- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-04-12
- Bylos Nr.
- 1A-145-282-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-82-1-00152-2008-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė (pirm.), Vidmantas Mylė, Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- J. R.
- Advokatai
- Gintarė Leškevičienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. R. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo
J. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams.
Pritaikius BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
M. D. iš draudimo kompanijos (duomenys neskelbtini) priteista 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
G. S. iš draudimo kompanijos (duomenys neskelbtini) priteista 500 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
A. T. iš draudimo kompanijos (duomenys neskelbtini) priteisti 1958,20 Lt ir iš UAB (duomenys neskelbtini) 8041,80 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
A. T. iš draudimo kompanijos (duomenys neskelbtini) priteisti 2839 Lt turtinės žalos atlyginimui.
Iš J. R. A. T. priteista 2300 Lt už advokato paslaugas.
Iš J. R. į valstybės biudžetą priteisti 60,27 Lt proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. R. nuteistas už tai, kad 2008 m. kovo mėn. 31 d. apie 14 val. 20 min. Raseinių rajone, automagistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda 201-ame kilometre nuo Vilniaus ir 110-ame kilometre nuo Klaipėdos, būdamas blaivus, turėdamas vairuotojo pažymėjimą, vairuodamas UAB (duomenys neskelbtini) npriklausantį krovininį automobilį „Iveco", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 punkto (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių), 64 punkto (vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti), 172 punkto (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas), 173 punkto (jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.) reikalavimus, t. y. nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė eismo intensyvumą bei matomumą ir atsitrenkė į automobilį „Renault Kangoo“, kurio vairuotojui A. T. dėl muštinės žaizdos galvoje, odos nubrozdinimų veide, vidutinio sunkumo galvos smegenų sukrėtimo, dešinio žastikaulio skeveldrinio lūžimo ir trauminės dešinio stipininio nervo neuropatijos, dešinės pusės VIII, IX šonkaulių lūžimo su oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, dešinės gūžduobės užpakalinio krašto ir dugno lūžimo, kairės gūžduobės apatinio užpakalinio krašto lūžimo, buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis J. R. prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, nes jis Kelių eismo taisyklių (toliau KET) reikalavimų nepažeidė, važiuojamojoje kelio dalyje atsiradusios kliūties pastebėti neturėjo galimybės, tarp jo veiksmų ir pasekmių priežastinis ryšys nenustatytas.
Apeliantas nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad būtų viršijęs greitį ir pirmosios instancijos teismas inkriminuodamas KET 172 p. pažeidimą nenurodė kokiu greičiu jis važiavo, ir nemotyvavo, kodėl jo pasirinktas greitis buvo nesaugus.
Skunde apeliantas pažymi, transporto priemonės vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai nepažeis KET reikalavimų ir nesukels pavojaus eismo saugumui, todėl ir jis turėjo teisę tikėtis, kad automobilio ,,Renault Kangoo“ vairuotojas A. T., priverstinai sustojęs ten, kur draudžiama, informuos atvažiuojančių transporto priemonių vairuotojus, apie kelyje esančią kliūtį – bent įjungs avarinę šviesos signalizaciją, tačiau A. T. to nepadarė (KET 56 p., 217.2 p., 136.7 p., 194 p., 143 p., 269.1 p.). Dėl šių aplinkybių apeliantas teigia, kad jis neprivalėjo lėtinti greičio ar stabdyti transporto priemonės, nes nežinojo apie realią grėsmę keliančią kliūtį kelyje, todėl neturėjo objektyvios galimybės laiku pastebėti grėsmę eismo saugumui ir išvengti eismo įvykio. Tuo pačiu apeliantas nurodo, kad nebuvo atliktas eksperimentas, kokiu atstumu yra galimybė pamatyti sustojusį automobilį ,,Renault Kangoo“ su įjungta avarine signalizacija ir be jos, ir mano, kad su įjungta avarine signalizacija, gabaritinėmis ar stovėjimo šviesomis automobilis būtų matomas kelis kartus geriau.
