Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2.3.6.4.5.; 2.4.1., 2.4.7.

2009 m. kovo 18 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

gynejams adv. Leonorai Vasiliauskienei, Juozui Gauduciui, Raimundui Lideikai, Adomui Liutvinskui,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo išteisintojo D. B. ir Lietuvos Respublikos Generalines prokuraturos prokuroro apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2007 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. V. nuteistas pagal LR BK 228 str. 1 d., atimant teise dviem metams dirbti valstybes tarnyboje; išteisintas pagal LR BK 24 str. 6 d. 300 str. 1 d., jam nepadarius nusikaltimo požymiu turincios veikos;

T. U. išteisintas pagal LR BK 300 str. 1 d., jam nepadarius nusikaltimo požymiu turincios veikos; taip pat jis išteisintas pagal LR BK 24 str. 4 d. 228 str. 1 d., nenustacius jo dalyvavimo padarant nusikaltima;

D. B. išteisintas pagal LR BK 300 str. 1 d. ir 228 str. 1 d., jam nepadarius nusikaltimu požymiu turincios veikos;

P. K. išteisintas pagal LR BK 24 str. 4 d. 300 str. 1 d. jam nepadarius nusikaltimo požymiu turincios veikos, taip pat jis išteisintas pagal LR BK 24 str. 4 d. 228 str. 1 d., nenustacius jo dalyvavimo padarant nusikaltima.

Aprašomoji dalis

nustate:

M. V. nuteistas už tai, kad budamas valstybes tarnautojui prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padetimi, del ko valstybe patyre dideles žalos, t.y. jis, dirbdamas VŠI Lietuvos verslo paramos agenturos (toliau tekste - LVPA arba Agentura) direktoriaus pavaduotoju, budamas valstybes tarnautojui prilygintu asmeniu, pasinaudodamas pagal užimtas pareigas tureta galimybe ne darbo metu buti LVPA patalpose, 2006-01-22 (sekmadieni), dienos metu tycia ileido i Agenturos patalpas joje nedirbusi T. U., leido jam naudotis savo tarnybiniu kompiuteriu ir dave raktus nuo Agenturos kabinetu ir dokumentu saugojimo spintu. Tokiu M. V. veiksmu pasekme buvo ta, kad T. U. jo tarnybinio kompiuterio spausdintuvu atspausdino 2005-06-15 D. B. surašyto Paraiškos kokybes vertinimo elementu sarašo Nr. S-P1-T05-0101-1 lapus, kuriuose paraiška vertinama 65 balais, M. V. duotais raktais atrakines dokumentu saugojimo spintas, jose surado UAB „P. m.“ (duomenys neskelbtini) projekto vertinimo byla ir sukeite joje buvusio Paraiškos kokybes vertinimo elementu sarašo lapus, kuriuose paraiška buvo vertinama 62 balais, su naujai atspausdintais ir D. B. pasirašytais lapais su aukštesniais projekto vertinimo balais. M. V. pažeide LVPA direktoriaus pavaduotojo pareigybes aprašymo, patvirtinto 2003-10-24 LVPA direktoriaus isakymu Nr. 50, 6.23 punkte numatyta tarnybine pareiga laikytis Agenturos darbo tvarka reglamentuojanciu norminiu aktu. Taip pat jis pažeide Dokumentu saugojimo tvarkos, patvirtintos 2004-01-30 LVPA direktoriaus isakymu Nr. 12, 5 ir 9 punktu nuostatas, numatancias, kad projektu bylos saugomos kabinetuose esanciose metalinese spintose ir iš šiu spintu bylos gali buti imamos tik tada, kai tai reikalinga tiesioginiam funkciju vykdymui. Del tokiu M. V. tyciniu veiksmu, kuriuos salygojo jo užimtos aukštos pareigos valstybes tarnyboje, valstybe patyre didele neturtine žala, nes buvo sumenkintas LVPA, kaip valstybes institucijos autoritetas.

Be to, T. U., M. V., D. B. ir P. K. buvo kaltinami bendrininku grupeje ivykdytu tikro dokumento suklastojimu, realizavimu ir panaudojimu, D. B. kaltinamas piktnaudžiavimu tarnyba, T. U. ir P. K. - piktnaudžiavimo tarnyba organizavimu tokioje apimtyje: T. U. ir P. K., veikdami bendrininku grupeje su M. V. ir D. B., budami isitikine, jog LVPA Projektu vertinimo vadybininku dirbusio D. B. 2005 m. birželio 15d. užpildyto Paraiškos kokybes vertinimo elementu sarašo Nr. S-P1-T05-0101-1, kuriame pagal nustatytus kriterijus D. B. paraiška iš viso buvo ivertines 62 balais, nurodytos paraiškos ivertinimo balai yra nepakankamai aukšti tam, kad pagal šia paraiška butu sudaryta sutartis del Europos Sajungos strukturiniu fondu paramos teikimo, veikdami nenustatytu asmenu prašymu ir siekdami, kad nurodyta paraiška butu ivertinta pakankamu paramos suteikimui balu skaiciumi, organizavo šio tikro dokumento suklastojima, sukure nusikaltimo padarymo plana, numate jo ivykdymo budus, surado nusikaltimo bendrininkus- D. B. ir M. V. ir juos palenke ivykdyti nusikaltima, parenge kitas salygas nusikaltimo ivykdymui, vadovavo bendrininkams ir nuolat koordinavo bendrininku veiksmus vykdant nusikaltima. Tokiu P. K. ir T. U. nusikalstamu veiksmu pasekme buvo ta, kad 2006 m. sausio men. viduryje T. U. susitare su D. B., tuo metu dirbusiu LVPA Kontroles departamento Kontroles ir koordinavimo skyriaus vedejo pavaduotoju ir buvusiu valstybes tarnautojui prilygintu asmeniu, kad šis, piktnaudžiaudamas tarnybine padetimi, suklastos tikra dokumenta - surašys ir pasirašys UAB „P. m.“ (duomenys neskelbtini) pateiktos paraiškos kokybes vertinimo elementu sarašo Nr. S-P1-T05-0101-1 naujus lapus, kuriuose nurodomas paraiškos ivertinimas balais, ir juose irašys melagingus duomenis apie paraiškos ivertinima 65 balais: 2006 m. sausio men. 15- 22 d. D. B. ir T. U., veikdami bendrai, atspausdino Paraiškos kokybes vertinimo elementu sarašo Nr. S-P1-T05-0101-1 lapus, kuriuose pateikiamas paraiškos ivertinimas 65 balais, D. B. šiuos lapus pasiraše ir perdave T. U., taip suklastodamas ir realizuodamas tikra dokumenta.

Be to, tuo paciu laikotarpiu T. U. iš nenustatytu asmenu gavo informacija apie UAB „P. m.“ (duomenys neskelbtini) projekto bylos saugojimo vieta, susitare su M. V., dirbusiu LVPA direktoriaus pavaduotoju, kad šis ne darbo metu ileis ji i agenturos patalpas, kuriose buvo saugoma UAB „P. m.“ (duomenys neskelbtini) projekto byla, o P. K. T. U. perdave raktus nuo LVPA kabinetu bei spintu, kuriose galejo buti saugoma projekto byla, tuo sudarydamas salygas ivykdyti nusikaltima ir šalindamas kliutis nusikaltimo ivykdymui.

Nurodoma, kad toliau vykdydami nusikaltimo padarymo plana 2006 m. sausio 22 d. 11 val. T. U. ir D. B. atvyko prie LVPA patalpu, esanciu Gedimino pr. 38/2, Vilniuje, M. V., žinodamas, jog T. U. siekia panaudoti suklastota dokumenta, ileido T. U. i LVPA patalpas bei kabineta, kuriame buvo saugoma UAB „P. m.“ (duomenys neskelbtini) projekto byla, tuo sudarydamas salygas ivykdyti nusikaltima ir šalindamas kliutis jo ivykdymui. D. B. telefonu teikiant informacija, reikalinga dokumentu sukeitimui ir nusikaltimo nuslepimui, ir taip padedant panaudoti suklastota dokumenta, T. U., LVPA patalpose surades UAB „P. m.“ (duomenys neskelbtini) projekto byla sukeite joje buvusius 2005 m. birželio 15 d. D. B. surašyto paraiškos kokybes vertinimo elementu sarašo lapus, kuriuose buvo nurodytas paraiškos ivertinimas balais ( iš viso- 62 balai), su D. B. suklastotais ir T. U. perduotais paraiškos kokybes vertinimo elementu sarašo lapais, kuriuose buvo nurodytas neteisingas paraiškos ivertinimas balais pagal atskirus kriterijus ir bendrai ( iš viso- 65 balai), bei UAB „P. m.“ (duomenys neskelbtini) projekto byla padejo atgal i saugojimo vieta, taip panaudodamas suklastota tikra dokumenta ir užtikrindamas, kad tolesniame paraiškos vertinimo ir sprendimo del paramos suteikimo procese LVPA ir Lietuvos Respublikos Ukio ministerijos darbuotojai sprendimus priims ir veiksmus atliks, remdamiesi suklastotame paraiškos kokybes vertinimo elementu saraše nurodytais neteisingais vertinimo balais.

2006 m. sausio 23 d. D. B. i savo tarnybini kompiuteri ivede suklastotus duomenis apie UAB „P. m.“ (duomenys neskelbtini) paraiškos ivertinima, taip bandydamas užtikrinti, kad veliau nusikaltimas nebutu iškeltas aikšten. Tokiu budu, buvo kaltinami P. K. ir T. U., veikdami bendrininku grupeje su D. B. ir M. V., organizavo tikro dokumento suklastojima ir panaudojima, ir organizavo asmenu, prilygintu valstybes tarnautojams, piktnaudžiavima tarnyba. Del tokiu tyciniu T. U. ir P. K. veiksmu kaltinamasis M. V. ir D. B. tycia veikdami priešingais LVPA tikslams interesais, tai yra piktnaudžiaudami tarnyba, pažeide LVPA Istatu 1, 9.1, 9.3 ir 9.4. punktu ir LVPA Paraišku Europos Sajungos strukturiniu fondu paramai gauti tinkamumo ir kokybes vertinimo proceduros (toliau tekste – Vertinimo procedura), patvirtintos LVPA direktoriaus 2004-10-21 isakymu Nr. 76, XI skyriaus reikalavimus. Be to, M. V. pažeide LVPA direktoriaus 2003-10-24 isakymu Nr. 50 patvirtinto LVPA direktoriaus pavaduotojo pareigybes aprašymo 6.11 ir 6.23 punktu reikalavimus, taip pat pažeide 2004-01-30 LVPA direktoriaus isakymu Nr. 12 patvirtintos dokumentu saugojimo tvarkos 5 ir 9 punktu reikalavimus, taip pat, pažeide 2004-05-14 LVPA direktoriaus isakymu Nr. 34 patvirtintos Iejimo – išejimo i (iš) LVPA patalpu tvarkos 6.2 punkto reikalavimus. Nurodoma, kad, be to, D. B. pažeide LVPA Kontroles departamento nuostatu, patvirtintu LVPA direktoriaus 2003-07-09 isakymu Nr. 27, 3 punkto, LVPA Kontroles departamento Kontroles ir koordinavimo skyriaus nuostatu, patvirtintu LVPA direktoriaus 2003-07-09 isakymu Nr. 27 (2005-11-16 isakymo Nr. 535 redakcija) 3 punkto ir LVPA Kontroles departamento Kontroles ir koordinavimo skyriaus vedejo pavaduotojo pareigybes aprašymo, patvirtinto LVPA direktoriaus 2005-12-02 isakymu Nr. 549, 6.18 ir 7.1 punktu reikalavimus. Del tokiu, kaltinamojo P. K. ir T. U. organizuotu, kaltinamuju D. B. ir M. V. veiksmu buvo apribotos kitu ukio subjektu teises sažiningai konkuruoti siekiant gauti Europos Sajungos strukturiniu fondu parama, del nesažiningos konkurencijos kitiems ukio subjektams kilo pavojus netekti galimybes gauti Europos Sajungos strukturiniu fondu parama ir prarasti pinigines lešas, investuotas i projektu rengima, buvo sužlugdytas pasitikejimas LVPA, o tuo paciu ir kitomis ir valstybes bei nevalstybinemis institucijomis, kaip nešališkomis ir objektyviomis institucijomis, atsakingomis už Europos Sajungos strukturiniu fondu ir kitokios paramos skyrima ir administravima, buvo sumenkintas šiu instituciju autoritetas, o tuo paciu buvo sukeltas nepasitikejimas Lietuvos Respublika kaip valstybe, sugebancia skaidriai administruoti Europos Sajungos skiriamos pagalbos paskirstymo ir isisavinimo proceduras.

