- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-10
- Bylos Nr.
- N1-161-548/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23767-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Kaltinamasis
- D. J.
- Civilinis ieškovas
- J. R.
- Advokatai
- Aleksandras Kuznecovas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
dalyvaujant: prokurorei Alimai Petruškevičienei, kaltinamajam D. J., jo atstovei pagal įstatymą E. J. , gynėjui advokatui Aleksandrui Kuznecovui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. R.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
kaltinamasis D. J. 2017 metų gegužės 16 d. apie 12.17 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas su nepilnamečiu G. L., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, prie Moters sveikatos centro, Gedimino g. 60, Kaišiadorys, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pašalinių asmenų akivaizdoje spyrė koja ne mažiau kaip vieną kartą nukentėjusiajam J. R. į dešinį šoną. Nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės buvo padarytas nubrozdinimas kairėje blauzdoje. Dėl nubrozdinimo kairėje blauzdoje nukentėjusiajam J. R. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiais savo veiksmais nepaisydamas elgesio ir moralės normų, pažeidė nukentėjusiojo J. R. bei pašalinių asmenų teisę į saugią ir ramią aplinką, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. J. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2017 metų gegužės 16 d. ryte jis su G. L. netoli mokyklos esančiame miške išgėrė litrą degtinės, kurią jiems nuriko prie parduotuvės „Pasagėlė“ buvęs nepažįstamas asmuo. Po to ėjo Kaišiadorių miestu ir prie šeimos centro pamatė prie automobilio stovintį vyriškį. Priėjęs su G. L. vairuotojo paprašė pavežti juos iki geležinkelio stoties. Vairuotojas nesutiko ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jis nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius ir vieną kartą spyrė nukentėjusiajam į krūtinę. Nuo smūgio nukentėjusysis pargriuvo. Jis daugiau nukentėjusiojo nemušė. Sutinka atlyginti dalį prašomo civilinio ieškinio.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu J. R. paaiškino, kad 2017-05-16 apie 12.17 val., prie Gedimino g. 60, Kaišiadorių m., ties šeimos medicinos centru, lipant į automobilį priėjo du jaunuoliai ir paprašė nuvežti į geležinkelio stotį. Jis atsisakė juos vežti. Atsisakius vežti, kaltinamasis jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Po to D. J. spyrė jam į dešinį šoną ir jis nugriuvo. Kitas jaunuolis gulinčiam sudavė ranką į galvą ir buvo ant jo užsėdęs. Šalia buvę pašaliniai asmenys liepė kaltinamajam ir jo draugui nemėginti daugiau jo mušti. Jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu pranešė apie įvykį. Minėti vaikinai pasišalino ir vėliau buvo sulaikyti prie Vaclovo Giržado gimnazijos. Įvykio metu jis nugriuvo ir susimušė dešinės kojos klubą bei kairę blauzdą, ant kurios buvo padaryti nubrozdinimai. Prašo priteisti iš kaltinamojo 1500 eurų neturtinės žalos, nes nusikalstamais veiksmais jam buvo sukeltas skausmas, išgąstis. Buvo padaryta kraujosruva kojoje ir galvos sumušimas, kurios skausmus jaučia iki šiol.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. L. paaiškino, kad 2017 m. gegužės 16 d. su D. J. po pirmos pamokos, apie 09.00 val., išėjo iš mokyklos ir nuėjo į parduotuvę "Pasagėlė". Ten nepažįstamo vyro D. paprašė nupirkti litrą degtinės. Degtinę su kaltinamuoju išgėrė prie mokyklos esančiame miške ir nutarė eiti į Kaišiadorių miestą pasivaikščioti. Vaikščiojant D. J. sugalvojo nuvažiuoti į Kaišiadorių geležinkelio stotį. Už "Gintarinės" vaistinės, adreso nežino, automobilių stovėjimo aikštelėje pamatė prie automobilio stovint nepažįstamą vyriškį ir priėjo prie jo bei paprašė pavežti iki geležinkelio stoties. Nukentėjusysis nesutiko ir tarp jų kilo konfliktas. Kaltinamasis nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Po to D. J. spyrė nukentėjusiajam į krūtinę ir šis parkrito. Jis priėjęs ranką sudavė nukentėjusiajam į veidą ir ant jo užsėdo. Po to netoliese stovėję žmonės pradėjo ant jų šaukti ir jis su kaltinamuoju nuėjo link Giržado progimnazijos ir ten buvo sulaikyti policijos pareigūnų.
Apklausta teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo atstovė pagal įstatymą E. J. paaiškino, kad jos sūnus D. jos visiškai neklauso, nelanko mokyklos, vartoja alkoholinius gėrimus.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Gedimino g. 60, Kaišiadorių m. (b. l. 7-9).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad nukentėjusysis J. R. atpažino D. J., kaip asmenį, kuris 2017 m. gegužės 16 d. prie Moters sveikatos centro, Gedimino g. 60, Kaišiadoryse, automobilių stovėjimo aikštelėje, spyrė jam į dešinį šoną ir sudavė smūgį ranka į galvą (b. l. 19-22).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad nukentėjusysis J. R. atpažino G. L. kaip asmenį, kuris gegužės 16 dieną prie Moters sveikatos centro, Gedimino g. 60, Kaišiadoryse, automobilių stovėjimo aikštelėje, spyrė jam du kartus per kojas (b. l. 23-26).
Iš nukentėjusiojo J. R. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis parodė, kai jam kaltinamasis padarė kūno sužalojimą (b. l. 27-30).
Iš specialisto išvados Nr.G1325/2017(02) matyti, kad dėl odos nubrozdinimų kairėje blauzdoje J. R. sveikata sutrikdyta nežymiai (b. l. 33 ).