Be to apeliantas nurodo, kad nuosprendyje nėra jokių duomenų apie tai, kada jis pamatė (turėjo ar galėjo pamatyti) kliūtį – automobilį ,,Renault Kangoo“, ir koks atstumas tuo metu buvo iki jos, nors tai esminė aplinkybė, sprendžiant priežastinio ryšio klausimą.
Nuteistasis teigia, kad tokie A. T. veiksmai buvo pagrindinė priežastis autoįvykiui kilti ir sąlygojo neigiamų pasekmių atsiradimą. Apeliantas taip pat pažymi, kad nuosprendyje teismas neišdėstė jokių savo sprendimo motyvų, nepasisakė dėl jo neatsargios kaltės formos (pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo) ir priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir kilusių pasekmių, nepagrįstai konstatavo, jog jis padarė nesunkų nusikaltimą, neįvertino A. T. padarytų KET pažeidimų įtakos autoįvykio kilimui.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
BK 281 str. 5 d. yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už KET pažeidimus, jeigu dėl jų įvyko teismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Priežastinis ryšys tarp kaltininko padaryto KET ir BK 281 str. numatytų padarinių yra vienas iš objektyviųjų šio nusikaltimo sudėties požymių. Pagal teismų praktiką tais atvejais, kai KET pažeidimus padaro keli eismo įvykio dalyviai, teismas privalo ištirti kiekvieno jų padaryto KET pažeidimo galimą priežastinį ryšį su eismo įvykiu ir kilusiais padariniais. Tinkamai nustatytas priežastinis ryšys sujungia veiką ir pasekmes į vieningą visumą, kuri leidžia tiksliai parinkti ją atitinkančią baudžiamojo įstatymo normą. Teismų praktikoje laikoma, kad kaltininko veika yra susijusi priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje jam laikantis KET, o kitam eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 str. numatyti padariniai, neįvyktų. Priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas KET taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (kasacinės nutartys Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-297/2009).
Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas laikėsi priežastinio ryšio nustatymo taisyklių ir konstatavo, kad eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio ,,Renault Kangoo“ vairuotojo A. T. sveikata įvyko dėl to, kad nuteistasis J. R. pažeidė KET reikalavimus, nurodytus nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje taip pat pažymėjo, kad J. R. sukeltam eismo įvykiui reikšmės galėjo turėti ir nukentėjusiojo A. T. netinkamas elgesys po pirmojo eismo įvykio, kada jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į ,,Peugeot 406“ automobilį, vairuojamą nukentėjusiojo M. D., po ko A. T. neįjungė avarinių šviesų signalizacijos, nors pagal KET reikalavimus privalėjo tai padaryti. Tačiau šiuo atveju kolegija atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas nuosprendyje nepateikė aiškaus teisinio įvertinimo byloje nustatytiems nukentėjusiojo A. T. padarytiems KET pažeidimams, kas akivaizdu ir iš apelianto skundo, kuriuo jis nesutinka su teismo išvadomis ir su eismo įvykio kilimu ir kilusiais padariniais sieja paties nukentėjusiojo A. T. padarytus KET pažeidimus, kad jis sustojęs neleistinoje vietoje niekaip neįspėjo atvažiuojančių vairuotojų apie kelyje atsiradusią kliūtį (KET 56 p., 217.2 p., 136.7 p., 194 p., 143 p., 269.1 p.).
