Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. K. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo, kuriuo S. K. pagal ATPK 123 str. 1 d. paskirta 100 Lt bauda; pagal ATPK 123 str. 2 d. paskirta 100 Lt bauda; pagal ATPK 123 str. 5 d. paskirta 80 Lt bauda; ATPK 124² str. 3 d. paskirta 2000 Lt bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones dvejiems metams; ATPK 126 str. 1 d. paskirta 1000 Lt bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams; pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirta 3000 Lt bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams. Remiantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 3000 Lt bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. pagal ATPK 123 str. 1 d., 123 str. 2 d., 123 str. 5 d., 124² str. 3 d., 126 str. 1 d. ir 130 str. 1 d. nubaustas už tai, kad, būdamas neblaivus, 2012-07-17 17.00 val. (duomenys neskelbtini)vairavo transporto priemonę YAMAHA (duomenys neskelbtini) kuriai neatlikta valstybinė techninė apžiūra, neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, transporto priemonė be valstybinio numerio ženklų, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, keisdamas važiavimo kryptį nerodė įspėjamųjų posūkio signalų, važiavo priešpriešine eismo juosta, priversdamas kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį.

Apelianto įsitikinimu, Kretingos rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinę bylą ir priimdamas nutarimą, netinkamai išaiškino visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingai išspręsti bylą, todėl apelianto manymu, abejonės turi būti traktuojamos traukiamo jo naudai. Be to, apelianto teigimu, teismas, inkriminuodamas pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 3 d., rėmėsi liudytojų policijos pareigūnų M. K. ir D. L. parodymais. Tačiau sutikti su tuo negalima. Iš policijos pareigūnų pateiktų nuotraukų matyti, kad įvykio vietoje intensyvaus eismo nėra, tai reiškia, kad eismas sutrikdytas negalėjo būti. Teismo metu nėra nustatytų ir apklaustų liudytojų, kurie besąlygiškai galėtų patvirtinti apie pavojingą ar chuliganišką manevravimą. Galiausiai policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad pavojingai manevravo, tačiai apklausiant liudytojais, jie parodė priešingai, kad iki pradedant stabdyti, S. K. vairuojamas keturratis važiavo tvarkingai savo eismo juosta, jam iš nugaros buvo saulė. Pagal S. K. parodymus, pamatęs iš paskos važiuojantį policijos automobilį, tik tuomet jis netyčia pasuko vairą, po to išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir sustojo nuvažiavęs nuo kelio. Todėl jeigu duomenys byloje yra prieštaringi, o prieštaravimai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pašalinti nebuvo, tai apelianto S. K. nuomone, teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti ATPK 124² str. 3 d., o tai suponuoja išvadą, kad ir dėl šios dalies būtina tirti iš naujo įrodymus pirmosios instancijos teisme.

Apelianto įsitikinimu, nepagrįstai jis nubaustas ir dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., padarymo. S. K. pažymi, jog policijos pareigūnai tvirtino, kad jis pakartotinai neprašė pasitikrinti girtumo, tačiau tai paneigiama administracinio teisės pažeidimo protokolu, kurį patys pareigūnai ir surašė. Protokole nurodytas S. K. paaiškinimas „[...] dėl girtumo neturėjau teisės prasiskalauti burnos ir palaukti 20 minučių [...]“. Todėl, apelianto manymu, jei jis vis dėlto dėjo pastangas, kad pasitikrintų girtumą papildomai ir tokius iš dalies prašymus patys protokole užfiksavo policijos pareigūnai, tai tuomet yra pagrindas policijos pareigūnų parodymus vertinti kritiškai kaip subjektyvius, kad pateisintų savo veiksmus. Todėl, apelianto manymu, galima teigti, kad S. K. teisė išsiskalauti burną, palaukti 20 minučių ir tik po to tikrinti girtumo laipsnį, buvo pažeista. Todėl negalima ir alkotesterio duomenų pripažinti teisėtais.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. K. taip pat mano, jog yra nepagrįstai nubaustas pagal ATPK 130 str. 1 d., nes jis nors ir matė policijos pareigūną, mojuojantį lazdele, tačiau suprato, kad policijos pareigūnas stabdo ne jo vairuojamą transporto priemonę, o paskui važiuojantį visureigį, kuriame buvo G. V. ir G. G., nors šie asmenys taip ir nebuvo teisme apklausti. Galiausiai policijos pareigūnai nurodė, kad S. K. į nugarą švietė saulė, o atsisukęs jis galėjo ir nematyti, kad policijos pareigūnų automobilis paskui jį važiuoja su įjungtais šviesos signalais. Dėl garsinių signalų buvo galima paneigti tik iš institucijos gavus duomenis arba apklausus visus įvykį mačiusius dalyvius. Todėl, neištyrus šių aplinkybių, negalima teigti, kad jis pagal LR ATPK 130 str. 1 d. yra nubaustas teisėtai ir pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto S. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas.

Naikinti jo apelianto skunde nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kodėl mano, kad S. K. veiksmuose yra administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 124² str. 3 d., 126 str. 1 d. ir 130 str. 1 d., sudėtis. Ir šių motyvų apelianto skundo argumentai subjektyviai interpretuojant faktines bylos aplinkybes nepaneigia.

Apelianto S. K. įsitkinimu, vertinant jo veiksmus, pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 3 d., kontekste, negalima vadovautis pareigūnų M. K. ir D. L. parodymais, nes pastarieji neva prieštaringi.

