- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-07-14
- Bylos Nr.
- 2-11775-886/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07917-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Pareiškėjas
- D. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovaujamai Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos
- Advokatai
- Albertas Trumpulis, Edmundas Budvytis
Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė, sekretoriaujant Irenai Griškevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjai D. G., jos atstovui advokatui Albertui Trumpuliui, suinteresuotam asmeniui advokatui Edmundui Budvyčiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal D. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovaujamai Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos, ir advokatui Edmundui Budvyčiui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. G. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina K. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2003-12-13 mirusi) priėmė palikimą po sutuoktinio J. P. (gim. 1901-03-16), pareiškėjos patėvio, mirties 1973-01-17, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodo ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjos motina K. J. ištekėjo už J. P.. Jis turėjo gyvenamąjį namą su ūkio pastatu ir kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune. 1973-01-17 mirė pareiškėjos patėvis J. P.. Po patėvio mirties palikimą priėmė jos motina, kuri liko gyventi minėtame name, naudojosi kaip savu, rūpinosi juo, mokėjo mokesčius, jai atiteko patėvio asmeniniai daiktai: rūbai, asmens dokumentai. Pareiškėjos motinai K. P. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į ½ dalį paveldimo turto. G. L. (Lukas), gyvenanti Kanadoje, atsiuntė telegramą, kurioje nurodyta, kad ji yra palikėjo duktė, tačiau pareiškimo dėl palikimo priėmimo ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų notarui nepateikė. Duomenų apie patėvio vaikus nėra, G. L. (Lukas) giminystę įrodančių dokumentų nepateikė daugiau kaip 40 metų ir neprašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimo. Nėra jokių duomenų, kad G. L. (Lukas) yra įpėdinė ir turi teisę į palikimą, paveldėjimo teisės liudijimas jai nėra išduotas. Pareiškėjos motina K. P. paveldėtą ½ turto dalį 1974-11-04 pardavė V. J.. Kitoje ½ namo dalyje gyveno pareiškėja su motina, mokėjo mokesčius, namo dalimi rūpinosi kaip savu turtu, tvarkė turto įteisinimo klausimus. 2003-12-13 mirė pareiškėjos motina K. P.. Po motinos mirties palikimą priėmė pareiškėja, kitų įpėdinių nėra. Po motinos mirties, namo dalyje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, liko gyventi pareiškėjos duktė K. V.. Notaras atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą pareiškėjos motinos turtą, nes nenustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad K. P. priėmė likusią ½ palikimo dalį po patėvio J. P. mirties.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Kauno apskrities VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta teismo šaukimu. Atsiliepime (47 b.l.) nurodo, kad po J. P. mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė K. P. ir duktė G. L.. G. L. pareiškimas dėl palikimo priėmimo nėra panaikintas, paveldėjimo teisės kitam asmeniui neperleistos, todėl laikytina, kad ji priėmė palikimą.
Suinteresuotas asmuo advokatas Edmundas Budvytis su pareiškimu sutinka. Atsiliepime (50-52 b.l.) nurodo ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad laikotarpiu nuo 1982-04-09 iki 1991-09-30 dirbo Sovietų Sąjungos specializuotos advokatų kontoros Injurkolegija advokatu Lietuvai. Kanadoje, Europos šalyse (išskyrus Vokietiją, Didžiąją Britaniją,), Lotynų Amerikos šalyse vedė atsiradusias palikimų bylas, viso pasaulio pensijų ir/arba alimentų bylas ir Lietuvoje atsiradusias paveldėjimo bylas, kuriose įpėdiniai gyvena užsienyje. Lietuvoje pradėtose paveldėjimo bylose, kuriose įpėdiniai gyvena užsienyje, Injurkolegija atstovaudavo išmitinai tik užsienyje gyvenančiam įpėdiniui. Jeigu tokiose paveldėjimo bylose būdavo ir Lietuvoje gyvenančių įpėdinių, tai jie savo dalyje palikimo klausimus tvarkydavo patys betarpiškai, tokiu atveju Injurkolegija nedalyvaudavo. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Injurkolegija 1973-09-24 raštu Nr. 2571/Kan-198, kreipėsi į Kauno notarinę kontorą atstovaudama Kanadoje gyvenančiai G. L. dėl 1973-01-17 mirusio J. P. turto paveldėjimo. Pirminis kreipimasis dėl palikimo priėmimo fakto įvykdytas Injurkolegijos centrinio aparato telegrama Kauno valstybinei notarų kontorai. J. P. turto paveldėjimo byla, dalyje įpėdinių, gyvenančių užsienyje (Kanadoje), Injurkolegijos atstovybės Lietuvoje atvirkštinių bylų registracijos žurnale turėjo savo eilės numerį „198-J. P.“. Advokatas E. Budvytis, 1982 m. pradėjęs dirbti Injurkolegijos advokatu, perėmė Lietuvoje atsiradusių palikimų vedimo bylas, tačiau ši byla perduota nebuvo. Sistemiškai įvertinus aukščiau nurodytus faktus ir aplinkybes, daro prielaidą, kad byla Nr. 2571/Kan-198 dėl J. P., mirusio 1973-01-17, turto paveldėjimo, dalyje dėl Kanadoje gyvenančio pretendento (G. L.) jam nebuvo perduota, nes bylos Injurkolegija nevedė. Daro prielaidą, kad laikotarpiu nuo 1977-05-11 (Injurkolegijos atstovybės laiškas Kauno notarinei kontorai) iki 1982-04-09 (darbo Injurkolegijoje pradžios) minėta paveldėjimo byla buvo nutraukta. Nutraukimo priežastys nežinomos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pareiškėjos D. G. pateiktus įrodymus, daro prielaidą, kad Injurkolegija iki 2013-12-06 nepateikė Kauno miesto 15-ojo notarų biurui dokumentų įrodančių, kad G. L., gyvenanti Kanadoje, yra J. P., mirusio 1973-01-17, duktė ir įstatyminė įpėdinė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėja D. G. yra K. P., mirusios 2003-12-13, duktė, pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir priėmusi palikimą po mamos mirties. Šias aplinkybes patvirtina santuokos liudijimų kopijos (6, 17, 18, 19 20, 21 b.l.) ir Kauno miesto 15-ojo notarų biuro 2013-12-06 pranešimas (10 b.l.). Palikėjos K. P. gyvenamoji vieta buvo deklaruota (duomenys neskelbtini), Kaune (22 b.l.).
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos mama K. P. 1967-08-19 susituokė su J. P., ir po jo mirties 1973-01-17 priėmė palikimą. Šias aplinkybes patvirtina santuokos liudijimas, mirties akto įrašas, NTR duomenys (6, 7, 15 b.l.). Iš NTR CDB su istorija išrašo duomenų matyti, kad palikėjui J. P. nuosavybės teise priklausė visas gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, su priklausiniais – ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitais statiniais – kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). NTR įrašas galiojo nuo 1958-08-13 iki 1974-05-31. Po jo mirties ½ dalį gyvenamojo namo paveldėjo sutuoktinė K. P., kuri šio turto savininke buvo iki 1974-11-04, t.y. iki turto perleidimo pagal pirkimo-pardavimo sutartį V. J. (15-16 b.l.). Šie duomenys patvirtina pareiškėjos paaiškinimus teismo posėdžio metu, kad pareiškėjos motina K. P. ½ gyvenamojo dalį, įgytą paveldėjimo būdu iš J. P., pardavė V. J.. Kita ½ dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalis kiemo statinių (šulinys, lauko tualetas, tvora, kiemo aikštelė) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, nepaveldėta, nuosavybės teisės įregistruotos J. P. vardu (14, 15-16 b.l.).
Aukščiau minėti duomenys patvirtina, kad po palikėjo J. P. mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė K. P. ir paveldėjo ½ dalį turto. Kauno miesto 15-ojo notarų biuro 2013-12-06 pranešime nurodyta, kad į likusią ½ dalį turto paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, nes palikimą priėmė palikėjo duktė G. L., gyvenusi Kanadoje, bet jai paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, nes nėra giminystės ryšį įrodančių dokumentų, paveldėjimo byla nebaigta (9 b.l.).
Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl teisių į likusią ½ dalį J. P. palikimo.
