- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-03
- Bylos Nr.
- 2A-43-370/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- S. Š., D. Š., R. Š., A. Š., M. A.
- Trečiasis asmuo
- Valstybės biudžetinė įstaiga Techninės pagalbos neįgaliesiems centras prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Laimonas Strauka, Liudmila Rožkova
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-43-370/2010
Teisėja D. Žvinklytė Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1; 44.2.4.2;
2010 m. vasario 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Sigitai Zaksaitei-Dumčiuvienei, Antanui Leikui, dalyvaujant ieškovei A. K., ieškovės atstovei advokatei Liudmilai Rožkovai, atsakovei S. Š., atsakovės atstovui advokatui Laimonui Straukai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-787-642/2009 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovams S. Š., D. Š., R. Š., A. Š., M. A. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Valstybės biudžetinė įstaiga Techninės pagalbos neįgaliesiems centras prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei ieškovės ir atsakovų apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-17 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu teismo prašė iš atsakovų solidariai priteisti 570 Lt turtinės ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-04-10, apie 20.15 val. prie pastato (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ją užpuolė atsakovų šuo, kuris įkando į ieškovei į dešinės plaštakos III pirštą, suplėšė ieškovės 500 Lt vertės striukę ir 70 Lt vertės skėtį. Ieškovė 2008-04-30 kreipėsi į Klaipėdos ligoninę dėl vakcinacijos prieš pasiutligę. Išraše iš medicininių dokumentų nustatyta diagnozė – kąstinė dešinės plaštakos IV piršto žaizda. Sveikatos sutrikdymo mastą – nežymus sveikatos sutrikdymas – patvirtina M. Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 891/08(03). Dėl sveikatos sutrikdymo ieškovė patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, didelius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, jaučia nuolatinę baimę, dėl streso jai paūmėjo gastritas.
Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė painioja įvykio datas, nes atsitikimas įvyko 2008-04-08, o ne 10 d., kaip teigia ieškovė. Įvykio metu jos, S. Š., sutuoktiniui priklausęs šuo tik išgąsdino ieškovę, bet neįkando. S. Š. vedžiodama šunį elgėsi rūpestingai. Ieškovė ieškinį pareiškė siekdama pasipelnyti atsakovų sąskaita.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Techninės pagalbos neįgaliesiems centras ieškovės ieškinį prašė tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-04-17 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: ieškovei iš atsakovų solidariai priteisė 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o kitą ieškinio dalį atmetė. Bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai: valstybei iš ieškovės priteisė 17,46 Lt, o iš atsakovų – po 0,39 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir po 12 Lt žyminio mokesčio; ieškovei iš atsakovų priteisė po 42,38 Lt bylinėjimosi išlaidų; atsakovei Marytei Angelienei iš ieškovės priteisė 405 Lt išlaidų už teisinę pagalbą; atsakovei S. Š. grąžino 300 Lt užstatą, sumokėtą pagal 2008-08-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį. Teismas konstatavo abiejų šalių mišrią kaltę, nusprendė, kad ieškovės kaltė sudaro 90 proc., atsakovų – 10 proc., ir remdamasis šia procentine išraiška ieškovei priteisė neturtinės žalos atlyginimą. Teismas ieškovės prašymą priteisti turtinės žalos atlyginimą atmetė, nes ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų apie sugadinto drabužio ir skėčio vertę iki ir po apgadinimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-17 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė šalių kaltę dėl įvykio, neteisingai įvertino ieškovės patirtą neturtinę žalą. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad šuns savininkai neturėjo dokumento, patvirtinančio, kad šuo paskiepytas nuo pasiutligės, šuo netrukus nugaišo, o šuns savininkai slapta šunį užkasė ir atsisakė daryti skrodimą, kad išsiaiškintų, nuo ko jis nugaišo. Todėl ieškovė ilgą laiką jautė baimę, kad jai įkandęs šuo galėjo būti pasiutęs, bijojo dėl savo ir savo artimųjų sveikatos ir gyvybės. Teismas ieškovę iš nukentėjusio asmens faktiškai padarė kaltininkę, nes priteisė iš jos visas atsakovų ir teismo patirtas išlaidas, dėl to ieškovė, nukentėjusi dėl atsakovų neatsakingų veiksmų, privalo jiems sumokėti išlaidas dėl ieškovei padarytos žalos. Atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą ieškovė nepateikė.