Iš tikrųjų, byloje yra nustatyta, kad nukentėjusysis A. T., savo vairuojamu automobiliu ,,Renault Kangoo“ atsitrenkęs į priešais važiavusį automobilį ,,Peugeot 406“ ir taip sukėlęs pirmąjį eismo įvykį, jo automobiliui užgesus ir sustojus kelio važiuojamosios dalies pirmoje eismo juostoje, neįspėjo kitų vairuotojų apie sudarytą kliūtį (KET 56 p.), nepastatė avarinio sustojimo ženklo (KET 137 p.), neįjungė avarinės šviesos signalizacijos (KET 143 p.), nors tiek iš paties A. T. parodymų, tiek iš nukentėjusiųjų M. D., G. S. parodymų akivaizdu, kad laiko įjungti avarinę šviesos signalizaciją A. T. turėjo. Pasak A. T., atsitrenkęs į automobilio ,,Peugeot 406“ galą jis nebuvo sužalotas, smūgis buvo nestiprus, tačiau jo automobilis užgeso kelio važiuojamoje dalyje (2 t., 73-75 b. l.). Iš nukentėjusiųjų M. D. ir G. S. parodymų yra aišku, kad važiuodami pajuto smūgį į jų automobilio ,,Peugeot 406“ galą, M. D. patraukė automobilį į kelkraštį ir nubėgo pažiūrėti, kas atsitiko atsitrenkusio automobilio vairuotojui, po to vėl grįžo prie savo automobilio ,,Peugeot 406“ ir tada, praėjus 15-20 sekundžių po pirmojo smūgio, į jo automobilį ,,Peugeot 406“ tas pats A. T. automobilis ,,Renault Kangoo“ trenkėsi antrą kartą (2 t., 77-78 b. l.). Bylos duomenimis nustatyta, kad į kelio važiuojamoje dalyje stovėjusio automobilio ,,Renault Kangoo“, kurį iki pirmojo eismo įvykio vairavo A. T., atsitrenkė ta pačia kryptimi link Kauno pirma eismo juosta judėjęs automobilis ,,Iveco“ su puspriekabe, vairuojamas nuteistojo J. R. (1 t., 115-119 b. l.). Pagal specialisto nustatytą tikėtiną susidūrimo eigą, po šio smūgio automobilis ,,Renault Kangoo“ krovininio automobilio važiavimo kryptimi buvo nublokštas į priekį ir į dešinę, sukosi slysdamas apie savo vertikalią ašį pagal laikrodžio rodyklę ir trenkėsi į dešinėje pusėje esančius kelio atitvarus, bei galine dalimi trenkėsi į kelio dešinėje pusėje stovinčio automobilio ,,Peugeot 406“ galinę dalį. Pasak nukentėjusiojo A. T., jis buvo sužalotas antrojo eismo įvykio metu, kada po pirmojo eismo įvykio lipo iš automobilio ,,Renault Kangoo“, ketindamas pastatyti avarinį ženklą. Dėl išdėstytų aplinkybių nekyla abejonių, kad A. T. turėjo galimybę įjungti automobilio ,,Renault Kangoo“ avarinę šviesos signalizaciją tiek laiko atžvilgiu, tiek dėl situacijos suvokimo po pirmojo eismo įvykio, nes nukentėjusysis M. D. patvirtino, kad nuo pirmojo eismo įvykio iki antrojo – buvo praėję 15-20 sekundžių, o ir pats A. T. pripažino, kad lipo iš automobilio pastatyti avarinį ženklą, vadinasi suvokė situacijos esmę, tačiau dėl nepaaiškinamų priežasčių neįjungė avarinės automobilio šviesos signalizacijos, ką galima padaryti net neišlipus iš automobilio.
Taigi A. T., priverstinai sustojęs, kur sustoti (stovėti) draudžiama, įvykus eismo įvykiui, neįjungdamas automobilio ,,Renault Kangoo“ avarinės šviesos signalizacijos, nesiėmė KET numatytų priemonių perspėti kitus vairuotojus apie kliūtį ir pavojų, ir tuo pažeidė KET 56 p., 136.1. p., 136.2. p., 136.7. p. reikalavimus. Visgi, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs reikšmingus bylai duomenis, daro išvadą, kad nukentėjusiojo, automobilio „Renault Kangoo“ vairuotojo A. T. padaryti KET pažeidimai, negali būti pripažįstami pagrindine eismo įvykio, kurio metu į automobilį ,,Renault Kangoo“ atsitrenkė apelianto vairuojamas krovininis automobilis ,,Iveco“, kilimo priežastimi, nors tuo pačiu kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiojo A. T. veiksmai techniniu požiūriu taip pat sąlygojo aptariamo eismo įvykio kilimą.