Palikimo atsiradimo metu, 1973-01-17, galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas, todėl taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtino, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis). Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Byloje nėra duomenų, kad palikėjas buvo parašęs testamentą. Šiuo atveju paveldėjimas atsirado pagal įstatymą. 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Šio straipsnio 2 dalyje numatyti du palikimo priėmimo būdai: faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šių veiksmų atlikimui numatytas 6 mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 straipsnio 3 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (CK 587 straipsnio 5 dalis).
Bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, kad K. P. po savo sutuoktinio J. P. mirties 1973-01-17, palikimą priėmė kaip įstatyminė pirmos eilės įpėdinė, padavusi Kauno Valstybinei notarinei kontorai pareiškimą per šešių mėnesių terminą, 1974-05-27 užvesta paveldėjimo byla Nr. 7538 (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalis, 587 straipsnis). Jai 1974-11-04 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į ½ dalį turto, kurią ji dar tais pačiais metais pardavė. Pardavusi ½ dalį gyvenamojo namo, K. P. visą laiką naudojosi likusia ½ dalimi gyvenamojo namo ir kitų statinių, t.y. gyveno šeimos name, namą prižiūrėjo kaip savą, mokėjo mokesčius už trobesius ir žemės rentą kaip J. P. įpėdinė (taip nurodyta 1984-1990 m. mokestiniuose pranešimuose ir mokėjimo kvituose, 23-30 b.l.). Šios aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, kad K. P. priėmė palikimą į visą palikėjo turtą. Po K. P. mirties 2003-12-13, palikimą priėmė jos duktė pareiškėja D. G. K. P. liko gyventi likusioje ½ namo dalyje, prižiūrėjo namus, mokėjo komunalinius mokesčius, naudojasi visais name esančiais baldais, namų apyvokos daiktais.
Byloje ištirti rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai paneigia suinteresuoto asmens VMI, atstovaujamos Kauno apskrities VMI, atsiliepime nurodytus argumentus, kad po J. P. mirties palikimą taip pat priėmė ir jo duktė G. L. (Lukas). Suinteresuoto asmens teiginiai, kad palikimą priėmė palikėjo duktė G. L. (Lukas) grindžiami Injurkolegijos telegrama, kurioje nurodyta, kad 1973 m. sausio 17 d. Kaune, (duomenys neskelbtini), mirusio J. P., palikimą priima duktė G. L. (tokia pavardė nurodyta telegramos tekste), gyvenanti Kanadoje. Byloje yra Injurkolegijos atstovybės Lietuvos TRS konsultanto J. L. 1973 m. rugsėjo 24 d. laiškas Kauno valstybinės notarinės kontoros vyresniajai notarei A. Januškauskaitei (11 b.l.), kuriame nurodyta, kad į Injurkolegiją kreipėsi Kanados pilietė G. L. (L.) dėl jos tėvo J. P., mirusio 1973-01-17 Kaune, palikimo paveldėjimo; pareiškėja nurodžiusi palikėjo turėtą namą Kaune, (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno iki mirties. Injurkolegijos atstovas notaro prašė tikslesnių duomenų apie paveldimą turtą, testamento sudarymą ir apie kitus paveldėtojus. Dar kartą tas pats Injurkolegijos konsultantas į Kauno valstybinę notarų kontorą kreipėsi po ketverių metų, 1977 m. gegužės 11 d. laiške nurodęs žinantis, jog pusę gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, paveldėjo palikėjo žmona P. K., Vlado, pagal šios notarinės kontoros 1974 m. gegužės 31 d. paveldėjimo teisės liudijimą. Laiške taip pat nurodyta, kad Injurkolegija gavo palikėjo dukters G. L. įgaliojimą paveldėjimo bylai vesti ir paveldėtam turtui realizuoti ir kad pristatys atitinkamus metrikacijos liudijimus giminystei su palikėju įrodyti (12 b.l.). Šie du Injurkolegijos atstovybės laiškai ir telegrama minimi Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarės L. Vičinienės 2013-12-06 rašte dėl duomenų apie J. P. paveldėjimo bylą. Tai yra vieninteliai duomenys apie G. L. ketinimus įstoti į paveldėjimo teisinius santykius. Notarės rašte nurodyta, kad daugiau notarų biure jokių raštų ir dokumentų dėl G. L. ir palikėjo J. P. giminystės ryšio nebuvo gauta nei iš Injurkolegijos, nei iš pačios G. L. (9 b.l.).