pripažinti T. U. kaltu pagal BK 300 str. 1 d. ir jam paskirti bauda 50 MGL (6250 Lt) dydžio; pagal BK 24 str. 4 d., 228 str. 1 d. ir jam paskirti bauda 60 MGL (7500 Lt). Paskirtasias bausmes subendrinus BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu, griežtesniaja bausme apimant švelnesniaja, paskirti T. U. galutine bausme- bauda 60 MGL (7500 Lt) dydžio;

pripažinti M. V. kaltu pagal BK 24 str. 6 d., 300 str. 1 d. ir jam paskirti bauda 40 MGL (5000 Lt) dydžio. Paskirtaja bausme subendrinus su bausme, paskirta už nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 1 d., padaryma, M. V. paskirti galutine bausme- bauda 40 MGL (5000 Lt) dydžio ir atemima teises dirbti valstybes tarnyboje 2 metams;

pripažinti D. B. kaltu pagal BK 300 str. 1 d. ir jam paskirti bauda 80 MGL (10000 Lt) dydžio; pagal BK 228 str. 1 d. ir jam paskirti bausme ­atimti teise dirbti valstybes tarnyboje 4 metams. Paskirtasias bausmes subendrinus paskirti D. B. galutine bausme- bauda 80 MGL (10000 Lt) dydžio ir atemima teises dirbti valstybes tarnyboje 4 metams;

pripažinti P. K. kaltu pagal BK 24 str. 4 d., 300 str. 1 d. ir jam paskirti bauda 50 MGL (6250 Lt) dydžio; pagal BK 24 str. 4 d., 228 str. 1 d. ir jam paskirti bauda 70 MGL (8750 Lt); Paskirtasias bausmes subendrinus BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu, griežtesniaja bausme apimant švelnesniaja, paskirti P. K. galutine bausme- bauda 70 MGL (8750 Lt) dydžio.

Pakeisti skundžiamo nuosprendžio aprašomaja dali, kurioje destomos teismo nustatytos M. V. padaryto nusikaltimo (piktnaudžiavimo) aplinkybes ir šioje nuosprendžio dalyje nurodyti, kad M. V. savo veiksmais pažeide LVPA Istatu 1 p., 9.1. p., 9.3. p., 9.4. p., LVPA direktoriaus pavaduotojo pareigybes aprašymo, patvirtinto LVPA direktoriaus 2003-10-24 isakymu Nr. 50, 6.11. p., 6.23. p., 7.2. p., L VP A Paraišku Europos Sajungos strukturiniu fondu paramai gauti tinkamumo ir kokybes vertinimo proceduros, patvirtintos L VPA direktoriaus 2004-10-21 isakymu Nr. 76, XI skyriaus reikalavimus, Dokumentu saugojimo tvarkos, patvirtintos LVPA direktoriaus 2004-01-30 isakymu Nr. 12, 5 p., 9 p., Iejimo- išejimo i (iš) L VPA patalpu tvarkos, patvirtintos L VPA direktoriaus 2004-05-14 isakymu Nr. 34, 6.2 p., ir, kad šio nusikaltimo pasekoje del tyciniu veiksmu, priešingu L VPA tikslams, buvo apribotos kitu ukio subjektu teises sažiningai konkuruoti siekiant gauti Europos Sajungos strukturiniu fondu parama, del nesažiningos konkurencijos kitiems ukio subjektams kilo pavojus netekti galimybes gauti Europos Sajungos strukturiniu fondu parama ir prarasti pinigines lešas, investuotas i projektu rengima, buvo sužlugdytas pasitikejimas LVPA, o tuo paciu ir kitomis ir valstybes bei nevalstybinemis institucijomis, kaip nešališkomis ir objektyviomis institucijomis, atsakingomis už Europos Sajungos strukturiniu fondu ir kitokios paramos skyrima ir administravima, buvo sumenkintas šiu instituciju autoritetas, o tuo paciu buvo sukeltas nepasitikejimas Lietuvos Respublika, kaip valstybe, sugebancia skaidriai administruoti Europos Sajungos skiriamos pagalbos paskirstymo ir isisavinimo.

Skunde nurodoma, jog teismo argumentu esme yra ta, kad teismas Paraiškos kokybes vertinimo elementu sarašo suklastojima vertino kaip intelektualu klastojima, kadangi ši saraša buvo sukures D. B., kuris šiame dokumente išreiške savo asmenine nuomone del paraiškos ivertinimo balais, todel šiai nuomonei netaikomas tiesos kriterijus ir del to negalima konstatuoti pakeistos informacijos neatitikimo tikrovei. Taciau nustatydamas klastojimo buda teismas padare baudžiamojo istatymo specialiosios dalies normos aiškinimo ir taikymo klaida, kuri salygojo ir visu kitu susijusiu išvadu neteisinguma, t.y. intelektualus dokumentu klastojimo budas gali buti konstatuojamas tik tada, kai asmuo turi teise savo vardu konkretu dokumenta surašyti ar kitaip pagaminti. Tai reiškia, jog iki klastojimo momento toks dokumentas dar nera sukurtas ir panaudotas, o asmuo del savo teisinio statuso (užimamu pareigu ar pan.) turi teisetus igalinimus sukurti nauja dokumenta, kuriame ir irašo tikroves neatitinkancias žinias. Tuo atveju, kai dokumentas jau yra sukurtas, kai jis yra kitu asmenu teisineje dispozicijoje, kai jo pagrindu yra atliekami kiti juridine reikšme turintys veiksmai, kai dokumento autorius nebeturi teises kurti analogiško dokumento, kai yra pakeiciama fiziškai egzistuojancio dokumento dalis, tai turi buti vertinama tik kaip materialus, bet ne intelektualus dokumento klastojimas. Paraiškos kokybes vertinimo elementu saraša Nr. S-P1-T05-0101-1 D. B. suraše, atspausdino ir pasiraše 2005-06-15, 2005-06-16 jis surašyta dokumenta perdave Projektu vertinimo skyriaus specialistui, tai buvo užregistruota Paraišku registracijos (apskaitos) žurnale. 2005-09-14 skyriaus specialistas UAB „P. m.“ (duomenys neskelbtini) paraiškos byla kartu su vertinimo elementu sarašais perdave Projektu vertinimo skyriaus vedejai, 2006-01-22 visi dokumentai dar buvo skyriaus vedejos žinioje. Be to, bet kokie vertinimo elementu sarašu taisymai, susije su vertinimo balu keitimu, yra esminiai vertinimo pakeitimai, todel tokie taisymai gali buti daromi tik esant raštiškam skyriaus vedejo nurodymui, apie tai daromos atžymos registracijos žurnale, yra rašomi nauji vertinimo elementu sarašai, o ne keiciami seni.

Prokuroro teigimu, D. B. nuo 2005-10-03 dirbo Kontroles departamento Kontroles ir koordinavimo skyriaus vedejo pavaduotojo pareigose, 2006-01-22, kai buvo keiciamas vertinimas, jis buvo atostogose. Ivertinus aukšciau išdestytas aplinkybes turi buti daroma vienareikšmiška išvada, kad nuo 2005-06-16 D. B. nebevykde jokiu funkciju, nebeturejo jokiu igalinimu UAB „P. m.“ (duomenys neskelbtini) paraiškos vertinimo procese, nebegalejo surašyti ar pasirašyti jokiu su šia paraiška susijusiu dokumentu, netgi neturejo ir fiziniu galimybiu paimti bylos medžiaga bei daryti dokumentuose kokias nors korekturas. Nurodo, jog akivaizdu, kad T. U. i D. B. kreipesi (o pastarasis perdave T. U. USB rakta su vertinimo elementu sarašo elektronine versija, tik del to, kad šis turejo išsisaugojes vertinimo elementu sarašo elektronini varianta ir del to, kad ant fiziškai egzistuojancio vertinimo elementu sarašo buvo D. B. parašai, o ne del to, kad D. B. butu turejes teise savarankiškai, be kitu asmenu žinios, savo vardu perrašyti ši dokumenta ir naujai išreikšti savo subjektyvia nuomone. Todel konstatuotina, kad Paraiškos kokybes vertinimo elementu sarašas Nr. S-PI-T05-0101-1 buvo suklastotas dalinio materialaus klastojimo budu, fiziškai pakeiciant dali jau egzistuojancio dokumento, tai padare asmenys, kurie neturejo teises kaip nors keisti egzistuojancio dokumento turinio, o irodžius materialuji klastojimo buda nebetenka prasmes apylinkes teismo pasvarstymai apie objektyviosios tiesos (tikroves) nustatymo problemas. Apylinkes teismo argumentus del D. B. subjektyvios nuomones kaitos paneigia ir bylos irodymais nustatyta duomenu pakeitimo motyvacija.

Apelianto manymu, byloje surinkti irodymai pilnai irodo, kad D. B. veike vieninga tiesiogine tycia su kitais bendrininkais, suprato veikos pavojinguma ir bendrai sieke pakeisti tikroveje egzistuojancius UAB „P. m.“ (duomenys neskelbtini) paraiškos ivertinimo balus, kad bendras balu vidurkis butu pakankamas paramos gavimui. Todel jo, kaip ir kitu bendrininku tycia, buvo nukreipta butent i tikroves neatitinkancios informacijos itvirtinima dokumente. Tokiu budu yra irodyta, kad 2006-01-22 Paraiškos kokybes vertinimo elementu saraše Nr. S-Pl-T05-0101-01 materialaus klastojimo budu buvo itvirtinta tikroves neatitinkanti informacija, o apylinkes teismas, padarydamas priešinga išvada, netinkamai pritaike baudžiamojo istatymo specialiosios dalies normas, šiu teismo išvadu nepatvirtina teismo posedyje išnagrineti irodymai, teismas neatsižvelge i bylos aplinkybes, kurios galejo esmingai itakoti teismo išvadas.

Prokuroras taip pat teigia, jog apylinkes teismas D. B. 2005-06-15 surašyto Paraiškos kokybes vertinimo elementu sarašo nepagristai nepripažino dokumentu BK 300 str. prasme, nes saraše fiksuojama informacija neturi savarankiškos teisines galios, sarašo turinio pakeitimo metu jis dar nebuvo sukurtas, nes skyriaus vedejas nebuvo pasirašes atitinkamoje šablono grafoje. BK 300 str. numatyta baudžiamoji atsakomybe ne tik už oficialiu valdymo instituciju sudarytu, bet ir privaciu asmenu dokumentu suklastojima, vadovaujantis samprata, kad dokumento pagrindine funkcija yra visuomenei ar jos atskiriems nariams svarbiu, teisine reikšme turinciu aplinkybiu ar faktu ivertinimas, ivairiu teisiu ir pareigu atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo fiksavimas bei visu kitu juridine reikšme turinciu aplinkybiu itvirtinimas.

Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas nepagristai konstatavo, kad nesant skyriaus vedejo parašo, projektu vadybininko surašytas vertinimo elementu sarašas neturi juridines galios net Agenturos viduje, juo labiau jis neturi savarankiškos juridines galios už Agenturos ribu, nesukelia teisiniu pasekmiu kitiems subjektams. Taciau šiu teismo išvadu nepatvirtina teismo posedyje išnagrineti irodymai, teismas neatsižvelge i bylos aplinkybes, kurios galejo esmingai paveikti šias išvadas. Be to, taip pat yra nepagristas teismo argumentas, kad tik projektu vadybininko pasirašytas Paraiškos kokybes vertinimo elementu sarašas neturi teisines reikšmes, nes šis dokumentas surašomas Projektu vertinimo skyriaus vardu. Taciau nei LVPA kaip juridinis asmuo, nei Projektu vertinimo skyrius kaip LVPA padalinys fiziškai negali pasirašyti. Visus dokumentus visu juridiniu asmenu ar ju padaliniu vardu pasirašo tu juridiniu asmenu darbuotojai- fiziniai asmenys, kurie turi tokius igalinimus. Proceduru 28 p. yra numatyta, kad Paraiškos kokybes vertinimo elementu saraša surašo ir pasirašo LVPA Projektu departamento Projektu vertinimo skyriaus projektu vadybininkas, 2005-06-15 D. B. ejo nurodytas pareigas, todel jo kaip igalioto LVPA darbuotojo pasirašytas kokybes elementu vertinimo sarašas ir yra laikomas surašytu LVPA Projektu vertinimo skyriaus vardu. Tokiu budu yra irodyta, kad 2005-06-15 Paraiškos kokybes vertinimo elementu sarašas Nr. S-P1-T05-0101-01 sukelia teisines pasekmes ir kad šis sarašas buvo sukurtas 2005-06-15, t.y. kad šis sarašas yra dokumentas- nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d., dalykas.

Apelianto nuomone, teismo išvados del T. U. ir P. K. išteisinimo pagal BK 228 str. 1 d. nera pagristos ir teisingos. Bandydamas nustatyti nusikaltimo organizatoriu, teismas pasireme vien tik T. U. parodymais, taciau visiškai nesivadovavo M. V. parodymais, kurie buvo nuoseklus nuo pat ikiteisminio tyrimo stadijos, parodymus M. V. dave savo iniciatyva, juos patvirtino apklaustas ikiteisminiame tyrime bei teismo posedyje. M. V. visa laika nuosekliai tvirtino, kad jis pats neturejo jokio motyvo kaip nors itakoti UAB „P. m.“ (duomenys neskelbtini) projekto vertinimo, kad padeti pakeisti dokumentus jo papraše T. U., šiuos jo parodymus pilnai patvirtina ir kiti objektyviai nustatyti duomenys, kuriais abejoti nera pagrindo. Byloje esanciu irodymu viseto ivertinimas neleidžia abejoti del to, kad objektyviai irodytais veiksmais T. U. ir P. K. sukure nusikaltimo padarymo plana, numate jo ivykdymo budus, surado nusikaltimo bendrininkus D. B. ir M. V. ir juos palenke ivykdyti nusikaltima, parenge kitas salygas nusikaltimo ivykdymui, vadovavo bendrininkams ir nuolat koordinavo bendrininku veiksmus vykdant nusikaltima, o priešingu apylinkes teismo išvadu nepatvirtina išnagrineti irodymai, teismas neatsižvelge i bylos aplinkybes, kurios galejo esmingai paveikti išvadas.

Be to, prokuroro manymu, pripažindamas M. V. kaltu teismas pilnai neišnagrinejo jam pareikšto kaltinimo, t.y. M. V. buvo kaltinamas tuo, kad savo veiksmais pažeide LVPA Istatu 1 p., 9.1. p., 9.3. p., 9.4. p., LVPA direktoriaus pavaduotojo pareigybes aprašymo 6.11. p., 6.23. p., 7.2. p., L VP A Paraiškai Europos Sajungos strukturiniu fondu paramai gauti tinkamumo ir kokybes vertinimo proceduros XI skyriaus reikalavimus, Dokumentu saugojimo tvarkos 5 p., 9 p., iejimo - išejimo i (iš) LVPA patalpu tvarkos 6.2 p. Šiu norminiu aktu pažeidima teismas iš kaltinimo M. Vi1cinskui pašalino abstrakciais argumentais. M. V. kaip aukštas pareigas užemes LVPA tarnautojas privalejo laikytis L VP A norminiu aktu, ipareigojanciu vadovautis teises aktais ir ju nepažeisti, laikytis darbo drausmes, padeti igyvendinti pagrindini LVPA tiksla- tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudinga veikla, šie bendrieji visiems tarnautojams privalomi reikalavimai. Šalindamas iš kaltinimo inkriminuotus teises aktu pažeidimus teismas privalejo atskirai aptarti ir ivertinti kiekviena inkriminuota pažeidima. Be to, teismas nepagristai konstatavo, jog M. V. atliktiems veiksmams netaikytini iejimo- išejimo i (iš) LVPA patalpu tvarkos reikalavimai. Nuosprendyje nera pasisakyta apie kitas M. V. inkriminuotas nusikalstamas pasekmes, kurios kaltinime taip pat buvo vertintos kaip sukelusios didele neturtine žala (buvo apribotos kitu ukio subjektu teises sažiningai konkuruoti siekiant gauti Europos Sajungos strukturiniu fondu parama, del nesažiningos konkurencijos kitiems ukio subjektams kilo pavojus netekti galimybes gauti Europos Sajungos strukturiniu fondu parama ir prarasti pinigines lešas, investuotas i projektu rengima ir kt.). Laikydamas, kad kita kaltinimo dalis del M. V. veiksmais padarytos žalos yra nepagrista ir neirodyta, teismas privalejo aptarti kiekviena kaltinime nurodyta nusikaltimo pasekme ir pasisakyti del kiekvienos iš ju teisinio ivertinimo. Taciau nuosprendyje apie visas kitas M. V. inkriminuotas nusikalstamas pasekmes iš viso nera pasisakyta ir neaišku, kokiais motyvais vadovaudamasis teismas šias aplinkybes pašalino iš kaltinimo. Nuosprendyje nepateikta jokiu išvadu ir nepriimta sprendimo del dalies kaltinimo inkriminuotu aplinkybiu, t.y. M. V. pateiktas kaltinimas nebuvo išnagrinetas. Tai turi buti laikoma esminiu BPK pažeidimu. Todel apelianto nuomone, nuosprendis negali buti pripažintas teisetu ir pagristu, jei yra priimtas ir surašytas pažeidžiant baudžiamojo ar baudžiamojo proceso istatymu nuostatas, nuosprendyje padarytos išvados del kaltinamiesiems inkriminuotu nusikaltimu sudeties, del ju kaltumo nera pagristos teisingai ivertintais irodymais.

Teismo posedyje prokuroras praše jo apeliacini skunda tenkinti, o išteisintojo D. B. apeliacini skunda atmesti.

Nuteistojo M. V. gynejas praše prokuroro skunda atmesti, bei, nesant nuteistojo M. V. apeliacinio skundo, išteisinti ji pagal LR BK 228 str. 1 dali, del apylinkes teismo nuosprendyje padarytu esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu.

Išteisintieji T. U., D. B., P. K. bei ju gynejai praše prokuroro skunda atmesti, palikti galioti ju atžvilgiu priimta išteisinamaji nuosprendi. Be to, D. B. ir jo gynejas praše ju apeliacini skunda tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas, išteisintojo D. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje del T. U. ir D. B. išteisinimo pagal kaltinima del nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d., M. V. išteisinimo pagal kaltinima del nusikaltimo, numatyto BK 24 str. 6 d., 300 str. 1 d., P. K. išteisinimo pagal kaltinima del nusikaltimo, numatyto BK 24 str. 4 d., 300 str. 1 d., D. B. išteisinimo pagal kaltinima del nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 1 d., T. U. ir P. K. išteisinimo pagal kaltinima del nusikaltimo, numatyto BK 24 str. 4 d., 228 str. 1 d., padarymo yra nepagristas ir neteisetas, todel naikintinas, priimant apkaltinamaji nuosprendi (LR BPK 329 str. 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas, ištyres byloje surinktus irodymus, netinkamai juos ivertino ir padare nepagrista išvada, kad T. U. ir D. B. nepadare nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., M. V. nepadare nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 str. 6 d., 300 str. 1 d., P. K. nepadare nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 str. 4 d., 300 str. 1 d., D. B. nepadare nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 1 d., o T. U. ir P. K. nepadare nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 str. 4 d., 228 str. 1 d. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 20 str. numatyta, kad irodymais laikytini istatymu nustatyta tvarka, teisetais budais gauti duomenys. LR BPK 20 str. 5 d. nurodo, kad teismas ivertina irodymus pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamasis istatymu.

Del piktnaudžiavimo tarnyba

Teiseju kolegijos nuomone, D. B., T. U. ir P. K. išteisinimas del jiems inkriminuoto nusikaltimo pagristas neteisingu irodymu vertinimu, neatitinkanciu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. reikalavimu bei prasmes. Del to teismas nepagristai prieme išteisinamaji nuosprendi.

Pagal LR BK 228 straipsni piktnaudžiavimas – tai nusikalstama veika, kai valstybes tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiauja tarnybine padetimi arba viršija igaliojimus, jeigu del to dideles žalos patiria valstybe, tarptautine viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Šio nusikaltimo esme ta, kad valstybes tarnautojas nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, taciau iš tikruju jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybes tarnybos principai ir iškraipoma tarnybines veiklos esme, turinys, menkinamas konkrecios valstybines institucijos ir pacios valstybes autoritetas.

Piktnaudžiavimo butinas požymis ir pasekme – didele žala valstybei, organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ji gali buti fizine, turtine arba neturtine. Neturtinio pobudžio žala (gali buti moraline, politine, organizacine ar kt.) – tai pareiguno vardo, institucijos prestižo diskreditavimas, organizacines veiklos sutrikdymas ir pan. Tokia žala yra sunkiau nustatyti ir ivertinti jos dydi, nes ji turi ne konkrecia materialia, o abstrakcia nematerialia forma, todel ypac svarbus yra vertinamasis atsiradusiu pasekmiu aspektas. Baudžiamasis istatymas ir teismu praktika nepateikia universaliu kriteriju, kaip apskaiciuoti tiek turtines, tiek ir neturtines žalos dydi. Tokios žalos pobudis ir dydis turi buti nustatomi atsižvelgiant i konkrecias bylos aplinkybes – kokio pobudžio, kokiais teises aktais ginami interesai pažeisti, nusikalstamos veikos trukme, kaltininko užimamu pareigu svarba ir pan. O ivertinant pažeistu objektu reikšminguma, ivertinamas ir padarytos žalos dydis. Kaip didele žala paprastai pripažistamas valstybes tarnautoju piktnaudžiavimu padarytas žmogaus konstituciniu teisiu ar laisviu suvaržymas, valstybes institucijos autoriteto menkinimas, jos ar kitos organizacijos normalaus darbo trikdymas ir pan.

Pirmosios instancijos teismas M. V. pripažino kaltu ir nuteise pagal BK 228 str. 1 d., konstataves, kad del jo veiksmu valstybe patyre didele neturtine žala, nes buvo sumenkintas LVPA autoritetas, o del D. B. veiksmu tokiu pasekmiu nekilo. Nors D. B. atliko analogiškus veiksmus kaip ir M. V., taciau pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog del D. B. atliktu veiksmu nekilo dideles žalos. Toks lemiamas kriterijus teismo vertinant sukeltu pasekmiu sunkuma buvo M. V. užimtu pareigu svarba. Taciau tokios apylinkes teismo išvados yra visiškai nepagristos. Atkreiptinas demesys i tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu tiek M. V., tiek D. B. dirbo toje pacioje istaigoje, jie abu užeme vadovaujancias pareigas, abu turejo valdingus igalinimus jiems pavaldžiu asmenu atžvilgiu, turejo igalinimus veikti LVPA vardu. Visuomenes nariai, vertindami LVPA darbuotoju padarytus pažeidimus, tik itin retais atvejais gali tiksliai individualizuoti kaltininku užimtu pareigu svarba, absoliuciai daugumai asmenu vertinant LVPA kaip valstybes institucijos autoriteta nera jokio skirtumo, ar ta pažeidima padare Agenturos direktoriaus pavaduotojas, ar LVPA skyriaus vedejo pavaduotojas.

