktnaudžiavimą vartotojo, kaip silpnesnės šalies, teisių apsauga. Atsakovė, registruotu paštu 2006 m. spalio 23 d. gavusi atliktų darbų aktą, rangovui E. B. pateikė 2006 m. lapkričio 6 d. pretenziją, kurioje nurodė, kad „neatlikus darbų iki numatyto termino, užsakovas I. T. šiuos darbus atliko savo lėšomis“. Tačiau atsakovė ne tik kad Sutarties vykdymo metu neragino ir nepareiškė rangovui nė vienos pretenzijos dėl neva neprotingai ilgai vykdomų Sutartyje numatytų darbų, bet, kaip minėta, taip pat nenutraukė Sutarties. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nereiškė rangovui pretenzijų nei dėl darbų kokybės, nei dėl terminų, yra pagrindas teigti, kad atsakovė nelaikė, jog rangovas netinkamai vykdo savo įsipareigojimus ir kad jos teisės ir interesai yra pažeidžiami. Net ir nustačius, kad rangovas praleido Rangos sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą, tačiau, įvertinus tai, kad atliktus darbus atsakovė faktiškai priėmė ir jais naudojosi, atsakovės argumentai, kuriais neigiama atsakovės pareiga apmokėti priimtus atliktus darbus jų atlikimo termino aspektu, yra nepagrįsti ir dėl to atmestini.

2. Dėl procesinės teisės normų. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, išsamiai motyvavo, kodėl jais remiasi arba atmeta, vertindamas šalių ir liudytojų paaiškinimus bei parodymus atsižvelgė į jų nuoseklumą, juos duodančiųjų asmenų objektyvumą. Teismo išvada, kad Sutarties 1.2. punkte nurodyti darbai buvo atlikti ir faktiškai perduoti atsakovei, padaryta remiantis bylos įrodymais, t. y. 2005 m. liepos 14 d. Rangos sutartimi (1 t., b. 1. 12-13), 2005 m. rugpjūčio 26 d. atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktu (1 t., b. 1. 15), 2006 m. spalio 23 d. registruoto laiško įteikimo pranešimu (1 t., b. 1. 16), rangovo E. B. ir subrangovo UAB „Skarotoji eglutė“ 2005 m. rugsėjo 26 d. pasirašytu atliktų darbų aktu Nr. 3 (2 t., b. 1. 3-6), 2005 m. liepos 20 d. statybos rangos sutartimi Nr. 05/07, sudaryta tarp E. B. ir UAB „Skarotoji eglutė“ (1 t., b. 1. 59), darbuotojų, dirbusių statybos objekte, darbo sutartimis; darbo užmokesčio žiniaraščiais, medžiagų įsigijimą, apmokėjimą, nurašymą patvirtinančiais dokumentais; liudytojų G. R., E. B., atlikusių ginčo darbus, parodymais; trečiojo asmens E. B. paaiškinimais. Atsakovė, atsikirtimus į ieškinį grįsdama aplinkybe, kad rangovas Rangos sutartyje numatytų darbų neatliko, išskyrus savo deklaratyvius teiginius, į bylą nepateikė jokių objektyvių faktinių duomenų, jog Sutarties 1.2. punkte numatytus darbus atliko pati. Be to, atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad rangovo E. B. ir subrangovo UAB „Skarotoji eglutė“ 2005 m. rugsėjo 26 d. atliktų darbų aktas Nr. 3 yra suklastotas, ką tariamai patvirtina aplinkybė, kad šiuo aktu buvo perduoti visi gyvenamojo namo statybos darbai, kai tuo tarpu gyvenamasis namas dar 2005 m. liepos 14 d. notarine pirkimo pardavimo sutartimi buvo parduotas atsakovei. Remiantis trečiojo asmens E. B. paaiškinimais, rangovo E. B. ir subrangovo UAB „Skarotoji eglutė“ 2005 m. rugsėjo 26 d. atliktų darbų aktas Nr. 3 buvo pasirašytas pardavus dar du namus tame pačiame gyvenamųjų namų kvartale ir užbaigus gyvenamųjų namų statybos ir remonto darbus pagal sutartis su namų pirkėjais, tame tarpe su atsakove I. T. pagal ginčo 2005 m. liepos 14 d. Rangos sutartį (2 t., b. 1. 