Iš testo alkoholiui nustatyta, kad 2015 m. gegužės 16 d., 14.06 val., D. J. fiksuotas 1,47 promilių girtumas (b. l. 83).
Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybiškas tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, dėl kurio sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, įžūlūs veiksmai su gyvūnais ar prieš juos, kitokie veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, tai gali būti trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti ir pan. Grasinimai – tai žodžiai apie galimą fizinio smurto panaudojimą. Nusikaltimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-371-696/2015). Nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009). Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė minėtus padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015).
Motyvas ir tikslas nėra būtinieji Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymiai. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126/2006, 2K-117-303/2016).
Žemesnės instancijos teismas
Veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas savo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo D. J. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatytus požymius.
Žemesnės instancijos teismas
Nei ikiteisminio, nei teisminio tyrimo metu nebuvo surinkta įrodymų, kad kaltinamasis D. J. 2017 metų gegužės 16 d, gulint nukentėjusiajam J. R. ant žemės, būtų sudavęs jam smūgį į veidą. Teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad gulinčiam nukentėjusiajam smūgį į veidą sudavė G. L.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes kaltinamajam D. J. iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog jis sudavė nukentėjusiajam J. R. vieną smūgį ranką į galvą.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. R. pareiškė 1500 eurų civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimui.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už padariusio žalą asmens veiksmus, baudžiamajame procese gali būti civiliniai atsakovai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 111 straipsnis). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ir kilus klausimams, kurių baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja yra taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.276 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Civilinės atsakomybės ypatumas yra tas, kad įstatymo pagrindu nustatyta atsakomybė yra subsidiari, t. y. jis atsako už atitinkamą žalos dalį tik tuo atveju, jeigu žalą padaręs nepilnametis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti. Nukentėjusysis J. R. pareiškė 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už padariusio žalą asmens veiksmus, baudžiamajame procese gali būti civiliniai atsakovai (Lietuvos Respublikos BPK 111 straipsnis). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodesko113 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ir kilus klausimams, kurių baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja yra taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Civilinės atsakomybės ypatumas yra tas, kad įstatymo pagrindu nustatyta atsakomybė yra subsidiari, t. y. jis atsako už atitinkamą žalos dalį tik tuo atveju, jeigu žalą padaręs nepilnametis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti. Civilinis ieškinys dalyje dėl padarytos turtinės žalos yra pagrįstas bylos medžiaga (b. l. 16), kaltinamasis bei jo atstovas pagal įstatymą sutinka su prašomu priteisti turtinės žalos dydžiu, todėl ieškinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas visiškai, nes turtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta kaltais L. V. veiksmais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti kaltinamąjį ar pagerinti nukentėjusiojo turtinę padėtį, bet kompensuoti nukentėjusiajam dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtas fizines ir dvasines kančias. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), todėl, pripažinus D. J. padarius baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, yra pagrindas tenkinti nukentėjusiojo J. R. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti išgyvenimai, kurie nustatomi įvertinant sužalojimo sunkumą, išlikusį nukentėjusiojo sveikatos pakenkimą, galimybių praradimą. Kaip matyti iš specialisto išvados (b. l. 33), nukentėjusiajam J. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis nurodė, kad jo patirtą neturtinę žalą sudaro patirtas didelis stresas, išgyvenimai dėl sumušimo. Nurodo, kad jis dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą. Dėl padaryto nusikaltimo nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, baimę, tačiau jokių duomenų, apie tai, kad patirti dvasiniai išgyvenimai sukėlė liekamąjį sveikatos pakenkimą, nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prašoma priteisti suma neproporcinga patirtiems dvasiniams išgyvenimams, todėl nukentėjusio J. R. prašoma priteisti suma mažintina iki 500 eurų vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ir siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 - 61 straipsnių nuostatomis.
Skirdamas bausmę kaltinamajam D. J. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis D. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas tyčia, kaltinamasis suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą būtent todėl, kad atlikdamas neteisėtus veiksmus t. y. naudodamas fizinį smurtą, neturėjo tam aiškios motyvacijos.
Kaltinamasis D. J. praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, viešosios įstaigos Kaišiadorių psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro ir gydytojo narkologo įskaitoje neužregistruotas, Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos charakterizuojamas neigiamai (b. l. 93, 98).
Teismas atsižvelgia, kad kaltinamasis D. J. yra nepilnametis. Kaltinamojo D. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo D. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam D. J. už padarytą nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje paskiriant sankcijose numatytą bausmę – laisvės apribojimą.
Kaltinamasis D. J. buvo laikinai sulaikytas 2017 m. gegužės 16 d., 16.00 val., paleistas 2017 m. gegužės 17 d., 15.41 val. (b. l. 55, 85), todėl į skirtiną bausmę įskaitytina 1 para praleista laikinajame sulaikyme (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalis).
Kaltinamajam D. J. paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (b. l. 81), pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įpareigoti būti namuose nuo 21.00 iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei per tą laiką uždrausti lankytis vietose, prekiaujančiose alkoholiniais gėrimais.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b. papunkčiu, laiką, kurį D. J. išbuvo laikinai sulaikytu (nuo 2017 m. gegužės 16 d., 12.42 val., iki 2017 m. gegužės 17 d., 15.41 val., t. y. 1 parą), pakeisti į 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi įskaityti į bausmę.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. R. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti J. R. naudai 500 (penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo iš D. J., o D. J. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, priteisti subsidiariai iš įstatyminės kaltinamojo atstovės E. J., nustatant, kad ši civilinio atsakovo pareiga pasibaigia, kai D. J. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.
Likusioje dalyje J. R. civilinį ieškinį atmesti.
D. J. paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.