Teismu praktikoje yra nurodoma visa eile kriteriju, i kuriuos butina atsižvelgti vertinant neturtines žalos dydi: žalos pobudis, kokiais teises aktais saugomi interesai pažeisti, nukentejusiuju skaicius, nusikalstamos veikos trukme, atgarsis visuomeneje del padarytos veikos, institucijos, kurioje piktnaudžiaujama, svarba, kaltininko užimamu pareigu svarba ir pan. Taigi, pareigu svarba yra tik vienas iš daugelio kriteriju. Pagal visus kitus kriterijus M. V. ir D. B. buvo visiškai analogiškoje teisineje padetyje. Net ir pagal užimamu pareigu svarbos kriteriju M. V. ir D. B. buvo labai panašioje teisineje padetyje, abu veike bendrininku grupe, tiesiogine tycia, abu pažeide LVPA norminius aktus, abieju neteiseta veika truko ta pati laikotarpi, atgarsis visuomeneje kilo del bendrai padarytos veikos, o tarp ju egzistavo tik neesminis skirtumas. Todel egzistaves neesminis M. V. ir D. B. pareigu skirtumas, visoms kitoms teisiškai reikšmingoms aplinkybems esant identiškoms, šiuo atveju negali buti vertinamas kaip lemiamas kriterijus, leidžiantis M. V. veiksmus ivertinti kaip nusikaltima, o analogiška D. B. veika - kaip drausmini nusižengima. Todel pirmosios instancijos teismas iš esmes skirtingai vertinant M. V. ir D. B. veiku sukeltus tuos pacius padarinius pažeide asmenu teisines lygybes principa, reikalaujanti tokioje pacioje teisineje situacijoje esanciu asmenu atžvilgiu istatymus taikyti vienodai. Šis pažeidimas vertintinas kaip esminis baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas.

Teiseju kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad del D. B. atliktu veiksmu dideles žalos nekilo, todel nera ir piktnaudžiavimo sudeties. Visu pirma pažymetina, kad neturtinio pobudžio žala turi abstrakcia nematerialia forma, todel ypac svarbus yra vertinamasis atsiradusiu padariniu aspektas. Instituciju, atsakingu už ES paramos teikima ir administravima, taip pat ir Lietuvos valstybes, autoritetas yra menkinamas, pasitikejimas šiomis institucijomis ir valstybe mažeja visu pirma visuomenes akyse, o visuomene negali pateikti jokiu formaliu pretenziju ar kokia nors kitokia materialia forma išreikšti savo nepasitikejimo, visuomenes neigiamos reakcijos neimanoma išmatuoti formaliais kriterijais. Šioje byloje nustatyti aukštas pareigas užemusiu išteisintuju veiksmai ir ju pasekmes turi buti vertinami kaip LVPA, o tuo paciu ir valstybes, autoriteto sumenkinimas.

Iš bylos duomenu matyti, kad visu ukio subjektu pateiktos paraiškos minetai paramai gauti buvo patenkintos, parama skirta. Taciau ivertinus M. V. parodymus, kad UAB „P. m.“ (duomenys neskelbtini) paraiškos vertinima reikejo keisti del to, kad pagal veikos padarymo metu susiklosciusia situacija buvo manoma, kad esantis šios paraiškos ivertinimo balu vidurkis (60 balu) bus per žemas paramos suteikimui, nes „praeinamasis" vidurkis turejo buti apie 60,5 balo, darytina išvada, jog visi kaltinamieji savo veika ir sieke butent apriboti kitu ukio subjektu, pretenduojanciu gauti ES parama pagal ta pacia programa kaip ir UAB „P. m.“ (duomenys neskelbtini), galimybes sažiningai ir skaidriai konkuruoti su ju proteguojamos bendroves projektu, kuriam neteisetu veiksmu deka buvo suteiktas aukštesnis vertinimo balu skaicius, o tuo paciu ir prioritetas kitu objektyviai ir skaidriai ivertintu projektu atžvilgiu. Be to, kaip matyti iš liudytojo S. J. bei nuteistojo M. V. parodymu, paraiškose, kurios buvo priduotos pagal 3.1 priemone, prašomos paramos suma viršijo turimas paramai skirtas lešas 3- 4 kartus, todel tarp pretendentu gauti parama buvo didele konkurencija, 2006 m. sausio men. buvo ivertinta tik nedidele dalis projektu, tuo metu buvo manoma, kad parama gaus tik projektai, kuriu vertinimas ne mažesnis kaip 60,5 balo. Tik veliau, ivertinus visas paraiškas, ir ju didele dali atmetus kaip netinkamas, paaiškejo, kad paramos lešu užteks visiems teigiamai ivertintiems projektams. Taigi inkriminuotos veikos padarymo metu neteisetai padidinus UAB „P. m.“ (duomenys neskelbtini) projekto ivertinima ir taip ši projekta bendrame saraše „pakelus“ i aukštesne pozicija, tuo paciu daliai kitu teigiamai ivertintu projektu iškilo reali galimybe nebegauti paramos. Yra akivaizdus ir tas faktas, kad kiekvieno projekto parengimas reikalauja pakankamai dideliu materialiniu sanaudu, todel jas rengusiems ukio subjektams iškilo ir reali galimybe prarasti i projektus investuotas pinigines lešas.

Taigi, akivaizdu, jog del kaltinamuju veiksmu buvo apribotos kitu ukio subjektu teises del sažiningos konkurencijos, jiems kilo realus pavojus netekti galimybes gauti strukturiniu fondu parama. Padidinant UAB „P. m.“ (duomenys neskelbtini) paraiškos vertinimo vidurki ir buvo siekiama butent apriboti kitu ukio subjektu, pretenduojanciu gauti ES parama, galimybes sažiningai ir skaidriai konkuruoti su proteguojamos bendroves projektu, kuriam neteisetai buvo suteiktas aukštesnis vertinimo balu skaicius, o tuo paciu ir prioritetas kitu projektu atžvilgiu. Veikos padarymo metu neteisetai padidinus UAB „P. m.“ (duomenys neskelbtini) projekto ivertinima ir taip ši projekta bendrame saraše „pakelus“ i aukštesne pozicija, tuo paciu daliai kitu teigiamai ivertintu projektu iškilo reali galimybe nebegauti paramos. Todel teiseju kolegija konstatuoja, jog visos kaltinime inkriminuotos piktnaudžiavimu sukeltos pasekmes yra irodytos byloje surinktais ir ištirtais irodymais.

Be to, analizuojant D. B. padarytus veiksmus kaip piktnaudžiavima tarnyba, atkreiptinas demesys i paties D. B. duotus parodymus dalyje del informacijos pakeitimo kompiuteryje apie tai, kad 2006-01-23 jis tikrai tarnybiniame kompiuteryje pakeite informacija. Šiuos parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti irodymai, šie parodymai neprieštarauja faktinems bylos aplinkybems, del ko nera jokio pagrindo jais abejoti. Kaip matyti iš 2006-01-15 – 16 d. T. U. ir D. B. vykiu pokalbiu turinio, pokalbio metu jie kalba apie žinute, kuria pastarieji gavo nuo vieno žmogaus. T. U. pasakoja, kad jis buvo susitikes su „blogu žmogum", kuris pasake, jog „viskas yra sukrauta spintose, kad ten eina „jisai ir Neringa, du žmones", kad tas žmogus pažadejo tiksliai sužinoti kurioj spintoj yra. Taip pat T. U. pasake: „geriausia su Neringa butu. Gal cia Pavka gali su Neringa pašneket", „Neringa tai žinai, jai ten pilnas legalas". D. B. atsako :„butu gerai, kad ten sutvarkytu, tenai, nes aš tai nenoriu tikrai duoti, nieko daryti, nes jeigu per ta, per ta žmogu, žinai, nes paskiau man problemu vel bus, jau ir taip užtenka". Po to, pokalbio metu D. B. pasake: „aš pagalvojau, pavyzdžiui, o jeigu pakeisti tiktai tam tikrus tuos, tikrus tuos, žinai, ten lapus? Nes ten galas, supranti, toks pats, o ten tiktai tam vidury kažkur keiciasi žinai, ir ten nu, ten dar pavyzdžiui, galutinis tas keiciasi, ir tada liktu, kaip sakant, tie nebutu šviežias". T. U. pritaria, kad taip geriausia daryti. Po to D. B. pasake: „nes aš ta turiu, žinai, aš tau paskiau galiu, užvesiu žinai, ir pasiimsi pas save, turesi, žinai, jeigu ka, nes ten, supranti, pasitaisyt, patvarkyt kaip reikia".

Taigi, pirmosios instancijos teismas padare nepagrista išvada, kad dokumentu sukeitimas atliktas ne D. B., o M. V. valia. Nuoseklus M. V. parodymai, N. Ž. parodymai, telekomunikaciju tinklais perduodamos informacijos kontroles metu užfiksuoti pokalbiai, ir kiti byloje surinkti irodymai leidžia daryti išvada, kad tiek M. V., tiek D. B. buvo šio nusikaltimo vykdytojai, nei vienas iš ju šio nusikaltimo neorganizavo, veikos darymo metu jie tarpusavyje nebendravo, todel neturejo jokiu galimybiu paveikti vienas kito valios. M. V. parodymais nera pagrindo abejoti ir jais netiketi, todel teiseju kolegija M. V. parodymus laiko patikimu irodymu šaltiniu, kuri patvirtina ir kiti irodymai. Veiksmai, kurie inkriminuojami D. B. (elektronines informacijos laikmenos perdavimas T. U., atspausdintu suklastotu vertinimo lapu pasirašymas ir perdavimas, informacijos teikimas ir kt.), buvo samoningi ir valingi kaltinamojo veiksmai, kuriais jis tycia prisidejo prie kitu bendrininku daromo nusikaltimo. Byloje nera jokiu duomenu, kad D. B. valia šiu veiksmu atlikimo metu butu buvusi kokiu nors budu suvaržyta, del ko jis negaletu atsakyti baudžiamaja tvarka. Todel nera jokio pagrindo M. V. ir D. B. veiksmais sukeltas pasekmes ivertinti skirtingai.

Valstybes tarnautojo ar jam prilyginto asmens veika vertinama kaip piktnaudžiavimas ne tik tada, kai jis atlieka veiksmus, kuriais pažeidžia konkrecias teises normas, bet ir tada, kai atlieka veiksmus, kuriu tiesiogiai nedraudžia jokios imperatyvios teises normos. Valstybes tarnybos teisiniams santykiams taikomas imperatyvusis (leidžiamasis) teisinio reguliavimo metodas, reiškiantis, jog darbuotojams yra uždrausta viskas, išskyrus tai, kas yra tiesiogiai leista, ir šiems santykiams negalima taikyti dispozityvinio reguliavimo metodo, reiškiancio „leidžiama viskas, kas nera tiesiogiai uždrausta“. Valstybes tarnautojas gali veikti tik jam suteiktu igalinimu ribose, atlikti tik teises aktu nustatytus veiksmus. Teises aktais uždraustu ar juose nenumatytu veiksmu atlikimas vertintinas kaip igaliojimu viršijimas. (pvz., LAT 2007-02-13 nutartis byloje Nr. 2K-243/2007, Teismu praktikos nusikaltimu ir baudžiamuju nusižengimu valstybes tarnybos ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalga). Teismu praktikoje piktnaudžiavimu pripažistamas subjekto elgesys, tiesiogiai neprieštaraujantis konkrecioms teises normoms, taciau prieštaraujantis bendro pobudžio reikalavimams- valstybes tarnybos principams, uždaviniams ar tarnybines etikos reikalavimams. Taigi, D. B., kaip vieno LVPA padalinio vadovas, privalejo laikytis LVPA norminiu aktu, ipareigojanciu vadovautis teises aktais, ir ju nepažeisti, laikytis darbo drausmes, padeti igyvendinti pagrindini LVPA tiksla - tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudinga veikla. Šie bendrieji visiems tarnautojams privalomi reikalavimai ir yra numatyti teises aktuose, kuriu pažeidimai buvo inkriminuoti D. B..