59). Šią aplinkybę patvirtina kartu su trečiojo asmens BUAB „Skarotoji eglutė“ 2012 m. spalio 1 d. atsiliepimu į bylą pateiktos 2005 m. rugsėjo 26 d. atliktų darbų akto Nr. 1 ir Nr. 2 kopijos. Aplinkybė, kad gyvenamasis namas dar 2005 m. liepos 14 d. notarine pirkimo pardavimo sutartimi buvo parduotas atsakovei, patvirtina ne atsakovės, o ieškovo pozicijos dėl darbų atlikimo ir perdavimo atsakovei nuoseklumą, t. y. pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu (CK 6.655 str. 1 d., 6.676 str. 2 d.). Atsakovė nurodo, kad nuotraukos (2 t., b. 1. d. 115-116), pridėtos prie 2005 m. gruodžio 9 d. turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. KDG-511135, tariamai pagrindžia, kad tvora 2005 m. lapkričio 28 d. stoviui nebuvo aptverta. Tačiau 2005 m. gruodžio 9 d. turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. KDG-511135 2.1. punkte nurodoma, kad „Sklypas, kuriame yra vertinamas namas, aptvertas, aplinka sutvarkyta, kiemas išklotas trinkelėmis“ (3 t., b. 1. 22). 2005 m. birželio 16 d., t. y. iki 2007 m. liepos 14 d. Sutarties sudarymo, namas buvo neaptvertas, aplinka nesutvarkyta (šiuo metu tvarkoma) (2 t., b. 1. 78). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje pateiktos nuotraukos (2 t., b. 1. 113-116) buvo darytos iki namo pirkimo. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad namo dujofikavimo darbus atliko atsakovė savo lėšomis (2 t., b. 1. 50-51). Tačiau, remiantis trečiojo asmens E. B. paaiškinimais, pagal 2005 m. liepos 14 d. Rangos sutartį šalys susitarė nė dėl gyvenamojo namo dujofikavimo, o dėl dujotiekio įvado į atsakovei priklausantį namą įvedimo. Remiantis liudytojo G. R. parodymais, namo savininkų pageidavimu gipso kartono plokštės buvo dedamos ir garaže (2 t., b. 1. 61). Atsakovė į bylą nepateikė namo garažo nuotraukų, tuo tarpu trečiasis asmuo G. T. 2013 m. kovo 15 d. teismo posėdžio metu teigė neprisimenantis, ar gipso kartono plokštės buvo dedamos garaže. Remiantis liudytojo E. B., kuris pats asmeniškai ginčo objekte klojo trinkeles, parodymais, įvažiavimas į garažą namo savininkų pageidavimu buvo išgrįstas tiesiai (2 t., b. 1. 612), kas patvirtina faktą, kad pačių užsakovų pageidavimu buvo pakeistas projekte suprojektuotas įvažiavimas į garažą kampu. Remiantis liudytojo G. R. parodymais, „vandens nubėgimui buvo išbetonuotas <...> šulinys <..>“ (2 t., b. 1. 