Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Valentinos Strokinienės (toliau – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. nutarties, kuria baudžiamasis procesas byloje, kurioje J. U. ir G. G. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 259 str. 2 d., nutraukta nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. J. U. ir G. G. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal LR ATPK 44 str. 1 d. dėl neteisėto narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo ar laikymo nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti.

Prokurorė prašė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje J. U. kaltinamas tuo, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis, 2015-05-22 apie 21.30 val. prie restorano „McDonald‘s“, esančio Vilniuje, Seinų g. 3, veikdamas su G. G., iš kito asmens, neteisėtai, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, kartu su G. G. už 15 eurų įsigijo nedidelį kiekį 1,439 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), po ko įgytą narkotinę medžiagą abu pasidalino ir ją neteisėtai gabeno bei laikė iki 2015-05-22 apie 22.50 val., kol šalia Užupio gimnazijos, adresu Krivių g. 10, Vilniuje, policijos pareigūnai patikrinimo metu automobilyje Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rado ir paėmė, priklausančią J. U. narkotinę medžiagą-1,028 g. kanapių (antžeminių dalių), o likusią dalį 0,411 g. narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) rado ir paėmė pas G. G. striukės kišenėje, t. y. kaltinamas šiais veiksmais padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 259 str. 2 d.

G. G. kaltinamas tuo, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis, 2015-05-22 apie 21.30 val. prie restorano „McDonald‘s“, esančio Vilniuje, Seinų g. 3, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0,28 prom.), veikdamas su J. U., iš kito asmens, neteisėtai, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, kartu su J. U. už 15 eurų įsigijo nedidelį kiekį 1,439 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), po ko įgytą narkotinę medžiagą abu pasidalino ir ją neteisėtai gabeno bei laikė iki 2015-05-22 apie 22.50 val., kol šalia Užupio gimnazijos, adresu Krivių g. 10, Vilniuje, policijos pareigūnai patikrinimo metu pas G. G. striukės kišenėje rado ir paėmė 0,411 g. narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), o likusią dalį 1,028 g. narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), priklausančiu J. U., rado ir paėmė automobilyje Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. kaltinamas šiais veiksmais padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 259 str. 2 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-07-27 nutartimi baudžiamąjį procesą byloje, kurioje J. U. ir G. G. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 259 str. 2 d., nutraukė nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Iškėlė J. U. ir G. G. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 44 str. 1 d. dėl neteisėto narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo ar laikymo nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-27 nutartį ir priimti teismo baudžiamąjį įsakymą arba nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme. Nurodo nesutinkanti su skundžiama nepagrįsta ir neteisėta nutartimi, kadangi, pasak prokurorės, neegzistuoja aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas.

Prokurorė pažymi, kad 2015-06-18 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodoma, kad žalios spalvos augalinė medžiaga iš cigarečių pakelio „Kent“, 2015-05-22 apžiūros metu rasto G. G. striukės kišenėje, yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,411 g. (tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 6,76 %); žalios spalvos augalinė medžiaga iš žalios spalvos plastikinio užspaudžiamo maišelio, esančio cigarečių pakelyje „Parlament“, 2015-05-22 apžiūros metu rastame J. U. priklausančiame automobilyje „Škoda Yeti“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo durelėse, yra narkotinė medžiaga ­kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 1,028 g. (tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 6,76 %). Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-03-10 įsakymo Nr. V-337 redakcija), kaltinamųjų turėtas narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) kiekis laikytinas nedideliu. Prokurorė nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu neginčijamai nustatyta, jog kaltinamieji kanapes (antžemines dalis) įsigijo, laikė ir gabeno, neturėdami tikslo jų parduoti, t.y. J. U. ir G. G. padarė tris alternatyvias veikas, numatytas LR BK 259 str. 2 d., nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, todėl konstatuoja, jog J. U. ir G. G. veiksmuose egzistuoja visi nusikaltimo, numatyto LR BK 259 str. 2 d., požymiai.

Prokurorė nurodo nesutinkanti su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad kaltininkų turėtas narkotinės medžiagos (kanapių antžeminės medžiagos) kiekis (pas J. U. 1,028 g., pas G. G. - 0,411 g., viso - 1,439 g.), yra labai mažas. Nors ir kaltininkų turėtas narkotinės medžiagos kiekis neviršija ar nėra arti nustatytos nedidelio kiekio ribos, jų neteisėtai įgytas kanapių kiekis buvo skirtas suvartoti daugiau nei per vieną kartą. Prokurorė pažymi ir kitas, kaltininkų veikos pavojingumą didinančias ir baudžiamosios atsakomybės taikymą pagrindžiančias aplinkybės: 1) neteisėtai įgytas narkotines medžiagas kaltininkai jau buvo pradėję vartoti viešoje vietoje, 2) labai tikėtina, kad kaltininkai, į minėtą automobilių stovėjimo aikštelę atvykę automobiliu „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pavartoję neteisėtai įgytų narkotinių medžiagų, vairuoti apsvaigę nuo narkotinių medžiagų. Tokiu būdu, prokurorė daro išvadą, kad narkotinės medžiagos kiekis, kaltininkų veiksmų atlikimo vieta ir kitos nurodytos aplinkybės pagal pavojingumo laipsnį sudaro sąlygas taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal LR BK 259 str. 2 d.