Todel teiseju kolegija laiko pagristu prokuroro skundo argumenta, kad apylinkes teismas iš kaltinimo M. V. nepagristai pašalino jam inkriminuotu teises aktu pažeidima, todel skundžiamo nuosprendžio aprašomoji dalis keiciama, nurodant, kad M. V. savo veiksmais pažeide LVPA Istatu 1 p., 9.1. p., 9.3. p., 9.4. p., LVPA direktoriaus pavaduotojo pareigybes aprašymo, patvirtinto LVPA direktoriaus 2003-10-24 isakymu Nr. 50, 6.11. p., 6.23. p., 7.2. p., LVPA Paraišku Europos Sajungos strukturiniu fondu paramai gauti tinkamumo ir kokybes vertinimo proceduros, patvirtintos LVPA direktoriaus 2004-10-21 isakymu Nr. 76, XI skyriaus reikalavimus, Dokumentu saugojimo tvarkos, patvirtintos LVPA direktoriaus 2004-01-30 isakymu Nr. 12, 5 p., 9 p., Iejimo- išejimo i (iš) LVPA patalpu tvarkos, patvirtintos L VPA direktoriaus 2004-05-14 isakymu Nr. 34, 6.2 p., ko pasekoje buvo apribotos kitu ukio subjektu teises sažiningai konkuruoti siekiant gauti Europos Sajungos strukturiniu fondu parama, del nesažiningos konkurencijos kitiems ukio subjektams kilo pavojus netekti galimybes gauti Europos Sajungos strukturiniu fondu parama ir prarasti pinigines lešas, investuotas i projektu rengima, buvo sužlugdytas pasitikejimas LVPA, o tuo paciu ir kitomis ir valstybes bei nevalstybinemis institucijomis, kaip nešališkomis ir objektyviomis institucijomis, atsakingomis už Europos Sajungos strukturiniu fondu ir kitokios paramos skyrima ir administravima, buvo sumenkintas šiu instituciju autoritetas, o tuo paciu buvo sukeltas nepasitikejimas Lietuvos Respublika, kaip valstybe, sugebancia skaidriai administruoti Europos Sajungos skiriamos pagalbos paskirstymo ir isisavinimo.

Apeliacines instancijos teismas konstatuoja, jog inkriminuotos piktnaudžiavimu sukeltos pasekmes yra irodytos ir vertinamos kaip kilusi didele neturtine žala, kuri buvo padaryta tyciniais teises aktu reikalavimams priešingais veiksmais, todel D. B. pripažintinas kaltu del nusikaltimo, numatyto LR BK 228 str. 1 d., padarymo.

Del T. U. ir P. K. išteisinimo pagal BK 228 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas T. U. ir P. K. pagal BK 228 str. 1 d, nuosprendyje nurode, kad nebuvo nustatyta irodymu, kurie patvirtintu, jog butent T. U. parenge M. V. piktnaudžiavimo plana ir ji ikalbejo piktnaudžiauti ar padejo tokius veiksmus atlikti, o visa P. K. veika pasireiške tik tuo, kad ji T. U. telefonu informuodavo apie susitarimus su M. V., P. K. tik perdave T. U. raktus nuo Agenturos spintu, pasiule nerodyti D. B. keiciant vertinima. P. K. neatvykimas i Vilniu vertinimo pakeitimui irodo jo abejinguma situacijai. P. K. atlikti veiksmai yra objektyvieji dokumentu klastojimo, bet ne piktnaudžiavimo organizavimo požymiai.

Pagal baudžiamojo proceso istatyma duomenu pripažinimas irodymais ir irodymu vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiulymus del duomenu pripažinimo ar nepripažinimo irodymais ir del išvadu, darytinu vertinant irodymus. Kiekvienu atskiru atveju teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia klausima, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti irodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Nors byloje surinktu irodymu vertinimas - išimtine teismo teise ir pareiga, taciau kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas sprendžiant T. U. ir P. K. kaltes klausima, pažeide irodymu vertinimo taisykles. Kolegijos manymu, šioje baudžiamojoje byloje vertinant irodymus buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos. Teismas nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinejo visas bylos aplinkybes. Apylinkes teismas neteisingai ivertino surinktus ir ištirtus irodymus, nepatikrino irodymu tikrumo, lieciamumo, leistinumo, irodymu pakankamumo, ju tarpusavio ryšio ir neivertino visu byloje esanciu irodymu. Todel apeliacines instancijos teismas laiko, jog buvo pažeistos procesines teises normos, reguliuojancios irodymu tyrima ir ju vertinima.

Analizuojant M. V., T. U. ir P. K. kaip parodymu visuma apie ivykio aplinkybes, ju parodymus ne atsietai lyginant su telefonu pokalbiu irašu turiniu, darytina išvada, kad kaltinimo pozicija pagrindžia M. V. parodymai, kurie turi buti vertinami kaip patikimas irodymu šaltinis. Pažymetina, kad iš esmes pripažino savo veiksmus del piktnaudžiavimo tarnyba ir iš dalies nurode kitu asmenu veiksmu apimti, jo parodymus iš dalies patvirtina ir T. U. bei P. K. parodymai. Patikimumo aspektu šis irodymas atitinka baudžiamojo proceso istatymo reikalavimus, nes M. V. parodymai D. B. skunde negincijami (kiti išteisintieji prieštaravimu nepareiške), jie patvirtinami isiteisejusiu teismo nuosprendžiu del M. V. nuteisimo, taciau šis irodymas nebuvo nagrinejamas kartu su visais kitais bylos duomenimis, sprendžiant T. U., P. K. ir D. B. dalyvavima padarant nusikaltimus.

Kaltinamasis T. U. prisipažino, kad 2005 m. pabaigoje pokalbio su M. V. metu pastarasis jam pasake, kad D. B. blogai ivertino UAB „P. m.“ (duomenys neskelbtini) projekta. 2006 m. sausio men. M. V. vel pasake, kad arteja Projektu atrankos komitetas, todel reikia greiciau organizuoti UAB „P. m.“ (duomenys neskelbtini) paraiškos pervertinima. D. B. sutiko atlikti pervertinima, taciau sake, kad reikalingas atitinkamas vedejo pavedimas, todel buvo nuspresta kažkokiu budu paimti bendroves byla ir joje fiziškai pakeisti D. B. surašyta ivertinima nauju. Visa laika rengiant dokumentu pakeitima jis bendravo ir su P. K.. D. B. pasiule pakeisti tik tuos lapus, kuriuose nurodyti ivertinimo balai. M. V. pasiule vertinima pakeisti sekmadieni, nes sekmadieni bus darbe. Nors D. B. sutiko pats eiti sekmadieni i LVPA ir pakeisti vertinima, bet jis su P. K. nusprende M. V. nerodyti D. B. dalyvavimo. Prieš einant i agenturos patalpas, kuriose jo lauke M. V., D. B. automobilyje perdave USB rakta, kuriame buvo irašytas UAB „P. m.“ (duomenys neskelbtini) vertinimas. Po to M. V., pasinaudojes D. B. USB raktu, savo kompiuteriu atspausdino reikalingus lapus, o jis nuneše laukianciam D. B. i automobili atspausdintus lapus, pastarasis juos pasiraše, o senus vertinimo lapus jis gražino D. B.. Naujus lapus jis isege i byla. Beieškant projekto bylos, jam skambino D. B. ir praše išjungti jo kompiuteri. Faktiškai nauji vertinimo lapai buvo atspausdinti ne D. B., o M. V. kompiuteriu. Be to, T. U. pripažino, kad byloje irašytu jo telefoniniu pokalbiu turinys yra teisingas.

Analogiškai parode ir apklaustas kaltinamuoju P. K., kuris prisipažino, susitikes su M. V. pastarasis pasake, jog kažkas negerai yra su UAB „P. m.“ (duomenys neskelbtini) paraiškos vertinimu, todel paraiška reiketu peržiureti ar pervertinti. Vienas iš vertintoju buvo D. B., o kadangi M. V. žinojo, kad jis bendrauja su D. B., todel praše su pastaruoju apie tai pasikalbeti. Daugiau jis su M. V. del šios paraiškos nebekalbejo. Maždaug 2006 metu sausio menesi, T. U. priminus apie išlikusia problema su UAB „P. m.“ (duomenys neskelbtini) vertinimu, buvo nuspresta vertinima pakeisti. D. B. su tuo sutiko. Jis perdave T. U. turetus LVPA patalpu ir spintu raktus, kad butu galima atrakinus spintas susirasti reikalinga byla, taciau išaiškejo, kad raktai nebetinkami. Be to, jis pasiule i ši reikala nepainioti D. B. ir reikalus sutvarkyti juodviem su T. U.. Sutarta diena jis negalejo atvažiuoti i Vilniu ir keiciant vertinima, jis nedalyvavo. P. K. taip pat pripažino, kad byloje užfiksuotu jo telefoniniu pokalbiu su kitais bendrininkais turinys yra teisingas.

M. V. visa laika nuosekliai tvirtino, kad jis pats neturejo jokio motyvo kaip nors itakoti UAB “Panevežio melioracija” projekto vertinimo, kad padeti pakeisti dokumentus jo papraše T. U.. M. V. parode, jog T. U. jo klausinejo apie bendroves paraiškos ivertinima. UAB „P. m.“ (duomenys neskelbtini) akcininku giminaitis buvo judvieju bendras pažistamas N. Ž.. Atlikus paraiškos vertinima, Agenturos vadovams elektroniniu paštu buvo išsiuntinejamos pirmines ivertinimu suvestines, iš kuriu buvo matyti, kad UAB „P. m.“ (duomenys neskelbtini) projekto ivertinimo vidurkis yra 60. Jis T. U. pasake, kad toks balu vidurkis yra per mažas, nes praeinamasis balas turetu buti ne mažesnis, nei 60,5. Tada jis peržiurejo Projektu vertinimo skyriaus žurnala ir isitikino, kad UAB „P. m.“ (duomenys neskelbtini) paraiškos vertinimu dar nebuvo patikrines skyriaus vedejas, o tai reiškia kad vertintojai dar galejo peržiureti savo vertinimus ir, esant reikalui, pakeisti balus. Jei vertinimai jau butu buve peržiureti ir pasirašyti skyriaus vedejo, tuomet daryti pakeitimus vertintojai galetu tik gave skyriaus vedejo leidima. Pagal pareigas jis buvo kompetentingas inicijuoti oficialu paraiškos pervertinima, taciau šito nepadare, nes nebuvo susipažines su paraiškos vertinimo byla, nežinojo visu aplinkybiu, be to, nenorejo rodyti savo suinteresuotumo. Todel buvo sutarta, kad vertintojai patys susiras savo vertinimus ir padarys reikiamus pakeitimus. Paaiškejus, jog vertinimo bylos niekas neranda, jis pasiule T. U. sekmadieni ileisti D. B. i agenturos patalpas, kad šis susirastu reikiama byla ir padarytu, pastarojo manymu, reikiamus pakeitimus. Sekmadieni i agentura atvyko ne D. B., o T. U. su jau paruoštais dokumentu lapais. Jis sake, kad D. B. laukia netoliese. Dali lapu T. U. atspausdino jo kompiuteriu. Po to, pasinaudoje sekretores stalciuje rastais raktais jie atrakino kabineta ir spintas, kur galejo buti UAB „P. m.“ (duomenys neskelbtini) byla, T. U. surado byla ir pakeite joje reikiamus lapus. Su T. U. pakeistu lapu turiniu jis nesusipažino. Asmeniškai su D. B. del vertinimo balu pakeitimo jis nekalbejo.