61), ką patvirtina ir 2005 m. rugsėjo 26 d. atliktų darbų aktas Nr. 3, kuriame nurodytas „Vandens surinkimo duobės įrengimas“. Tai, kad atsakovė apeliaciniame skundė nurodo, jog 2005 m. liepos 14 d. Sutarties 1.2.15 p. rangovas įsipareigojo iškasti duobes (daugiskaita), o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad buvo iškasta tik viena duobė, leidžia spręsti, jog atsakovė nesutiko su rangos sutarties kaina. Tačiau atsakovei neįrodinėjant kitos ginčo darbų kainos, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo peržiūrėti Sutartyje nurodytą darbų kainą, kurią privalėjo sumokėti ieškovė (CK 6.644 str. 1 d.). Abu liudytojai patvirtino, jog ginčo darbai buvo atliekami matant atsakovei ir trečiajam asmeniui G. T. (kurie tuo metu įsirenginėjo namo vidų), tačiau nei atsakovė, nei trečiasis asmuo jokių pretenzijų dėl darbų kokybės nereiškė, tuo tarpu visi projekto pakeitimai buvo atliekami su jų žinia. Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad liudytojų G. R. ir E. B. parodymai yra išsamūs ir nuoseklūs, liudytojai ne tik patys asmeniškai dalyvavo atliekant ginčo darbus, bet ir patvirtino, kokios apimties darbai buvo atlikti: išlyginta sklypo teritorija ir paskleistas juodžemis, sklypas aptvertas vieline tvarka, sutvarkytas privažiavimas nuo pagrindinio kelio, iškasta duobė ir užpilta žvyru lietaus vandenio nubėgimui, išklotos grindinio trinkelės, kt., t. y. buvo atliekami visi Sutarties 1.2. punkte numatyti darbai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Bylos duomenimis, trečiasis asmuo E. B. 2005 m. liepos 14 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė, o atsakovė I. T. nupirko 0,0675 ha žemės sklypą su nebaigtos statybos gyvenamuoju namu Kauno r. sav., Žemaitkiemio k. (t. 1, b. l. 20-27). Tą pačią dieną E. B. ir I. T. sudarė Rangos sutartį, pagal kurią rangovas įsipareigojo parduotame objekte nuo 2005 m. liepos 25 d. iki 2005 m. rugpjūčio 26 d. atlikti statybos darbus, numatytus šios sutarties 1.2 punkte, kurių vertė 26 500 Lt (su PVM), o užsakovė įsipareigojo patikrinti atliktus darbus ir ne vėliau kaip po 3 dienų po priėmimo – perdavimo akto pateikimo dienos jį pasirašyti ir pilnai už atliktus darbus atsiskaityti arba pateikti rangovui patikrinimo metu pastebėtų defektų aktą (sutarties 5.3 punktas) (t. 1, b. l. 12-13). E. B. 2005 m. rugpjūčio 26 d. vienasmeniškai pasirašė Atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą ir 2006 m. spalio 23 d. registruota pašto siunta išsiuntė užsakovei (t. 1, b. l. 15-16). Pastebėtina, kad 2006 m. spalio 23 d. registruota pašto siunta atsakovė gavo ne 2005 m. rugpjūčio 26 d., bet 2006 m. spalio 19 d. pažymėta data rangovo siųstą Atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą (t. 2, b. l. 107). Atsakovė 2006 m. lapkričio 6 d. pretenzija dėl atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymo nurodė, kad rangovui neatlikus darbų iki Rangos sutartimi nustatyto termino (2005-08-26), šiuos darbus užsakovė atliko savo lėšomis, informavo rangovą apie pastebėtus naujus statinio trūkumus ir pareikalavo šiuos trūkumus pašalinti (t. 2, b. l. 48).

Byloje kilo ginčas, ar rangovas atliko 2005 m. liepos 14 d. Rangos sutarties 1.2 punkte nurodytus darbus, ar šie darbai buvo atlikti laiku ir kokybiškai, ar atsakovei atsirado pareiga šiuos darbus priimti ir už juos apmokėti. Taigi byloje keliamas klausimas materialinės ir procesinės teisės normų, reguliuojančių rangos teisnius santykius ir įrodinėjimo taisykles, taikymo ir aiškinimo klausimai.