Tačiau apeliacinės isnatancijos teismas įvertinęs paminėtųjų pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, pažymi, kad jokių prieštaravimų juose nenustatė. Analogiškas aplinkybes liudytojai – pareigūnai M. K. ir D. L. nurodė tiek tarnybiniuose pranešime, tiek duodami parodymus apylinkės teisme. O būtent apie tai, kodėl buvo nuspręsta stabdyti S. K. vairuotą keturratį, kas patraukė pareigūnų dėmesį, koks buvo vairuotojo S. K. elgesys, kai suprato, kad yra stabdomas, galiausiai koks apelianto elgesys buvo, kai jo vairuotas keturratis nuvažiavo nuo kelio ir atsirėmė į šlaitą. Ir šios pareigūnų M. K. ir D. L. išsamiai nurodytos aplinkybės visiškai paneigia apelianto tikinimą, kad tariamai keliu jis važiavo tvarkingai ir saugiai, nekeldamas pavojaus kitiems eismo dalyvaims. Tuo tarpu aplinkybė, kad nėra kitų asmenų, galinčių patvirtinti pareigūnų parodymus, jų savaime nedaro nepatikimais ir suteikiančiais pagrindą apeliacinės instancijos teismui abejoti šių parodymų obektyvumu. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, kad minėtieji pareigūnai apkalba S. K. dėl asmeninių motyvų, siekdami pakenkti apeliantui. Priešingai, S. K. elgesys po to, kai nuo jo nepriklausančių priežasčių jo minėta transporto priemonė buvo sustabdyta, aiškiai parodo, kad visų jam nenaudingai susiklosčiusių aplinkybių subjektyvus aiškinimas tėra apsirinkta gynybos pozicija, siekiant visais būdais išvengti gana griežtos administracinės atsakomybės.

Kuo remdamasis S. K. teigia, kad Kretingos rajone, kelyje Šiauliai–Palanga 130 km intensyvaus eismo nėra, lieka visiškai neaišku. Vien ta aplinkybė, kad nuotraukų darymo metu kelyje nebuvo automobilių, apeliacinės isntancijos teismo nuomonė, nesuteikia pagrindo daryti paminėtųjų išvadų. Galiausiai tam, kad asmens veiksmus būtų galima pripažinti pažeidimu, numatytu ATPK 124² str., įstatymo leidėjas nenumato būtino sudėties požymio – intensyvaus eismo kelyje, kuriame yra manevruojama.

Apygardos teismas taip pat netiki ir apelianto pateikta versija, neva jis nepakluso pareigūno nurodymui sustoti, nes manė, kad yra stabdomas ne jis, o kitas paskui jį važiavęs draugų vairuojamas automobilis.

Šiuo atveju apygardos teismas pažymi, kad S. K., kaip atsakingas eismo dalyvis, transporto priemonės vairuotojas, išvydęs kelyje policijos pareigūną, turėjo realų pagrindą manyti, kad gali būti stabdomas jau vien įprastiniam dokumentų patikrinimui. Tačiau net ir tuo atveju, jei S. K. abejojo, ar iš tikrųjų yra stabdomas jis, o ne kito automobilio vairuotojas, apeliantas privalėjo imtis priemonių, siekdamas įsitikinti, ar klysta ir tikrai stabdoma kita transporto priemonė, ar vis dėlto stabdoma jo, S. K., vairuojama transporto priemonė. Juolab, kad kaip nurodė pareigūnas M. K., dešiniąja ranka jis aiškiai parodė į S. K., kad būtent jis yra stabdomas, o ne kita transporto priemonė, ir kad realiai S. K. suvokė, jog stabdomas yra būtent jis, parodė jo veiksmai – keturračio motociklo stabdymas, kuris vėliau buvo nutrauktas, nes S. K. padidinęs greitį bandė išvažiuoti iš įvykio vietos ir taip išvengti patikrinimo.

Atmestinas ir apelianto S. K. skundo argumentas, jog jo veikos taip pat negalima kvalifikuoti pagal ATPK 126 str. 1 d., nes, apelianto įsitikinimu, jo blaivumas buvo patikrintas pažeidžiant jo nustatymo taisykles.

2012-07-17 S. K. blaivumas buvo patikrintas alkoholio matuokliu „Alcotest 6810 Nr. ARYE-0396, ir 17.16 val. apeliantui buvo nustatytas 1,02 prom. girtumas. Iš paties S. K. iškart po įvykio rašyto paaiškinimo matyti, kad jis nurodo, jog dėl girtumo neturėjo teisės prasiskalauti burnos ir palaukti 20 minučių.

Tuo tarpu nėra aišku, kuo konkrečiai S. K. teisės buvo pažeistos ir kodėl jis pakartotinai neišreiškė noro pasitikrinti girtumą. Tuo tarpu aplinkybė, kad dėl apsvaigimo nuo girtumo apeliantas nebesusivokė darkart paprašyti patikrinti jo girtumą, nėra pagrindas abejoti atliktojo patikrinimo rezultatais. Galiausiai, jei S. K., kaip jis teigė, dėl girtumo nebegalėjo prasiskalauti burnos ir pūsti į alkotesterį antrąkart, niekas netrukdė apeliantui vykti į artimiausią gydymo įstaigą siekiant patikslinti abejonių sukėlusius apsvaigimo nuo alkoholio duomenis. Pažymėtina ir tai, kad pareigūnai neprivalo neprivalo pakartotinai tikrinti asmens girtumo, jei pirmieji gauti duomenys nekelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo.

Taigi apeliacinės instancijos teismo konstatuotos faktinės bylos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad S. K. veiksmai kvalifikuoti tinkamai, tinkamai ir išsamiai ištirti faktiniai bylos duomenys, todėl apeliacinio teismo argumentai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto S. K. apeliacinį skundą atmesti ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.