Nagrinėjamoje byloje būtina kreipti ypatingą dėmesį į tai, kad du eismo įvykiai, kurių metu pirmiausia susidūrė nukentėjusiųjų M. D. ir A. T. vairuojami automobiliai, o po to dar į automobilį ,,Renault Kangoo“ atsitrenkė ir nuteistojo J. R. vairuojamas automobilis, kilo nuo degančios žolės tirštais dūmais padengtoje kelio atkarpoje – tai patvirtino ne tik eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai, nukentėjusioji G. S., bet ir Raseinių PGT VPPI aktas dėl kilusio gaisro (1 t., 15-18 b. l.). Specialisto akte aiškiai nurodyta, kad dūmais padengtame kelio ruože visi vairuotojai A. T., M. D. ir J. R., atsižvelgdami į kelio sąlygas, privalėjo pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti savo automobilį iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Iš tikrųjų, specialisto tyrimu nebuvo galimybės nustatyti, kokiu greičiu iki eismo įvykio važiavo ,,Renault Kangoo“ automobilis, J. R. vairuojamas automobilis ,,Iveco“, taip pat, dėl specialisto išvadoje nurodytų priežasčių, nebuvo galima nustatyti, ar prieš A. T. vairuojamam automobiliui atsitrenkiant į M. D. vairuojamą automobilį ,,Peugeot 406“, pastarasis judėjo ar stovėjo. Nuteistasis, apeliuodamas į minėtas nenustatytas faktines aplinkybes, tvirtina, kad jis neviršijo leistino greičio, važiavo saugiu greičiu ir neprivalėjo lėtinti greičio ar stabdyti transporto priemonės, kadangi negalėjo žinoti apie kelyje esančią kliūtį (A. T. tinkamai neįspėjo apie kelyje esančią kliūtį), vadinasi, neturėjo objektyvios galimybės laiku pastebėti grėsmę ir išvengti eismo įvykio, todėl, J. R. įsitikinimu, jokių KET reikalavimų jis nepažeidė ir negali būti priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių. Dėl tokių apelianto argumentų kolegija pažymi, kad priežastinis ryšys yra BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis ir išvadą apie jo buvimą ar nebuvimą daro teismas, o ne ekspertai, kurie sprendžia tik techninius priežastinio ryšio buvimo klausimus.
Jau buvo minėta, kad J. R. vairuojamo automobilio ,,Iveco“ greitis nebuvo nustatytas, o pats apeliantas teisiamajame posėdyje nurodė, kad įvažiuodamas į dūmais padengtą kelio ruožą jis automobilio greitį sulėtino nuo 90 km/h iki 70 km/h (2 t. 72-73 b. l.). Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad J. R. viršijo automagistralėse leistiną greitį (KET 175.4. p.), tačiau KET 172 p. numato, kad vairuotojas privalo važiuoti ne tik neviršydamas leistino greičio, bet, atsižvelgęs į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, turi sulėtinti greitį ir prireikus visai sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad J. R. nepakankamai dėmesingai įvertino situaciją, neatsakingai pasirinko važiavimo greitį ir atsitrenkė į priekyje kelio važiuojamoje dalyje pirmoje eismo juostoje automobilio ,,Renault Kangoo“ sudarytą kliūtį. Nustatyta, kad nukentėjusysis A. T. nebuvo įjungęs automobilio ,,Renault Kangoo“ avarinės šviesos signalizacijos, nepastatė įspėjančio apie kliūtį avarinio