Dėl rangos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo

Atsižvelgdamas į ginčo esmę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiam ginčui spręsti taikytinos vartojimo rangą reguliuojančios teisės normos. Pagal CK 6.672 straipsnio 2 dalį, vartojimo rangos sutarčiai mutatis mutandis taikomos šio kodekso CK 6.188, 6.350 – 6.370 straipsniuose nustatytos taisyklės. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Pagal Rangos sutarties 3 punktą, šios sutarties 1.2 punkte numatyti darbai turėjo būti atlikti iki 2005 m. rugpjūčio 26 d. Pabaigęs darbus rangovas apie tai žodžiu ir raštu privalėjo apie tai informuoti užsakovą ir pateikti jam darbų priėmimo-perdavimo aktą (sutarties 3.2 ir 5.2 punktai). Užsakovas įsipareigojo patikrinti atliktus darbus ir ne vėliau kaip po 3 dienų po priėmimo – perdavimo akto pateikimo dienos jį pasirašyti ir pilnai už atliktus darbus atsiskaityti arba pateikti rangovui patikrinimo metu pastebėtų defektų aktą (sutarties 5.3 punktas). Bylos duomenimis nenustatyta (neįrodyta), kad rangovas, sutartyje nustatytu terminu pabaigęs darbus (2005 m. rugpjūčio 26 d.), informavo apie tai užsakovą žodžiu bei raštu ir pateikė jam darbų priėmimo-perdavimo aktą. Priešingai, bylos įrodymai patvirtina faktą, kad apie darbų pabaigą atsakovė buvo informuota tik 2006 m. spalio 23 d. registruota pašto siunta, įteikiant jai 2006 m. spalio 19 d. pažymėta data rangovo siųstą Atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai rangovas apie darbų pabaigą informavo užsakovą pavėluotai, o užsakovas nepasinaudojo savo teise kontroliuoti darbų eigą bei kokybę ir nevykdė pareigos Rangos sutartyje nustatytu darbų pabaigos atlikimo terminu apžiūrėti ir priimti darbus arba pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, nedelsiant apie tai pranešti rangovui (CK 6.658 str., 6.662 str. 1 d.). Taigi byloje nustačius, kad darbų priėmimas-perdavimas pagal aktą neįvyko, ir ieškovui įrodinėjant, kad užsakovas pradėjo naudotis rangovo (subrangovo) atliktų darbų rezultatu, spręstinas klausimas ar yra teisinis pagrindas rangovui reikalauti visiško atsiskaitymo už atliktus darbus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009, išaiškinta, jog faktai, kad darbų priėmimas-perdavimas pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalyje ir 6.662 straipsnyje nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, tai darė ilgą laiką ir gera valia pradėjo vykdyti atsiskaitymus už atliktus darbus, rodo, kad šalys pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina. Tai suponuoja, kad susiklosčiusioje situacijoje šalių teisių apsaugą turi lemti ne tai, įvyko ar ne darbų priėmimas-perdavimas įstatymų nustatyta tvarka, bet vertinimai, ar užsakovas tikrai nustatė darbų rezultato trūkumus, tai padarė per protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip dveji metai nuo darbų rezultato faktinio naudojimo pradžios (CK 6.666 straipsnio 2 dalis), ir ar mokėjimų už atliktus darbus sustabdymas pagal prigimtį bei apimtis atitinka kurį nors iš CK 6.665 straipsnyje nustatytų rangovo teisių gynimo būdų. Darbų priėmimo-perdavimo reikšmės mokėjimo prievolei vykdyti suabsoliutinimas prieštarautų šių procedūrų, įgyvendinamų teisių bei pareigų paskirčiai ir sudarytų prielaidas nepagrįstam praturtėjimui. Remiantis tuo, kas nurodyta, ir atsižvelgiant į tai, kad į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, kad atsakovė būtų atlikusi veiksmus, numatytus CK 6.665 straipsnio 1 dalyje, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad rangovui pavėluotai atlikus sutartyje numatytus darbus ir pavėluotai pateikus darbų priėmimo-perdavimo aktą (du kartus raštu neįspėjus užsakovo apie atliktus darbus), rangovas netenka teisės reikalauti atlyginti, o užsakovui neatsiranda pareiga apmokėti už atliktus darbus. Ar darbai buvo atlikti, ar buvo atlikti kokybiškai – tai yra fakto klausimas, kuris nustatomas išnagrinėjus į bylą pateiktus įrodymus.