Skunde prokurorė nurodo nepritarianti teismo pozicijai, kad J. U. ir G. G. veiksmuose yra LR ATPK 44 str. 1 d. numatyto administracinio teisinio pažeidimo požymių, kadangi nurodo, jog LR ATPK 44 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė tik už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti, tačiau nėra numatyta atsakomybė už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimą, kuris J. U. ir G. G. buvo inkriminuotas pareiškiant įtarimą 2015-07-13. Pasak prokurorės, nustatytas objektyvusis nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 259 str. 2 d. požymis - narkotinių medžiagų gabenimas, eliminuoja galimybę kaltininkams taikyti administracinę atsakomybę.

Teismo posėdyje prokurorė skundą palaikė, prašė tenkinti. J. U. ir G. G. bei jų gynėjai skundą prašė atmesti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, mano, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį tuo pagrindu, kad J. U. ir G. G. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 259 str. 2 d.

Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju J. U. ir G. G. veika nesiekia baudžiamosios atsakomybės ribų ir galėtų būti traktuojama kaip administracinės teisės pažeidimas.

Pažymima, kad LR ATPK 44 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti. LR BK 259 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, ir tokiu būdu padarė baudžiamąjį nusižengimą.

Įstatymų leidėjas už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ir (ar) laikymą neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti nustatė ir baudžiamąją, ir administracinę atsakomybę, nenurodydamas aiškių baudžiamojo nusižengimo ir administracinio teisės pažeidimo atribojimo kriterijų, todėl svarbiausi tampa šį padidintą ar mažesnį pavojingumą leidžiantys konstatuoti kriterijai, kurie iš esmės yra vertinamieji. Sprendžiant, kokia – baudžiamoji ar administracinė – atsakomybė taikytina, turėtų būti atsižvelgiama į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą: narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, rūšį (jos poveikį žmogaus organizmui), kaltininko veiksmų ypatybes, jų atlikimo vietą ir kitas aplinkybes (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-76/2012).

Šioje byloje objektyviais bylos duomenimis, tai yra liudytoju apklausto policijos pareigūno E. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, o taip pat ir pačių J. U. ir G. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojo D. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, specialisto išvada Nr. 140-(3821)-IS1-4155 nustatyta, kad J. U. ir G. G., veikdami kartu, 2015-05-22 apie 21.30 val. prie restorano „McDonald‘s“, esančio Vilniuje, Seinų g. 3, iš kito asmens, neteisėtai, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 15 eurų įsigijo nedidelį kiekį 1,439 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), po ko įgytą narkotinę medžiagą abu pasidalino ir ją neteisėtai gabeno bei laikė iki 2015-05-22 apie 22.50 val., kol šalia Užupio gimnazijos, adresu Krivių g. 10, Vilniuje, policijos pareigūnai patikrinimo metu automobilyje Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rado ir paėmė, priklausančią J. U. narkotinę medžiagą – 1,028 g. kanapių (antžeminių dalių), o likusią dalį – 0,411 g. narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) rado ir paėmė pas G. G. striukės kišenėje. Tiek J. U., tiek G. G. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nurodė gailintis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl šios veikos pavojingumo, tai yra baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo, teisingai konstatavo, kad J. U. ir G. G. veika neperžengia pavojingumo ribos, būdingos administraciniam teisės pažeidimui. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, tokia išvada padaryta remiantis ne tik rastu narkotinių medžiagų kiekiu, bet ir narkotinės medžiagos rūšimi (kanapių dalys), kaltininkų veiksmų pobūdžiu bei kitomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad J. U. ir G. G. būtų priklausomi nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, jas vartotų nuolat ar užsiimtų jų platinimu, priklausomybės ligų centre bei psichiatrijos ligoninėje nesigydė (b.l. 56-58, 38-85). Jie praeityje neteisti už analogiškus pažeidimus (b.l. 54, 81), administracine tvarka bausti, tačiau tik už KET ir viešosios tvarkos pažeidimus, t.y., nesusijusius su narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimu ar laikymu (b.l. 53, 79-80). Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad narkotines medžiagas pirko savo vartojimui, jomis disponavo ne ilgą laiko tarpą. Dėl šio įvykio tiek J. U., tiek G. G. prisipažino ir gailisi. Kolegijos nuomone, tai leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjama situacija yra pavienis atvejis pastarųjų gyvenime, nesukėlęs neigiamų padarinių aplinkiniams, todėl jų veiksmus pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip mažiau pavojingus.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad esminę reikšmę, sprendžiant J. U. ir G. G. atsakomybės klausimą, turi tai, jog pagal byloje nustatytas aplinkybes pastarųjų neteisėtai įgytos narkotinės medžiagos – kanapių dalių kiekis buvo žymiai mažesnis už Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) nurodytą nedidelį, t. y. ne daugiau kaip 5 g. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. U. ir G. G., veikdami bendrai, neteisėtai įgijo 1,439 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), šį kiekį jie pasidalijo – J. U. laikė 1,028 g kanapių, t.y. beveik 5 kartus mažesnį kiekį, nei minėtose Rekomendacijose nurodytas nedidelis kanapių (ir jų dalių) kiekį, o G. G. – 0,411 g narkotinės medžiagos, t.y. daugiau nei 12 kartų mažesnį kiekį, nei minėtose Rekomendacijose nurodytas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad J. U. ir G. G. veika, atsižvelgus į jos aplinkybes, narkotinės medžiagos rūšį ir jos kiekį, palyginus jį su Rekomendacijose nurodytu kaip nedideliu tokios narkotinės medžiagos kiekiu, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 259 str. 2 d., o atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 44 str., sudėtį.