sustojimo ženklo, kaip numato KET reikalavimai, tačiau tai nepateisina J. R. veiksmų konkrečioje situacijoje. Teisiamajame posėdyje A. T. nurodė, kad prieš atsitrenkdamas į automobilį ,,Peugeot 406“, dėl tirštų dūmų pastarojo išvis nematė, todėl net nepradėjo stabdyti savo vairuojamo automobilio ,,Renault Kangoo“. Nuteistasis J. R. teisiamajame posėdyje nurodė, kad prieš atsitrenkdamas į priešais stovėjusį automobili ,,Renault Kangoo“, pastarąjį pamatė likus apie 5 metrams, mėgino dar išvengti susidūrimo ir suko savo vairuojamą automobilį ,,Iveco“ į kairę, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Iš tokių nukentėjusiojo ir nuteistojo parodymų galima daryti išvadą, kad matomumas automagistralės atkarpoje dėl degančios žolės skleidžiamų dūmų buvo itin blogas – pagal nuteistojo parodymus apie 5 metrai. Dėl susidariusių tokių aplinkybių, vairuotojas privalo visiškai sustabdyti transporto priemonę, nes automobilio vairavimas, nematant, kur važiuoti, yra nepateisinamas visomis prasmėmis. Iš esmės galima sutikti su apelianto argumentais, kad automobilis ,,Renault Kangoo“ su įjungta avarine signalizacija galimai būtų matomas geriau, ir, visgi, tai nepateisina J. R. veiksmų, kada jis su 16 tonų sveriančiu ir dar kelių šimtų kilogramų krovininiu pakrautu automobiliu ,,Iveco“ su puspriekabe, esant ypač blogam matomumui kelyje, automobilį vairavo 70 km/h greičiu, kuriam sustabdyti, pasak teisiamajame posėdyje apklausto eksperto V. V., tokiu atveju reikėtų apie 70 m (2 t., 78). Taigi jei J. R. būtų visiškai sustabdęs savo vairuojamą automobilį ir palaukęs, kol išsisklaidys dūmai, arba sulėtinęs automobilio ,,Iveco“ greitį tiek, kad laiku reaguodamas į pastebėtą kliūtį būtų spėjęs sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, būtų neatsitrenkęs į automobilį ,,Renault Kangoo“ ir neigiamų padarinių nebūtų sukėlęs. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad J. R. pasirinktas jau aptartas elgesio variantas techniniu bei teisiniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, kurio metu atsirado BK 281 str. 1 d. numatyti padariniai, todėl J. R. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra teisinio pagrindo.
Tuo pačiu kolegija pažymi, kad visiems eismo dalyviams (vairuotojui, pėsčiajam, keleiviui) keliami vienodi reikalavimai laikytis atitinkamų Kelių eismo taisyklių (KET 53 p.). Jau buvo minėta, kad KET reikalavimus pažeidė ne tik J. R., bet ir pats nukentėjusysis A. T., kuris eismo įvykio metu buvo nesunkiai sužalotas. Kartu pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas nenumato baudžiamosios atsakomybės asmeniui už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį sveikatos sutrikdymą tik pačiam pažeidėjui. BK 281 str. numato baudžiamąją atsakomybę tik už KET pažeidimą, sukėlusį eismo įvykį, dėl kurio sutrikdyta kito žmogaus sveikata. A. T. padarytoje veikoje nėra nusikalstamos veikos sudėties, tačiau tai nereiškia, kad jo veiksmai neturėjo jokios įtakos eismo įvykio kilimui.