Dėl įrodymo vertinimo

Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai - civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir šio Kodekso bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Pagal bendrąją proceso taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Tačiau materialinės teisės normos atskirais atvejais nustato ir kitokią įrodinėjimo tvarką, nurodydamos, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti. Pavyzdžiui, nagrinėjamai bylai aktualiu klausimu CK 6.665 straipsnio, reglamentuojančio rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą, 4 dalis nustato, kad rangos sutarties sąlygos, panaikinančios rangovo atsakomybę už tam tikrus trūkumus, neatleidžia jo nuo atsakomybės, jeigu užsakovas įrodo, kad trūkumai atsirado dėl rangovo tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi pareiga įrodyti, kad darbo trūkumai atsirado dėl paminėtoje teisės normoje nustatytų rangovo veiksmų tenka užsakovui (atsakovei). Ieškovas ieškinyje, o atsakovas atsiliepime privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Negalėdamos pateikti įrodymų, kuriais remiasi, šalys privalo savo procesiniuose dokumentuose nurodyti priežastis, dėl kurių negali jų gauti, ir suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti, nurodant jų buvimo vietą bei aplinkybes, kurias šie įrodymai patvirtina (CPK 111 str. 2 d. 4, 5 punktai, 112 str., 135 str. 1 d. 2, 3 punktai, 2 d., 142 str. 2 d. 2, 3 punktai, 178, 179 straipsniai, 199 str. 1 d., 205, 226 straipsniai).

Ieškovas savo reikalavimus kildino iš Rangos sutarties 1.2 punkte nustatytų darbų atlikimo ir grindė tokiais rašytiniais įrodymais: 2005 m. liepos 14 d. Rangos sutartimi (t. 1, b. l. 12-13); 2005 m. rugpjūčio 26 d. vienašališkai E. B. pasirašytu atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktu (t. 1 b. 1.15), 2005 m. rugpjūčio 31 d. prekių (medžiagų) nurašymo aktu Nr. NUA 08-03 (t. 1, b. l. 60); trečiojo asmens UAB „Skarotoji eglutė“ ir užsakovo E. B. 2005 m. rugsėjo 26 d. pasirašytu aktu Nr. 3 (t. 2 b. l. 3-6), statybinių medžiagų ir darbų įgijimo PVM sąskaitomis faktūromis (t. 1, b. l. 61-71), nuo rašytinio įrodymo – 2005 m. rugpjūčio 26 d. atliktų darbų akto, kuris atsakovės teigimu yra suklastotas, ieškovas atsisakė ir prašė jo nevertinti (t. 1, b. l. 14). Be to, Rangos sutartyje numatytų darbų atlikimo faktą ieškovas įrodinėjo liudytojų G. R. ir E. B. parodymais. Atsakovė ir jos sutuoktinis trečiasis asmuo G. T. savo atsikirtimus į ieškinį grindė rangovo E. B. 2006 m. spalio 19 d. vienašališkai pasirašytu atliktų darbų aktu (t. 2, b. l. 107); 2006 m. lapkričio 6 d. atsakovės pretenzija rangovui (t. 2, b. l. 48); 2005 m. spalio 3 d. gyvenamojo namo dujofikavimo sutartimi ir jos priedais (t. 2, b. l. 50-51); kadastrinio plano ištraukomis apie suprojektuotą įvažiavimą į gyvenamąjį namą (t. b. l. 46, 86); 2005 m. birželio 16 d. ir 2005 m. lapkričio 28 d. turto vertės nustatymo pažymomis (t. 2, b. l. 73-95, t. 3, b. l. 20-30); fotonuotraukomis (t. 2, b. l. 109-117); 2005 m. rugpjūčio 31 d. prekių (medžiagų) nurašymo aktu (t. 1, b. l. 60, t. 3, b. l. 34).