Prokurorės apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju nustatytas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 259 str. 2 d. objektyvusis požymis – neteisėtas narkotinių medžiagų gabenimas, kas eliminuoja galimybę kaltininkams taikyti administracinę atsakomybę, nevertintina kaip paneigianti pirmosios instancijos teismo išvadą, kad J. U. ir G. G. veika nesiekia baudžiamosios atsakomybės ribų ir galėtų būti traktuojama kaip administracinės teisės pažeidimas. Tokia išvada darytina, įvertinus visas baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimui svarbias aukščiau minėtas aplinkybes. Teismų praktikoje taip pat pritariama sprendimams, kai dėl administracinės atsakomybės sprendžiama ir tais atvejais, kai be neteisėto nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo ar laikymo neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti kartu padaromos ir kitos LR BK 259 str. 2 d. nurodytos veikos, tačiau jos yra glaudžiai susijusios su įgijimu ir laikymu bei nesiekia baudžiamajai atsakomybei kilti būtino pavojingumo (kasacinė nutartis 2K-7-76/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. teismų praktikos nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ar pirmos kategorijos šių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) (BK 259–261, 263–264, 266 straipsniai) apžvalga Nr. AB-40-1). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta pirmosios instancijos teismo išvada atitinka ir ultima ratio (paskutinės priemonės) principo reikalavimus bei neprieštarauja teismų praktikoje keliamam tikslui, t. y. ne formaliai, o preciziškai laikytis LR ATPK 9 str. 2 d. nuostatų, sprendžiant, kokia atsakomybė – administracinė ar baudžiamoji turėtų būti taikoma.

Dėl šių motyvų nėra teisinio pagrindo tenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokurorės apeliacinio skundo jame išdėstytais motyvais.

Vilniaus apygardos teisme buvo gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) prašymas, kuriuo prašoma iš G. G. valstybės naudai priteisti 28,95 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Prašyme nurodoma, kad advokatė Anna Grinevič teikė antrinę pagalbą G. G. baudžiamojoje byloje 1A-690/2015, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudarė advokato užmokestis – 28,95 Eur.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis prašymai netenkintinas. LR BPK 106 str. 1 d. numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014-01-01).

LR BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo (ar išteisintojo) nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (2014 m. birželio 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo (ar išteisintojo) valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (2014 m. birželio 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Pabrėžtina, kad šiuo atveju bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo priimta nutartis, kuria baudžiamasis procesas byloje, kurioje J. U. ir G. G. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 259 str. 2 d., nutraukta nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, paliekama galioti, todėl LR BPK 106 str. nuostatoms taikyti nėra teisinio pagrindo, kadangi pagal šio straipsnio nuostatas, proceso išlaidos kali būti priteisiamos iš kaltinamojo tik pripažinus jį kaltu, t. y. tik priėmus apkaltinamąjį nuosprendį. Tokiu būdu, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš išteisintųjų netenkintinas.

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., nutarė :

atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš G. G. netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.