Jau buvo minėta, kad pirmiausia A. T. vairuojamas automobilis ,,Renault Kangoo“ atsitrenkė į nukentėjusiojo M. D. automobilio ,,Peugeot 406“ galinę dalį. Specialistas, atlikęs tyrimą, dėl išvadoje išdėstytų priežasčių negalėjo atsakyti į klausimą, ar iki susidūrimo automobilis ,,Peugeot 406“ judėjo ar stovėjo. Tuo tarpu teisiamajame posėdyje A. T. tvirtino, kad atsitrenkė į stovintį ,,Peugeot 406“ automobilį ir tame pačiame posėdyje nurodė, kad prieš atsitrenkdamas automobilio ,,Peugeot 406“ išvis nematė. Kolegija kritiškai vertina A. T. aiškinimą, kad jis atsitrenkė į stovintį automobilį ,,Peugeot 406“, nes pats patvirtino, jog iki susidūrimo pastarojo nematė. Automobilio ,,Peugeot 406“ vairuotojas M. D. ir keleivė G. S. vienodai nurodė, kad važiuojant į jų automobilio galą atsitrenkė ,,Renault Kangoo“ automobilis, po ko M. D. iškart ,,Peugeot 406“ automobilį patraukė į dešinį kelkraštį (2 t., 75-78 b. l.). Nėra pagrindo netikėti M. D. ir G. S. parodymais, nes jie neprieštarauja eismo įvykio vietos apžiūros protokolui (1 t., 4-9 b. l.) ir specialisto tyrimo metu atkurtai tikėtinai transporto priemonių susidūrimo eigai, kur nurodyta, kad po susidūrimo su automobiliu ,,Renault Kangoo“ automobilis ,,Peugeot 406“ judėjo kelio dešinės pusės link ir ten sustojo (1 t., 115-119 b. l.), kai po automobilio ,,Iveco“ susidūrimo su automobiliu ,,Renault Kangoo“, pastarasis dar sykį susidūrė su dešiniame kelkraštyje stovėjusiu automobiliu ,,Peugeot 406“. Esant tokioms aplinkybėms, kolegijai nekyla abejonių, kad pirmąjį eismo įvykį sukėlė automobilio ,,Renault Kangoo“ vairuotojas A. T.. Nukentėjusiojo A. T. automobiliui susidūrus su priešais važiavusiu automobiliu ,,Peugeot 406“ ir po autoįvykio automobiliui ,,Renault Kangoo“ likus stovėti ant automagistralės važiuojamosios dalies, A. T. privalėjo imtis priemonių įspėti kitus eismo dalyvius apie kelyje atsiradusią kliūtį, tačiau tokių veiksmų nesiėmė, nors įjungti bent avarinės šviesos signalizaciją, kaip minėta ankščiau, realią galimybę turėjo. Elementarią gyvenimišką patirtį turinčiam žmogui yra visiškai aišku, kad A. T. po sukelto pirmojo eismo įvykio įjungus automobilio ,,Renault Kangoo“ avarinę šviesos signalizaciją, pastarasis būtų matomas geriau, vadinasi, ir nuteistasis J. R. šią kliūtį kelyje būtų galėjęs pastebėti ankščiau, kas rodo, jog A. T. veiksmai įtakojo automobilių susidūrimą. Taigi yra pagrindas išvadai, kad paties nukentėjusiojo A. T. padaryti KET pažeidimai techniniu požiūriu vienodai su J. R. padarytais KET pažeidimais sąlygojo eismo įvykio kilimą, kurio metu buvo nesunkiai sužalotas A. T..
Dėl J. R. paskirtos bausmės
Skiriant bausmę už nusikalstamą veiką, tarp jų ir už BK 281 str. numatyto nusikaltimo padarymą, teismui privalu vadovautis bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis, taip pat būtina atsižvelgti į esmines susiformavusios teismų praktikos skiriant bausmes nuostatas. BK 61 str. įpareigoja teismą skiriant bausmę įvertinti byloje nustatytų kaltininko atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių bei kitų BK 54 str. 2 d. nurodytų aplinkybių reikšmę, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį ir, atsižvelgiant į tai, motyvuotai parinkti skiriamos bausmės rūšį bei dydį, skaičiuojant jį nuo BK 281 str. atitinkamų dalių sankcijų vidurkio.
Kolegija, spręsdama dėl J. R. taikytinos baudžiamosios atsakomybės atsižvelgia į tai, kad pastarasis ankščiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai, pirmą kartą dėl nusikalstamo nerūpestingumo padarė neatsargų nusikaltimą, kuris sukėlė atitinkamus baudžiamajame įstatyme numatytus neigiamus padarinius – buvos sužalota kitų žmonių sveikata. Nuteistojo J. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, jis nukentėjusiems žalos neatlygino. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo nuosprendžiu buvo nustatyta, jog ne vien J. R. padaryti KET pažeidimai sąlygojo eismo įvykio kilimą ir neigiamų padarinių atsiradimą, todėl kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo apeliantui paskirta laisvės atėmimo bausmė turi būti mažinama perpus. Dėl minėtų aplinkybių skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 2 p.).