Apeliaciniu skundu atsakovai prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-17 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas neteisingai nustatė bylai reikšmingą aplinkybę, t. y. kad atsakovų šuo ieškovei įkando. Ieškovė pati 2008-04-08 S. Š. paneigė šuns įkandimo faktą. Ieškovė klysta nurodydama sukandžiojimo datą. Atsakovai nuosekliai tvirtina, kad jokio sukandžiojimo 2008-04-10 nebuvo, nes šuo 2008-04-08 ieškovę tik aplojo. Ieškovei neįrodžius, kad buvo sugadintas ieškovės paltas ir skėtis, kritiškai vertintini jos teiginiai, kad ji buvo sukandžiota šuns. Be to, ieškovė į gydymo įstaigą kreipėsi tik 2008-04-30, t. y. praėjus daugiau nei 20 dienų po galimo įvykio. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir dėl jų nepasisakė, todėl teismo išvados yra nepagrįstos. Apeliantų nuomone, 2 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė. Teismas taip pat neatkreipė dėmesio į aplinkybę, kad ieškovės nurodomi sužalojimai nėra būdingi paprastai šuns padaromiems, dažniausiai sužalojimai padaromi didesnei kūno daliai, t. y. nukenčia ne vienas pirštas, o daugiau, gali būti sužalojama visa plaštaka ir pan. Teismas neanalizavo, kodėl ieškovei yra sužalota dešinės plaštakos 4 piršto pamatinė falanga, nors rankoje tuo metu ji dar laikė skėtį. Atsiliepime atsakovai ieškovės apeliacinį skundą prašo atmesti. Nurodo, kad ieškovė pasisako dėl įrodymų vertinimo, tačiau nenurodo pagrindų bylos perdavimui pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teritorija, kurioje ieškovė neva buvo užpulta, yra aptverta tvora, įstaigos, kurioje dirba ieškovė, darbo laikas buvo baigęsis.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Techninės pagalbos neįgaliesiems centras atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo, kad pirmosios instancijos teismo ieškovei priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė. Nurodo, kad ieškovė ir darbo santykiuose pasižymi nerūpestingumu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Dėl šuns įkandimo fakto.
Atsakovai ginčija patį faktą, kad ieškovei įkando jų šuo. Atsakovų nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šio fakto, neįvertino kitų reikšmingų faktinių aplinkybių.
Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, sprendžiama remiantis tikimybių pusiausvyros principu; jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas konstatavo, kad visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus ir specialisto paaiškinimą, labiau tikėtina, jog įvykio metu K. M. Š. dobermanų veislės šuo Bartas įkando ieškovei į dešinės rankos trečiąjį pirštą. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija sutinka (CPK 185 str.). Atsakovų apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė neva pati paneigė šuns įkandimo faktą, nebuvo įrodytas, ieškovė teigia priešingai. Aplinkybė, kad ieškovė klysta nurodydama sukandžiojimo datą, netgi tai pasitvirtinus, nešalintų paties sužalojimo fakto. Aplinkybė, kad ieškovė neįrodė atskirų jos daiktų sugadinimo fakto ar jų sumažėjusios vertės, nepaneigia aplinkybės, kad šuo jai įkando į pirštą. Šio fakto nepaneigia ir aplinkybė, kad ieškovė į gydymo įstaigą kreipėsi tik 2008-04-30, be to, ieškovė dar pradiniame ieškinyje paaiškino, jog į medikus kreipėsi po to, kai jai kilo įtarimų, jog atsakovų šuo sirgo pasiutlige. Atsakovų argumentas, jog ieškovės sužalojimas negalėjo būti padarytas šuns vien dėl to, kad ieškovė per mažai sužalota, apskritai nesuprantamas, be to, paneigtas specialisto išvada ir paaiškinimais posėdžio pirmojoje instancijoje metu (t. 1, b. l. 17, t. 2, b. l. 57, 58).
Dėl mišrios kaltės.
Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė šalių kaltę dėl įvykio.
Su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Ieškovė pripažįsta, kad ji žinojo, jog aptvertoje teritorijoje paleidžiamas šuo, patvirtino, kad jai nepavyko telefonu susisiekti su atsakove ir išsiaiškinti, ar yra saugu išeiti į teritoriją, tačiau ieškovė vis tiek nutarė palikti darbo vietą, nors ir nebuvo įsitikinusi, jog teritorijoje nėra šuns. Atsakovę S. Š. ieškovė buvo informavusi, jog savo darbo vietoje bus tik iki 19.30 val. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šalių mišrią kaltę, šias aplinkybes įvertino ir teisėjų kolegija su šių nustatytų aplinkybių pagrindu padaryta pirmosios instancijos teismo išvada sutinka (CK 6.282 str. 1d.).
Dėl neturtinės žalos dydžio.
Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo priteista suma ieškovės neturtinei žalai atlyginti yra per didelė, ieškovė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai įvertino ieškovės patirtą neturtinę žalą. Atsakovai savo teiginio iš esmės neargumentuoja, ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog šuns savininkai nepadėjo išsiaiškinti, ar šuo nesirgo pasiutlige.
Pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio išsamiai argumentavo, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvada šiuo klausimu sutinka. Teismas priteisė ieškovei 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą atsižvelgdamas į nustatytą šalių kaltę dėl žalos atsiradimo (atsakovams –10 proc., ieškovei – 90 proc.). Be to, ieškovė neturtinę žalą sieja ne tiek su pačiu įkandimo faktu, kiek su vėliau kilusiais įtarimais, kaip paaiškėjo – nepagrįstais, kad įkandęs šuo ją galėjo užkrėsti pasiutlige, t. y. tarp atsakovų veiksmų ir ieškovei kilusios neturtinės žalos priežastinis ryšys nėra tiesioginis (CK 6.247 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, priteista neturtinės žalos atlyginimo suma konkrečiomis bylos aplinkybėmis atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo analogiškose bylose formuojamą teismų praktiką (2003-11-26 nutartis byloje Nr. 3K-3-1129/2003).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Nepagrįstas ieškovės apeliacinio skundo teiginys dėl neteisingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1, 2 d.) ir motyvuojamoje dalyje detalizavo jų apskaičiavimą.
Kadangi tiek ieškovės, tiek atsakovų apeliaciniai skundai atmesti, šalių apeliacinėje instancijoje patirtos išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.