- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-14
- Bylos Nr.
- e2-2151-179/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Atsakovas
- V. J.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui V. J. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius ieškiniu prašo iš atsakovo V. J. priteisti 804,66 Eur žalos atlyginimą.
Atsakovui siųsti procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui pateikti), įteikti 2018 m. vasario 23 d. asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti atsakovui baigėsi 2018 m. kovo 9 d. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas tokiu atveju prašo priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas, priimant sprendimą už akių.
CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Byloje ieškovo pateiktų įrodymų pagrindu nustatyta, kad 2013 m. gegužės 7 d. tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), V. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su S. J. metu, tyčia peiliu sudavė pastarajam ne mažiau 4 smūgių į įvairias kūno vietas, dėl ko, įvykus ūmiam nukraujavimui, S. J. mirė. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-193/2014 V. J. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir nuteisė 9 (devyneriems) metams laisvės atėmimo.
Pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, mirusio (nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu) asmens sutuoktinis bei vaikai (įvaikiai) turi teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių ar valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją. Šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka VSDFV teritoriniai skyriai. VSDFV Vilniaus skyriuje buvo gautas mirusiojo S. J. sūnaus D. J. prašymas skirti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją ir sutuoktinės I. J. prašymas skirti valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją. 2013 m. gruodžio 2 d. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. 11-17-21803 D. J. našlaičių pensija paskirta laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki sukaks 24 metai, jeigu mokysis nustatyta tvarka įregistruotų švietimo įstaigų bendrojo ugdymo programų ar formaliojo profesinio ugdymo programų mokiniu arba dieninių ar nuolatinių studijų programos studentu. Žuvusiojo sutuoktinei I. J. 2013 m. gruodžio 2 d. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. 11-17-21805, 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. PE_SP1-33007 ir 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. PE_SP1-30164 našlių pensija paskirta laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 16 d. iki 2021 m. liepos 31 d. (pagal Pensijų įstatymo 35 straipsnio 1 dalis 2 punktu, asmenys, kurie buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais iki sutuoktinio mirties ar per 5 metus po sutuoktinio mirties, turi teisę gauti našlių pensiją). Vadovaujantis šia įstatymo nuostata teismo keliu iš atsakovo buvo priteistos našlių ir našlaičių pensijos už laikotarpį iki 2016 m. gruodžio 31 d. Tęsiant našlaičių ir našlių pensijos mokėjimą, už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. D. J. iš Fondo biudžeto lėšų buvo išmokėta dar 573,66 Eur našlaičių pensijos, o I. J. už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. – 231,00 Eur našlių pensijos. Iš viso dėl V. J. kaltės Fondo biudžetui buvo padaryta 804,66 Eur žala.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numato, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. CK 6.263 straipsnio 2 dalis numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti kaltas asmuo. CK 6.280 straipsnio 1 dalis nustato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi S. J. mirties, dėl kurios jo sūnui D. J. ir sutuoktinei I. J. buvo išmokėtos valstybinio socialinio draudimo išmokos, priežastis yra neteisėta atsakovo V. J. veika, Fondo biudžetui padarytą 804,66 Eur materialinę žalą turi atlyginti atsakovas V. J.. Duomenų apie tai, jog atsakovas gera valia atlygino žalą ieškovui, byloje nėra (CPK 176 – 179 straipsniai).
Tokiu būdu atlikus formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą bei atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad žala atlyginta, darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti sprendimą ir ieškinį tenkinti, todėl ieškovo naudai iš atsakovo priteisiamas 804,66 Eur žalos atlyginimas (CK 6.1 straipsnis, 6.4 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnis, 6.290 straipsnio 3 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Kadangi ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovo priteisiamas 18,00 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 3,00 Eur, todėl nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 804,66 Eur (aštuonių šimtų keturių eurų 66 ct) žalos atlyginimą ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, juridinio asmens kodas 191683350.
Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18,00 Eur (aštuoniolikos eurų) žyminį mokestį valstybei. Šis mokestis sumokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Sprendimas už akių įsiteisėja po 20 dienų nuo jo priėmimo dienos. Jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.