Kolegija sutinka su apelianto kritika, kad apylinkės teismas nepagrįstai jo padarytą nusikalstamą veiką įvardijo nesunkiu nusikaltimu, nors iš tikrųjų, pripažino kaltu ir nuteisė jį už neatsargaus nusikaltimo padarymą (BK 16 str.). Iš apeliacinio skundo turinio akivaizdu, kad ir pačiam nuteistajam yra aišku, už kokią nusikalstamą veiką jis nuteistas, nes mini apie neatsargias kaltės formas – nusikalstamą pasitikėjimą ir nusikalstamą nerūpestingumą. Be abejonės, apylinkės teismo formuluotė, kad J. R. padarė nesunku nusikaltimą yra klaidinanti, tačiau, kolegijos nuomone, dėl ankščiau aptartų aplinkybių visumos ji neturėjo įtakos nei skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui, nei J. R. baudžiamosios atsakomybės apimčiai, todėl nėra pagrindo šioje dalyje keisti nuosprendį.
Dėl priteistinų civilinių ieškinių
BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesiogiai turtinės ar neturtinės žalos.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusieji M. D., G. S., A. T. dėl nusikalstamų apelianto veiksmų patyrė turtinės ir neturtinės žalos ir dėl to pareiškė civilinius ieškinius. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai svarstė civilinių ieškinių klausimą.
BPK 113 str. numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam A. T. dėl nusikalstamos veikos nesunkiai sutriko sveikata, jis patyrė turtinės ir neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimo dalyje, atsižvelgė į neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 2 d. Teismas atsižvelgė į nukentėjusiojo patirtą žalą nuteistajam sužalojus jo sveikatą, fizinį skausmą, nusikaltimo pasekmes ir kt. neturtinės žalos klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, ir A. T. neturtinę žalą įvertino 10000 Lt, kurią nusprendė priteisti iš draudimo kompanijos (duomenys neskelbtini), kurioje padidinto pavojaus šaltinio (automobilio ,,Iveco“) valdytojas UAB (duomenys neskelbtini) (CK 6.270 str.) buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę, ir iš automobilio valdytojo UAB (duomenys neskelbtini).
Nukentėjusiojo A. T. patirtą turtinę žalą (2839 Lt) apylinkės teismas laikė įrodyta ir visą ją priteisė iš civilinio atsakovo draudimo kompanijos (duomenys neskelbtini).
Tačiau sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiojo A. T. patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, turi būti atsižvelgta ir į šiame nuosprendyje nustatytų paties nukentėjusiojo padarytų KET pažeidimų priežastinį ryšį su kilusiais padariniais. CK 6.297 str. numatyta, kad jei nukentėjusysis ar turintis teisę reikalauti žalos atlyginimo asmuo dėl savo kaltės prisidėjo prie žalos atsiradimo ar padidėjimo, žalos atlyginimo dydis gali būti sumažintas arba žala apskritai gali būti neatlyginama. Apylinkės teismas šiuo aspektu civilinio ieškinio priteisimo klausimo nesvarstė.
Šiuo nuosprendžiu buvo nustatyta, kad tiek nukentėjusiojo A. T., tiek nuteistojo veiksmai vienodomis dalimis (po 50 proc.) yra priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis. Įvertinusi visumą aplinkybių, kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiajam A. T. priteistos neturtinės žalos, turtinės žalos dydis, taip pat išlaidos turėtos advokato pagalbai apmokėti turi būti sumažintos perpus.
Taigi šiuo atveju apylinkės teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas ir šioje dalyje (BPK 328 str. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. nuosprendį pakeisti:
J. R. pagal BK 281 str. 1 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 6 mėnesių.
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Iš UAB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam A. T. priteistą neturtinę žalą sumažinti iki 3041,80 Lt.
Iš draudimo kompanijos (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam A. T. priteistą turtinę žalą sumažinti iki 1419,50 Lt.
Iš J. R. nukentėjusiajam A. T. priteistas išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti, sumažinti iki 1150 Lt.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.