Visumoje analizuojant ir vertinant M. V., T. U. ir P. K. parodymus kaip patikimus irodymus, kolegija daro išvada, kad M. V. parodymus pilnai patvirtina ir kiti objektyviai nustatyti duomenys, kuriais abejoti nera pagrindo- telefoniniu pokalbiu irašai, liudytojo N. Ž. parodymai ir kiti irodymai. Visi irodymai pilnai patvirtina, kad butent T. U. ir P. K. buvo suinteresuoti UAB „P. m.“ (duomenys neskelbtini) paraiškos ivertinimo balu padidinimu ir butent jie organizavo ši nusikaltima. Šie irodymai yra nuoseklus, logiški, tarpusavyje sutampantys ir itikinami. T. U. ir P. K. organizacine veikla pasireiške konkreciais objektyviais veiksmais- iš M. V. gave informacija apie tai, kad „praeinamasis balas“ gali buti 60,5, T. U. ir P. K. bande balu padidinima igyvendinti ivairiais budais- bande rasti budu ikalbeti Š. P., N. Ž. bei M. V. surašyti oficialu pavedima del pakartotinio vertinimo, nepavykus tai padaryti sugalvojo fiziškai pakeisti egzistuojancio vertinimo elementu sarašo lapus. T. U. gavo informacija apie bylos saugojimo vieta, susitare su M. V., kad šis ileis i LVPA patalpas ne darbo metu, taip pat T. U. susitare su D. B., gavo iš jo USB rakta su vertinimo elektronine versija. P. K., siekdamas sudaryti salygas paimti bylos medžiaga, perdave savo turetus raktus nuo Agenturos patalpu ir spintu, jis kartu su T. U. nuolat aptarinejo nusikaltimo igyvendinimo budus, teike patarimus T. U.. Visais aukšciau išvardintais ir objektyviai irodytais veiksmais T. U. ir P. K. sukure nusikaltimo padarymo plana, numate jo ivykdymo budus, surado nusikaltimo bendrininkus D. B. ir M. V., ir juos palenke ivykdyti nusikaltima, parenge kitas salygas nusikaltimo ivykdymui, vadovavo bendrininkams ir nuolat koordinavo bendrininku veiksmus vykdant nusikaltima.

Taigi, byloje negincytinai nustatyta, kad T. U. ir P. K. turejo tiksla pakeisti paraiškos ivertinima, jie suvoke savo veiksmu neteisetuma, taciau jiems buvo nesvarbu, kaip teisiškai tiksliai bus kvalifikuojami ju veiksmai- kaip dokumentu klastojimo organizavimas, kaip piktnaudžiavimo organizavimas ar kaip koks nors kitas nusikaltimas. Ju tycia buvo nukreipta i konkreciu neteisetu veiksmu atlikima ir jie suvoke, kad atlikti šiuos neteisetus veiksmus bei padeti pasiekti galutini nusikalstama rezultata gali tik LVPA darbuotojai- asmenys, prilyginti valstybes tarnautojams. Akivaizdu, kad i M. V. T. U. kreipesi ne kaip i tiesiog drauga ar pažistama asmeni, o kaip i aukštas pareigas užimanti LVPA darbuotoja bei praše atlikti konkrecius veiksmus, susijusius butent su jo užimamomis pareigomis, kuriu pašalinis asmuo negaletu atlikti,- iš pradžiu praše sužinoti „praeinamaji bala“, po to praše surašyti pavedima pakartotiniam vertinimui, veliau praše padeti kaip nors kitaip pakeisti vertinima. I D. B. irgi buvo kreiptasi tik del šio pareigu Agenturoje ir del to, kad tik jis užimamu pareigu deka turejo vertinimo dokumentu elektronine versija, kad tik jis galejo pasirašyti pakeistus lapus. Todel butent T. U. ir P. K. palenke M. V. ir D. B. valia dalyvauti nusikaltime, butent jie parenge bendra nusikaltimo padarymo plana- padidinti paraiškos ivertinimo balus, butent jie koordinavo tarpusavyje nebendravusiu M. V. ir D. B. veiksmus. Tai, kad organizatoriu veiksmu deka i nusikaltima itraukti vykdytojai ar padejejai pasiulo sukurto nusikaltimo plano korekciju (pvz. D. B. pasiulo keisti ne visa vertinimo elementu saraša, o tik dali lapu, M. V. pasiulo dokumentus sukeisti butent sekmadieni, kai jis bus darbe) ir po to dalyvauja darant nusikaltima, nekeicia organizatoriu vaidmens ivertinimo, nes nusikaltimas kaip visuma galejo ivykti tik del ju aktyviu organizaciniu veiksmu, kuriu deka buvo sukurtas bendras planas, nustatyti siekiami tikslai, suburti bendrininkai. Organizatoriu tycia apima visus vykdytoju ir padejeju veiksmus, kurie atliekami siekiant bendro rezultato neišeinant iš bendro plano ribu, nepaisant to, ar kiekvienas organizatorius del savo teisiniu žiniu gilumo gali iš anksto pasakyti, kaip ateityje bus teisiškai tiksliai kvalifikuojami kiekvieno bendrininko atlikti veiksmai, todel šiuo atveju T. U. ir P. K. tycia apeme tiek dokumentu klastojima, tiek piktnaudžiavima tarnyba, ir šie abu nusikaltimai galejo ivykti tik del T. U. ir P. K. atliktu organizaciniu veiksmu.

Todel teiseju kolegija nesutinka su apylinkes teismo išvada, jog šie veiksmai vertintini kaip dokumentu klastojimo, bet ne kaip piktnaudžiavimo organizavimas. Apeliacines instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nustatyti irodymai ir ju analize irodo, jog T. U. ir P. K. organizavo M. V. ir D. B., buvusiu valstybes tarnautojams prilygintais asmenimis piktnaudžiavima. Tokiu budu T. U. ir P. K. pripažintini kaltais del piktnaudžiavimo organizavimo.

Del dokumento klastojimo

Pirmosios instancijos teismas T. U., P. K., M. V. ir D. B. šiame epizode išteisino konstataves, kad Paraiškos kokybes vertinimo elementu sarašas yra vienašalis raštas, D. B. asmenines subjektyvios nuomones išraiška, o tokios nuomones negalima palyginti su objektyviaja tikrove, jai netaikomas tiesos kriterijus. Todel, teismas padare išvada, jog negalint nustatyti objektyviosios tiesos, t.y. koks realiai turejo buti paraiškos ivertinimas balais, yra neimanomas ir dokumento suklastojimas. Taip pat apylinkes teismas vertinimo elementu sarašo nelaike dokumentu kaip BK 300 str. numatyto nusikaltimo dalyku, kadangi šis sarašas ir jame fiksuojama informacija neturi savarankiškos teisines galios, be to, sarašo turinio pakeitimo metu pats sarašas dar nebuvo sukurtas, nes skyriaus vedejas nebuvo pasirašes atitinkamoje šablono grafoje. Tokias padarytas apylinkes teismo išvadas teiseju kolegija laiko nepagristas ir neteisingas.

Asmens pripažinimo kaltu del LR BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo, kaip ir del bet kurios iš Baudžiamajame kodekse numatytu nusikalstamu veiku padarymo vienintele ir butina salyga yra visu jos butinuju požymiu nustatymas. Nesant nors vieno iš butinuju nusikalstamos veikos požymiu, veika nelaikoma nusikaltimu ir baudžiamoji atsakomybe už jos padaryma negalima. Nusikalstamos veikos butinieji požymiai yra veikos subjekto tinkamumo nustatymas, taip pat subjektyviuju veikos požymiu, tai yra kaltinamojo tycios formos ir turinio nustatymas, objektyviuju požymiu, tai yra, veikos padarymo fakto, budo ir aplinkybiu nustatymas, objekto, tai yra, atitinkamu valstybes ginamu teisiniu santykiu pažeidimo fakto nustatymas.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustate dokumentu klastojimo subjektus, del inkriminuojamos nusikalstamos veikos subjektu tinkamumo byloje abejoniu nekyla. Subjektyvieji dokumentu klastojimo požymiai pasireiškia tiesiogine tycia. Kaltinamieji M. V., T. U. ir P. K. proceso metu aiškino tarp ju buvus pokalbiui del per mažo paraiškos vertinimo, teige, kad buvo svarstomi ivairus vertinimo pakeitimo variantai, slapta balu pakeitima jie vertino kaip neteiseta, nes tai neatitiko Vertinimo proceduros reikalavimu, ir visa tai jie dare siekdami užtikrinti, kad bendroves paraiška butu ivertinta pakankamu paramai gauti balu skaiciumi. Toks ju elgesys ir yra tiesiogines tycios irodymas. Be to, apylinkes teismas nustate šios nusikalstamos veikos motyva ir tiksla taip elgtis. Teismas pažymejo, kad byloje nepavyko nustatyti, kurio iš kaltinamuju - T. U. ar M. V. iniciatyva buvo suorganizuotas, o veliau ir ivykdytas vertinimo pakeitimas. Ta aplinkybe, kad kaltinamieji T. U. ir M. V. galejo buti suinteresuoti UAB „P. m.“ (duomenys neskelbtini) paraiškos vertinimu, užtikrinanciu paramos skyrima, nes asmeniškai pažinojo projekta rengusios imones – UAB “P. v. ir j. k. a.” (duomenys neskelbtini) vadova N. Ž., kuris, be to, yra vieno iš UAB „P. m.“ (duomenys neskelbtini) akcininku sunus, grindžiama tik prielaidomis. Taciau apylinkes teismas pažymejo, kad net irodžius kaltinamuju veiksmuose motyvo ir tikslo klastoti buvimo požymius, šie požymiai nera butini dokumentu klastojimo sudeciai ir neturi jokios reikšmes veikos kvalifikavimui. Be subjekto ir subjektyviuju požymiu teismas nustate ir tokius objektyviuosius inkriminuojamo nusikaltimo požymius, kaip 2005-06-15 surašyto Paraiškos kokybes vertinimo elementu sarašo turinio pakeitimo faktas ir šiu veiksmu atlikimo aplinkybes. Del šiu objektyviuju inkriminuojamo nusikaltimo požymiu nustatymo tinkamumo teiseju kolegijai abejoniu nekyla.

Pirmosios instancijos teismas pagristai nustate ir konstatavo, kad objektyvios Paraiškos kokybes vertinimo elementu sarašo turinio pakeitimo aplinkybes pilnai irodytos iš esmes vienodais ir tarpusavyje neprieštaravusiais kaltinamuju M. V., T. U. ir P. K. teisme duotais parodymais, be to, rašytiniais irodymais.

Byloje negincytinai nustatyta, kad elementu sarašo lapu pakeitimui ivykdyti T. U. kartu su D. B. 2006-01-22 atvyko prie agenturos patalpu, veliau D. B. automobilyje pasiraše ir jam gražino iš agenturos atneštu atspausdintu vertinimo elementu sarašo naujus lapus, kuriuose paraiška buvo vertinama jau 65 balais. Kaltinamieji M. V. ir T. U. parode, kad elementu sarašo lapu sukeitimui M. V. ileido T. U. i agenturos patalpas, kad T. U. M. V. tarnybiniu kompiuteriu, pasinaudojes D. B. duotu USB raktu su jame buvusia naujo vertinimo versija, atspausdino reikalingus pakeisti vertinimo elementu sarašo lapus, kad T. U. M. V. duotais raktais atrakines dokumentu saugojimo spintas surado UAB “Panevežio melioracija” projekto vertinimo byla ir pakeite joje vertinimo lapus naujais. Šiuos parodymus patvirtina telefoniniu T. U. pokalbiu su kitais kaltinamaisiais turinys: 2006-01-15 pokalbio su T. U. metu D. B. tvirtino, jog turi “pas save” išsisaugojes informacija; 2006-01-16 D. B. pasiule T. U., kad galima pakeisti tik tam tikrus lapus; 2006-01-21 pokalbiu metu T. U. D. B. ir P. K. praneše, kad del visko susitare su M. V., su D. B. sutare, kad sekancia diena D. B. atvažiuos pas T. U.; 2006-01-21 T. U. paskambines P. K. pasiule D. B. rytoj “nešviesti”; 2006-01-22 D. B. paskambines T. U. primine, kad šis po 20 minuciu turi buti pas ji; 2006-01-22 M. V. pokalbio su T. U. metu patvirtino, kad jau laukia apacioje ir, kad durys atrakintos; 2006-01-22 P. K. paskambines T. U. praneše, jog padare dideli darba (III t., b.l. 96-111). Be to, T. U.. M. V. ir P. K. patvirtino, kad šie pokalbiai susije butent su bendroves projekto vertinimo pakeitimu.