Pažymėtina, kad Rangos sutarties 1.2 punkte numatytus darbus rangovas įsipareigojo atlikti pagal sudarytą sąmatą ir pateiktą projektą (sutarties 4.2.2 punktas), tačiau bylos medžiaga nustatyta, kad tokia sąmata nebuvo sudaryta. Todėl atsižvelgiant į tai, kad Rangos sutartis ar atskiros jos sąlygos nebuvo ginčijamos, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šalių sutartą 26 500 Lt kainą, kaip orientaciniu kriterijumi sutarties 1.2 punkte numatytų darbų vertei nustatyti laiko 2005 m. rugsėjo 26 d. akte Nr. 3 nurodytas šių darbų (akto dalis dėl papildomų darbų, t. 2, b. l. 5-6) kainas. Įvertinusi 2005 m. birželio 16 d. ir 2005 m. lapkričio 28 d. turto vertės nustatymo pažymas, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad priešingai nei teigia apeliantai, 2005 m. birželio 15 d. pažymoje atlikti įrašai apie vertinamo objekto lokalizaciją (2.1 punktas) ir pridėtos nuotraukos patvirtina ieškovo įrodinėjamą aplinkybę, kad iki Rangos sutarties sudarymo (2005 m. liepos 14 d.) namo teritorija nebuvo aptverta tvora, o aplinka tik buvo pradėta tvarkyti. Tuo tarpu iš 2005 m. lapkričio 28 d. pažymos matyti, kad nurodytai datai sklypas yra aptvertas, aplinka sutvarkyta, kiemas išklotas trinkelėmis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės į bylą pateiktos nuotraukos (t. 2, b. l. 14-16) laiko atžvilgiu neinformatyvios, iš esmės atitinka 2005 m. birželio 15 d. pažymoje fiksuotą sklypo padėtį, atsakovei kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodžius savo teiginių, jog sklypo sutvarkymas paskleidžiant jame juodžemį, išklojant įvažiavimą trinkelėmis ir užtveriant sklypą tvora buvo atliktas atsakovėmis lėšomis ir darbu, neginčijant aplinkybės, kad buvo iškasta viena duobė lietaus vandenio nubėgimui, bei nepateikus įrodymų, kad sutarties 1.2.5 punkte buitinės oro pašalinimo ventiliacijos darbai iš viso nebuvo atlikti arba atlikti atsakovės darbu ir lėšomis, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad šiuos darbus atliko rangovas, dėl ko atsakovei už statybinių darbų, numatytų sutarties 1.2.5, 1.2.8, 1.2.11, 1.2.12, 1.2.14 ir 1.2.15 punktuose atlikimą atsirado pareiga sumokėti rangovui 12 426,83 Lt (CPK 185 str.). Todėl teisėjų kolegija šioje dalyje atmeta apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su kita pirmosios instancijos teismo išvada, kad ir už kitus Rangos sutarties 1.2 punkte numatytus darbus atsakovė privalo pilnai atsiskaityti. Visų pirma, kaip teisingai nurodo apeliantai, teismas visiškai nevertino atsakovės ir trečiojo asmens G. T. į bylą pateiktų įrodymų, dėl jų nepasisakė, tuo pažeisdamas CPK 185, 263 ir 265 straipsnių reikalavimus. Iš 2005 m. birželio 16 d. turto vertės nustatymo pažymos priedų matyti, kad nurodytos datos kadastro duomenimis yra fiksuotas dujų įrengimas, šią aplinkybę, kaip jau buvo minėta, patvirtina ir atsakovės iki Rangos sutarties sudarymo daryta nuotrauka (t. 2, b. l. 91, 115), byloje nėra ginčo, kad gyvenamojo namo dujofikavimą atsakovė atliko savo lėšomis, todėl yra pagrindas išvadai, kad Rangos sutarties 1.2.9 punkte numatyti darbai (dujotiekio įvado įrengimas) buvo atlikti dar iki šios sutarties sudarymo, dėl ko reikalavimas priteisti iš atsakovės už šiuos darbus 2008,45 Lt laikytinas nepagrįstu ir negalėjo būti tenkinamas. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog už šiuos darbus rangovas būtų atsiskaitęs (t. 1, b. l. 71), be to, vertinant tai, kad rangovas statė iš viso devynis namus, jo prašoma priteisti suma už nurodytų darbų atlikimą žymiai viršija paties rangovo realiai galėtas patirti išlaidas. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad 2005 m. rugpjūčio 31 d. prekių (medžiagų) nurašymo aktu rangovo vadovaujama įmonė nurašė 1242,5 kg celiuliozinės vatos už 4470 Lt, neva panaudotos atsakovės namo statybai. Tačiau tokia pati sąskaita buvo pateikta į Kauno apylinkės teisme nagrinėjamą kitą civilinę bylą Nr. 2-20114-285/2012, kurioje tas pats ieškovas reiškė analogiškus reikalavimus to paties dokumento pagrindu kitai atsakovei. Rangovui pažeidus Sutarties 4.2.2 punkto reikalavimus ir nustačius, kad to paties dokumento pagrindu ieškovas nori prisiteisti panašias pinigų sumas iš skirtingų atsakovų (t. 2, b. l. 5, 10), teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas neįrodė prašomos priteisti 3014,70 Lt sumos pagrįstumo, dėl ko reikalavimas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Ieškovas nagrinėjamoje byloje iš esmės neįrodinėjo Rangos sutarties 1.2.1 ir 1.2.4 punktuose numatytų darbų trūkumų šalinimo darbų, šių aplinkybių nepatvirtino ir ieškovo liudytojas G. R. (t. 2, b. l. 60-61), atsakovės pateiktos nuotraukos daugiau leidžia tikėti jos argumentais, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, nustatyti trūkumų apimtis ir juos pašalinti pasibaigus garantiniam terminui nėra galimybių, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės už šiuos darbus 794,39 Lt yra nepagrįstas, dėl ko šioje dalyje apeliantų skundo argumentai pripažintini pagrįstais. Kaip jau minėta, rangovui neįvykdžius Sutarties 4.2.2 ir 5.2 punktų reikalavimų, šiuo metu negalima nustatyti, ar buvo atlikti Rangos sutarties 1.2.2 punkte ir 2005 m. rugsėjo 26 d. akte Nr. 3 nurodyti sienų aptaisymo gipso kartono plokšte darbai, o jeigu buvo atlikti, tai koks kiekis medžiagų buvo panaudotas. Ieškovo liudytojas G. R. apie šias aplinkybes nieko konkretaus negalėjo paaiškinti, dėl ko ieškovo reikalavimas priteisti už šiuos darbus 496,92 Lt laikytinas neįrodytu, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad rangovas šiuos darbus atliko laiku ir tinkamai.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, dėl ko priėmė iš dalies nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Šis pažeidimas sudaro pagrindą teismo sprendimą pakeisti ir ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant jam iš atsakovės 12 426,83 Lt skolą už rangovo atliktus darbus pagal 2005 m. liepos 14 d. Rangos sutartį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 46,9 proc. ieškinio sumos. Pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė 1250 Lt atstovavimo išlaidų ir 398 Lt žyminio mokesčio, valstybė turėjo 137,08 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Apeliacinės instancijos teisme už apeliacinio skundo padavimą apeliantas sumokėjo 795 Lt žyminio mokesčio. Pažymėtina, kad pagal CPK 425 straipsnio 3 dalį ir 80 straipsnio 4 dalį, apeliantas turėjo mokėti 398 Lt dydžio žyminį mokestį. Todėl permokėta 397 Lt žyminio mokesčio dalis grąžintina atsakovei (CPK 87 str. 1 d. 1 p.), o likusi 398 Lt žyminio mokesčio dalis paskirstytina pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies taisyklę. Remiantis nurodytu ir CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistina 586,25 Lt atstovimo išlaidų ir 186,66 Lt žyminio mokesčio išlaidų pirmosios instancijos teisme, o valstybei iš ieškovo 72,78 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Atsakovei priteistina iš ieškovo 211,33 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą, o iš atsakovės valstybei 64,29 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. galutinį sprendimą ir ieškovo UAB „Forsina“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Forsina“, į. k. 302325166, iš atsakovės I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 12 426,83 Lt (dvylika tūkstančių keturis šimtus dvidešimt šešis litus 83 ct) skolos už atliktus rangos darbus, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-01-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 586,25 Lt (penkis šimtus aštuoniasdešimt šešis litus 25 ct) atstovimo išlaidų bei 186,66 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis litus 66 ct) žyminio mokesčio išlaidų.

Priteisti atsakovei I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo UAB „Forsina“, į. k. 302325166, 211,33 Lt (du šimtus vienuolika litų 33 ct) žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Forsina“, į. k. 302325166, 72,78 Lt (septyniasdešimt du litus 78 ct), iš atsakovės I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 64,29 Lt (šešiasdešimt keturis litus 29 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Grąžinti atsakovei I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) permokėtą 397 Lt žyminio mokesčio dalį, pavedant tai atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Galina BlaževičGintautas KoriaginasArvydas Žibas