Teismas pažymi, kad per Sovietų Sąjungos specializuotą advokatų kontorą Injurkolegija Kauno pirmajam notarų biurui atsiųsta telegrama (tikėtina data 1973-07-07) (10 b.l.), nepateikus jokių asmens tapatybę ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų, nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis palikimo priėmimą. Pareiškimo apie palikimo priėmimą notarų biurui pateikimas yra vienas iš palikimo priėmimo būdų (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad įstatyme nenumatyta jokių išlygų dėl pareiškimo apie palikimo priėmimą formos ir turinio užsienyje gyvenančiam įpėdiniui. Telegramos atsiuntimas be giminystės ryšį įrodančių dokumentų gali būti vertinamas tik kaip ketinimas įstoti į paveldėjimo teisinius santykius, tačiau savo teisine reikšme negali būti prilyginamas palikimo priėmimo faktui.
Teismo posėdžio metu buvo apžiūrėtas Injurkoelgijos 1982-1991 m. Lietuvoje atsiradusių palikimų, kuriuose yra užsienyje gyvenančių įpėdinių, bylų registracijos žurnalas. Jame nėra įrašų apie G. L. palikimo bylą. Suinteresuotas asmuo advokatas E. Budvytis, buvęs Injurkolegijos advokatas, išsamiai paaiškino aplinkybes dėl G. L. (ar Lunas) kreipimosi dėl palikimo priėmimo. Tuo atveju, jei būtų visi asmens tapatybę ir giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai, jie būtų perduoti Kauno valstybinei notarų kontorai. Notarų biurui tokie dokumentai galėjo būti pateikti tik per Injurkolegiją. Tai nebuvo padaryta, tą patvirtina ir Kauno 15-ojo notarų biuro notarės pranešimas. Remdamasis šiais duomenimis ir advokato E. Budvyčio paaiškinimais, teismas daro išvadą, kad Injurkolegijos atstovybėje Lietuvoje G. L. palikimo byla nebuvo pradėta arba galėjo būti nutraukta, jai nepateikus giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų.
Teismas pažymi, kad kai palikimas yra priimamas, paveldėjimo santykiai plėtojasi toliau, kol bus išspręstas paveldėto turto likimas ir bus įformintos paveldėtojo teisės. Jeigu paveldėtojas atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, patvirtinančių, kad jis priėmė palikimą, teismų praktikoje ir teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko.
Teismas, įvertinęs byloje ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad nepateikdama jokių asmens tapatybės ir giminystės ryšį patvirtinančių įrodymų, G. L. (ar Lunas) į paveldėjimo teisinius santykius neįstojo. Jos atsiųstą telegramą galima vertinti tik kaip ketinimą priimti palikimą, kuris nebuvo realizuotas. Galima įpėdinė neįgyvendino savo teisės paveldėti daugiau kaip 40 metų, nes neišreiškė valios priimti palikimo ir nepateikė notarų biurui giminystės ryšį patvirtinančių įrodymų. Dėl 40 metų trukusio teisinio neapibrėžtumo, G. L. nepateikus giminystę įrodančių dokumentų, K. P. nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į likusią palikėjo turto dalį. Nekilnojamasis turtas – ½ dalis gyvenamojo namo su priklausiniais, iki šiol yra įregistruotas 1973 m. mirusio J. P. vardu. 40 metų laikotarpis civilinių teisinių santykių apyvartoje yra labai ilgas, tačiau toks neapibrėžtumas ilgiau tęstis negali. K. P. visą tą laiką naudojosi likusia ½ dalimi gyvenamojo namo ir kitų statinių, namą prižiūrėjo kaip savą, mokėjo mokesčius. Šios aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, kad K. P. priėmė palikimą į visą palikėjo turtą (1964 m. CK 587 straipsnis).
Po K. P. mirties 2003-12-13, palikimą priėmė jos duktė pareiškėja D. G.. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo, nes negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo į visą mamos turtą ir savo vardu įforminti palikimą.
Pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi 2003 m. gruodžio 13 d., priėmė palikimą - ½ turto dalį, po jos sutuoktinio J. P., mirusio 1973 m. sausio 17 d., mirties.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.