Taciau, pirmosios instancijos teismas tiriant Paraiškos kokybes vertinimo elementu saraša S-P1-T05-0101-1, nurode, kad klastojimo nagrinejamu atveju dalyku gali buti tik toks raštas, kuriame fiksuojama tikra informacija, ir toks raštas, šiuo atveju, yra Vertinimo skyriaus vedejo surašomas Paraiškos vertinimo elementu sarašas. Apibendrinus teismas konstatavo, kad 2006-01-22 teisinen apyvarton paleistas Paraiškos kokybes vertinimo elementu sarašas neturi ir negali tureti klastojimo požymiu, nes jis savo esme yra subjektyvios nuomones išraiška. Todel apylinkes teismas padare išvadas, kad byloje buvo irodyti visi dokumentu klastojimo sudeties butinieji požymiai, išskyrus du, t.y. nebuvo irodytas nusikaltimo padarymo budas ir nusikaltimo dalykas, kuriomis teismas ir pagrinde sprendima išteisinti visus kaltinamuosius pagal BK 300 str. 1 d. Teiseju kolegijos nuomone, tokios pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagristos, kadangi jos neatitinka bylos aplinkybiu ir padarytos netinkamai pritaikius BK specialiosios dalies normas.

Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, dalykas yra dokumentas. Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, itvirtinantis juridine reikšme turincia informacija, kuri pagal savo pobudi ir reikšme yra teises, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo irodymu, taip pat juridiniu faktu ar turinciu juridine reikšme aplinkybiu irodymu.

Dokumentas laikomas suklastotu, kai kaltininkas pakeicia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turini arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina arba tik patvirtina kito asmens surašyta dokumenta, kurio turinyje itvirtinti objektyvios tikroves neatitinkantys duomenys.

Teisingam veikos kvalifikavimui svarbu nustatyti, i kokias visuomenes vertybes yra kesinamasi nusikalstama veika. Atsižvelgiant i rušini nusikalstamu veiku objekta, tiesioginiu dokumentu suklastojimo objektu reiketu laikyti normalia valstybes ir savivaldos instituciju veikla. Rušinis nusikalstamos veikos objektas yra valdymo tvarka. Tai reiškia, kad dokumento suklastojimu visu pirma yra kesinamasi i valdymo tvarka. Valdymo tvarka nusistovi teisiškai reglamentuotuose santykiuose tarp valdancio ir pavaldaus subjekto. Tokiu budu dokumentu, galinciu buti šios nusikalstamos veikos dalyku, saraša apibrežia tiesioginis nusikalstamos veikos objektas. Atsižvelgiant i tai, kad tiesioginis nusikalstamos veikos objektas yra normali valstybes ar savivaldos instituciju veikla, BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas, be kitu dokumentams budingu požymiu, paprastai yra tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybes ir savivaldos instituciju normaliai veiklai. Privaciu asmenu sukurti dokumentai taip pat gali buti BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas, jei juose itvirtinta informacija, turinti reikšmes juridiniu faktu atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui.

Viešosios istaigos Lietuvos verslo paramos agenturos (toliau – Agentura) istatu bendruju nuostatu 1 punkte išdestyta, kad Agentura yra Lietuvos Respublikos viešuju istaigu istatymo nustatyta tvarka isteigta savarankiška pelno nesiekianti organizacija, kuri gali tureti ir igyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja šiems istatams ir veiklos tikslams. Istatu 5 punkte itvirtinta tai, kad Agenturos steigeja (savininke) – Lietuvos Respublikos ukio ministerija. Istatu IV skyriuje išdestytos Agenturos savininko teises ir pareigos. Šio skyriaus 18.1 punkte nurodyta, kad agenturos savininkas turi teise priimti sprendimus visuotinio susirinkimo kompetencijai priskirtais klausimais, 18.4, 18.5 punktuose itvirtinta, kad agenturos savininkas turi teise pripažinti negaliojanciais Agenturos vadovo sudarytus sandorius, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms istatymu normoms, istatams, protingumo ir sažiningumo principams Lietuvos Respublikos istatymu ir kitu teises aktu nustatyta tvarka priimti naujus dalininkus.

Šios bei kitos Istatu nuostatos itvirtina atitinkamo lygmens teisiškai reglamentuotus, subordinuotus santykius tarp Agenturos ir Lietuvos Respublikos ukio ministerijos, todel šiu subjektu santykiai ir tarpusavio veikla vykdoma remiantis atitinkamais dokumentais. Lietuvos Respublikos dokumentu ir archyvu 1995-12-05 istatymo Nr. I-1115, 2006-12-19 istatymo Nr. X-992 redakcijos 2 straipsnyje apibrežta dokumento savoka: dokumentas – juridinio ar fizinio asmens veikos procese užfiksuota informacija, nepaisant jos pateikimo budo, formos ir laikmenos. Lietuvos Respublikos visuomenes informavimo istatymo (ist. Nr. X-752, 2006 m. liepos 11 d. red.) 2 straipsnyje apibrežtos pagrindines istatymo savokos, kur dokumentai apibrežiami kaip oficialus valstybes ir savivaldybiu instituciju bei istaigu dokumentai – valstybes ir savivaldybiu instituciju, imoniu bei istaigu, valstybes igaliotu asmenu vykdant teises norminiu aktu nustatytus igaliojimus sukurti, patvirtinti arba gauti su ju veikla susije rašytiniai, grafiniai, garsiniai, kompiuterines informacijos ar kitokie dokumentai, itraukti i šiu instituciju, imoniu ir istaigu dokumentu apskaita. Agenturos paraišku ES strukturiniu fondu paramai gauti tinkamumo ir kokybes vertinimo procedura (toliau – Procedura) numato pateiktu projektu vertinimo tvarka, subjektus, atliekancius vertinima, bei kitus reikalavimus. Proceduros 28 straipsnis numato, kad, atlikdamas paraiškos kokybes (technini, ekonomini ir finansini) vertinima, projektu vadybininkas pildo paraiškos kokybinio vertinimo elementu saraša S-P1-T04-S-P1-T06. Projektu vadybininkas balais ivertina paraiškos atitikima nustatytiems vertinimo kriterijams ir paraiškos kokybinio vertinimo elementu saraše pateikia pagal nustatyta forma reikalaujama informacija apie pateikta paraiška. Proceduros 31 ir 32 straipsniuose numatyta, kad, užbaiges vertinima, projektu vadybininkas projekto byla kartu su užpildytais paraiškos vertinimo elementu sarašu ir kokybes vertinimo elementu sarašu perduoda projektu vertinimo skyriaus sekretoriui, o šis, pildydamas paraiškos vertinimo peržiuros elementu saraša ir kokybes vertinimo elementu saraša, tikrindamas, ar jie tinkamai užpildyti, ar pasirašyti, ar ivertinta laikantis nustatytu terminu, paraiškos registracijos (apskaitos) žurnale irašo projekto bylos gavimo data ir pasirašo. Taigi Proceduros nuostatos patvirtina, kad paraiškos kokybinio vertinimo elementu sarašas forma ir turiniu atitinka anksciau paminetuose istatymuose apibrežtus dokumento savokos reikalavimus.

Baudžiamajame istatyme nepateikta dokumento savoka, taciau teismu praktika panašiais požymiais, kaip ir anksciau paminetuose istatymuose, formuluoja dokumento savoka taikydama BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudeti: nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, dalykas yra dokumentas. Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, itvirtinantis juridine reikšme turincia informacija, kuri pagal savo pobudi ir reikšme yra teises, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo irodymas, taip pat juridiniu faktu ar juridine reikšme turinciu aplinkybiu irodymas (kasacine byla Nr. 2K-426/2006). Paraiškos kokybes vertinimo elementu saraša Nr. S-P1-T05-0101-1 D. B. suraše, atspausdino ir pasiraše 2005-06-15, 2005-06-16 jis surašyta dokumenta perdave Projektu vertinimo skyriaus specialistui, tai buvo užregistruota Paraišku registracijos (apskaitos) žurnale. 2005-09-14 skyriaus specialistas bendroves paraiškos byla kartu su vertinimo elementu sarašais perdave Projektu vertinimo skyriaus vedejai.

Pagal BK 300 straipsni dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas (kasacine byla Nr. 2K-290/2008). Taigi, tuo atveju, kai dokumentas jau yra sukurtas, kai jis yra kitu asmenu teisineje dispozicijoje, kai jo pagrindu yra atliekami kiti juridine reikšme turintys veiksmai, kai dokumento autorius nebeturi teises kurti analogiško dokumento, kai yra pakeiciama fiziškai egzistuojancio dokumento dalis, tai turi buti vertinama tik kaip materialus, bet ne intelektualus dokumento klastojimas. Todel, kolegijos nuomone, 2005 m. birželio 15 d. surašius Paraiškos kokybes elementu vertinimo saraša, ji pasirašius ir perdavus Projektu vertinimo skyriaus specialistui bei užregistravus Paraišku registracijos (apskaitos) žurnale, Paraiškos kokybes vertinimo elementu sarašas pagal paminetus požymius atitinka dokumento statusa. R. P. 80, 84, 85 straipsniais bet kokie vertinimo elementu sarašu taisymai, susije su vertinimo balu keitimu, yra esminiai vertinimo pakeitimai, nes tokie taisymai gali buti daromi tik esant raštiškam skyriaus vedejo nurodymui, apie tai darant žymas registracijos žurnale, turi buti rašomi nauji vertinimo elementu sarašai, o ne keiciami seni. Paraiškos kokybes vertinimo elementu sarašas atitinka savarankiško dokumento požymius ne tik pagal turinio ir formos kriterijus, bet ir teisine reikšme, tokia išvada daroma remiantis ji surašiusio subjekto kompetencija ir igaliojimu apimtimi.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad Paraiškos kokybes vertinimo elementu sarašas 2006 m. sausio 22 d. dar nebuvo sukurtas ir neegzistavo kaip dokumentas, o kartu ir kaip BK 300 straipsnio 1 d. numatyto nusikaltimo dalykas, kadangi jame nebuvo Projektu vertinimo skyriaus vedejos parašo, yra nepagrista. Visu pirma pažymetina, kad mineta rašta surašo ir pasirašo projektu vertinimo skyriaus projektu vadybininkas, todel tai yra ne ukines ar technines funkcijas vykdantis asmuo, o savarankiškus igaliojimus paraiškos vertinimo procedurai del paramos verslui suteikimo turintis asmuo, nes paraiškos vertinima jis atlieka savarankiškai, remdamasis nustatytais ir patvirtintais kriterijais. Jo vertinimo niekas neturi teises koreguoti ar keisti, išskyrus atvejus, numatytus Proceduroje, ir laikantis Proceduros numatytos tvarkos ( 76, 77, 80, 84, 85, 117, 119 punktai). Vertinimo skyriaus projektu vadybininko igaliojimai atlikti nustatytas darbines funkcijas pasibaigia nutrukus darbo santykiams pagal šia pareigybe, todel asmuo, atleistas iš šiu pareigu, turi buti laikomas pašaliniu nepriklausomai nuo to, kad jis pats buvo atlikto darbo autorius. Paraiškos kokybes vertinimo elementu sarašuose nurodytas vadybininku suteiktu balu skaicius (skyriaus vedejo išvedamas balu vidurkis tera aritmetinis veiksmas, turintis tam tikra kontroline funkcija) yra tiesioginis teisinis pagrindas sprendimui del paraiškos suteikimo priimti. Esant testinems teisinio sprendimo priemimo proceduroms, kiekviena grandis yra svarbi ir sudetine baigiamojo akto, kuris tiesiogiai sukuria, pakeicia ar panaikina teisinius santykius tarp valstybes institucijos ir kito subjekto, dalis. Todel Paraiškos kokybes vertinimo elementu saraše nurodyti duomenys yra savarankiška reikšme turinti informacija, patvirtinanti juridine reikšme turinti fakta ir lemianti tolesni teisiniu santykiu del paramos verslui suteikimo vystymasi bei turinti išorine teisine galia. Paraiškos kokybes elementu vertinimo sarašas ir pats tiesiogiai gali tureti itakos teisiniams santykiams tarp Ukio ministerijos ir LVPA, nes šio dokumento pagrindu Ukio ministerija gali igyvendinti jai suteiktus igaliojimus inicijuoti pakartotini ivertinima arba priimti sprendima del paramos suteikimo.

Taigi, ivertinus išdestyta, teiseju kolegija konstatuoja, jog byloje negincytinai irodyti visi dokumento klastojimo sudeties butinieji požymiai: subjektai – visi kaltinamieji, subjektyvieji veikos požymiai - tai yra kaltinamuju tycios forma ir turinys, objektyvieji požymiai - tai yra, veikos padarymo faktas, budas ir aplinkybes, ir objektas - tai yra, atitinkamu valstybes ginamu teisiniu santykiu pažeidimo faktas, kuriems esant T. U., P. K., M. V. ir D. B. pripažintini kaltais pagal BK 300 str. 1 d.

Tokiu budu teiseju kolegija konstatuoja, kad byloje surinktais ir ištirtais irodymais ir ju analize negincytinai nustatyta, jog T. U., M. V., D. B. ir P. K. padare veikdami bendrininku grupeje padare nusikaltimus, numatytus LR BK 228 str. 1 d. ir BK 300 str. 1 d., tokioje apimtyje: T. U. ir P. K., veikdami bendrininku grupeje su M. V. ir D. B., budami isitikine, jog LVPA Projektu vertinimo vadybininku dirbusio D. B. 2005 m. birželio 15d. užpildyto Paraiškos kokybes vertinimo elementu sarašo Nr. S-P1-T05-0101-1, kuriame pagal nustatytus kriterijus D. B. paraiška iš viso buvo ivertines 62 balais, nurodytos paraiškos ivertinimo balai yra nepakankamai aukšti tam, kad pagal šia paraiška butu sudaryta sutartis del Europos Sajungos strukturiniu fondu paramos teikimo, veikdami nenustatytu asmenu prašymu ir siekdami, kad nurodyta paraiška butu ivertinta pakankamu paramos suteikimui balu skaiciumi, organizavo šio tikro dokumento suklastojima, sukure nusikaltimo padarymo plana, numate jo ivykdymo budus, surado nusikaltimo bendrininkus- D. B. ir M. V. ir juos palenke ivykdyti nusikaltima, parenge kitas salygas nusikaltimo ivykdymui, vadovavo bendrininkams ir nuolat koordinavo bendrininku veiksmus vykdant nusikaltima. Tokiu P. K. ir T. U. nusikalstamu veiksmu pasekme buvo ta, kad 2006 m. sausio men. viduryje T. U. susitare su D. B., tuo metu dirbusiu LVPA Kontroles departamento Kontroles ir koordinavimo skyriaus vedejo pavaduotoju ir buvusiu valstybes tarnautojui prilygintu asmeniu, kad šis, piktnaudžiaudamas tarnybine padetimi, suklastos tikra dokumenta - surašys ir pasirašys UAB „P. m.“ (duomenys neskelbtini) pateiktos paraiškos kokybes vertinimo elementu sarašo Nr. S-P1-T05-0101-1 naujus lapus, kuriuose nurodomas paraiškos ivertinimas balais, ir juose irašys melagingus duomenis apie paraiškos ivertinima 65 balais: 2006 m. sausio men. 15- 22 d. D. B. ir T. U., veikdami bendrai, atspausdino Paraiškos kokybes vertinimo elementu sarašo Nr. S-P1-T05-0101-1 lapus, kuriuose pateikiamas paraiškos ivertinimas 65 balais, D. B. šiuos lapus pasiraše ir perdave T. U., taip suklastodamas ir realizuodamas tikra dokumenta.

Be to, tuo paciu laikotarpiu T. U. iš nenustatytu asmenu gavo informacija apie UAB „P. m.“ (duomenys neskelbtini) projekto bylos saugojimo vieta, susitare su M. V., dirbusiu LVPA direktoriaus pavaduotoju, kad šis ne darbo metu ileis ji i agenturos patalpas, kuriose buvo saugoma UAB „P. m.“ (duomenys neskelbtini) projekto byla, o P. K. T. U. perdave raktus nuo LVPA kabinetu bei spintu, kuriose galejo buti saugoma projekto byla, tuo sudarydamas salygas ivykdyti nusikaltima ir šalindamas kliutis nusikaltimo ivykdymui.

Toliau vykdydami nusikaltimo padarymo plana 2006 m. sausio 22 d. 11 val. T. U. ir D. B. atvyko prie LVPA patalpu, esanciu Gedimino pr. 38/2, Vilniuje, M. V., žinodamas, jog T. U. siekia panaudoti suklastota dokumenta, ileido T. U. i LVPA patalpas bei kabineta, kuriame buvo saugoma UAB „P. m.“ (duomenys neskelbtini) projekto byla, tuo sudarydamas salygas ivykdyti nusikaltima ir šalindamas kliutis jo ivykdymui. D. B. telefonu teikiant informacija, reikalinga dokumentu sukeitimui ir nusikaltimo nuslepimui, ir taip padedant panaudoti suklastota dokumenta, T. U., LVPA patalpose surades UAB „P. m.“ (duomenys neskelbtini) projekto byla sukeite joje buvusius 2005 m. birželio 15 d. D. B. surašyto paraiškos kokybes vertinimo elementu sarašo lapus, kuriuose buvo nurodytas paraiškos ivertinimas balais ( iš viso- 62 balai), su D. B. suklastotais ir T. U. perduotais paraiškos kokybes vertinimo elementu sarašo lapais, kuriuose buvo nurodytas neteisingas paraiškos ivertinimas balais pagal atskirus kriterijus ir bendrai ( iš viso- 65 balai), bei UAB „P. m.“ (duomenys neskelbtini) projekto byla padejo atgal i saugojimo vieta, taip panaudodamas suklastota tikra dokumenta ir užtikrindamas, kad tolesniame paraiškos vertinimo ir sprendimo del paramos suteikimo procese LVPA ir Lietuvos Respublikos Ukio ministerijos darbuotojai sprendimus priims ir veiksmus atliks, remdamiesi suklastotame paraiškos kokybes vertinimo elementu saraše nurodytais neteisingais vertinimo balais.

Toliau, 2006 m. sausio 23 d. D. B. i savo tarnybini kompiuteri ivede suklastotus duomenis apie UAB „P. m.“ (duomenys neskelbtini) paraiškos ivertinima, taip bandydamas užtikrinti, kad veliau nusikaltimas nebutu iškeltas aikšten. Tokiu budu, P. K. ir T. U., veikdami bendrininku grupeje su D. B. ir M. V., organizavo tikro dokumento suklastojima ir panaudojima, ir organizavo asmenu, prilygintu valstybes tarnautojams, piktnaudžiavima tarnyba.

Taip pat kolegija konstatuoja, kad del tokiu tyciniu T. U. ir P. K. veiksmu kaltinamasis M. V. ir D. B. tycia veikdami priešingais LVPA tikslams interesais, tai yra piktnaudžiaudami tarnyba, pažeide LVPA Istatu 1, 9.1, 9.3 ir 9.4. punktu ir LVPA Paraišku Europos Sajungos strukturiniu fondu paramai gauti tinkamumo ir kokybes vertinimo proceduros (toliau tekste – Vertinimo procedura), patvirtintos LVPA direktoriaus 2004-10-21 isakymu Nr. 76, XI skyriaus reikalavimus. Be to, M. V. pažeide LVPA direktoriaus 2003-10-24 isakymu Nr. 50 patvirtinto LVPA direktoriaus pavaduotojo pareigybes aprašymo 6.11 ir 6.23 punktu reikalavimus, taip pat pažeide 2004-01-30 LVPA direktoriaus isakymu Nr. 12 patvirtintos dokumentu saugojimo tvarkos 5 ir 9 punktu reikalavimus, taip pat, pažeide 2004-05-14 LVPA direktoriaus isakymu Nr. 34 patvirtintos Iejimo – išejimo i (iš) LVPA patalpu tvarkos 6.2 punkto reikalavimus.

Be to, kolegija konstatuoja, kad D. B. pažeide LVPA Kontroles departamento nuostatu, patvirtintu LVPA direktoriaus 2003-07-09 isakymu Nr. 27, 3 punkto, LVPA Kontroles departamento Kontroles ir koordinavimo skyriaus nuostatu, patvirtintu LVPA direktoriaus 2003-07-09 isakymu Nr. 27 (2005-11-16 isakymo Nr. 535 redakcija) 3 punkto ir LVPA Kontroles departamento Kontroles ir koordinavimo skyriaus vedejo pavaduotojo pareigybes aprašymo, patvirtinto LVPA direktoriaus 2005-12-02 isakymu Nr. 549, 6.18 ir 7.1 punktu reikalavimus. Del tokiu, kaltinamojo P. K. ir T. U. organizuotu, kaltinamuju D. B. ir M. V. veiksmu buvo apribotos kitu ukio subjektu teises sažiningai konkuruoti siekiant gauti Europos Sajungos strukturiniu fondu parama, del nesažiningos konkurencijos kitiems ukio subjektams kilo pavojus netekti galimybes gauti Europos Sajungos strukturiniu fondu parama ir prarasti pinigines lešas, investuotas i projektu rengima, buvo sužlugdytas pasitikejimas LVPA, o tuo paciu ir kitomis ir valstybes bei nevalstybinemis institucijomis, kaip nešališkomis ir objektyviomis institucijomis, atsakingomis už Europos Sajungos strukturiniu fondu ir kitokios paramos skyrima ir administravima, buvo sumenkintas šiu instituciju autoritetas, o tuo paciu buvo sukeltas nepasitikejimas Lietuvos Respublika kaip valstybe, sugebancia skaidriai administruoti Europos Sajungos skiriamos pagalbos paskirstymo ir isisavinimo proceduras. Taigi, kolegija konstatuoja, kad del tokiu D. B., T. U. ir P. K. tyciniu veiksmu, valstybe patyre didele neturtine žala.

Del bausmiu skyrimo

Lietuvos Respublikos BK 54 str. itvirtina bendruosius bausmes skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausiu teiseto, pagristo ir teisingo nubaudimo garantiju. Skirdamas bausme, teismas vadovaujasi bausmes paskirtimi. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis numato, jog bausmes paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamu veiku darymo, nubausti nusikalstama veika padariusi asmeni, atimti ir apriboti asmeniui galimybe daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausme atlikusius asmenis, kad jie laikytusi istatymu ir vel nenusikalstu, užtikrinti teisingumo principo igyvendinima. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausme butu adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Teisingumo principo igyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes.

Skiriant kiekvienam kaltinamajam bausme, teismas atsižvelgia i padarytu nusikaltimu pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybe, jo atsakomybe lengvinancias bei sunkinancias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamojo T. U. atsakomybe lengvinanciomis aplinkybemis pripažistama tai, kad kaltinamasis prisipažino padares nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo T. U. atsakomybe sunkinanti aplinkybe yra tai, kad nusikaltima, numatyta LR BK 228 str. 1 d., jis padare bendrininku grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamasis T. U. padare nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 24 str. 4 d., 228 str. 1 d., BK 300 str. 1 d., už kurias yra numatytos alternatyvios bausmes rušys, tame tarpe ir reali laisves atemimo bausme. Pagal pavojingumo laipsni tai yra (LR BK 300 str. 1 d.) nesunkus ir (LR BK 228 str. 1 d.) apysunkis tyciniai nusikaltimai (LR BK 11 str. 3, 4 d.).

Skiriant bausme, teismas ivertina T. U. asmenybe – anksciau neteistas, administracine tvarka nebaustas, psichikos sveikatos centre nesigyde, i priklausomybes ligu centro iskaita neirašytas (I t., b.l. 212-218), turi nuolatine gyvenamaja vieta, šeima, dirba. Teismas T. U. asmenybe vertina teigiamai. Vadovaujantis BK 55 str., asmeniui, pirma karta teisiamam už nesunku arba apysunki nusikaltima, teismas skiria su laisves atemimu nesusijusia bausme. LR BK 228 str. 1 d. ir BK 300 str. 1d. sankcijose numatyta ir bausme be laisves atemimo. Todel teiseju kolegijos nuomone, šiuo atveju bausmes tikslai bus pasiekti be laisves atemimo bausmes.

Kaltinamojo M. V. atsakomybe lengvinanciomis aplinkybemis pripažistama tai, kad kaltinamasis prisipažino padares nusikalstama veika ir nuoširdžiai gailisi, be to, padejo išaiškinti nusikalstamas veikas (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo M. V. atsakomybe sunkinanti aplinkybe yra tai, kad nusikaltima, numatyta LR BK 300 str. 1 d., jis padare bendrininku grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamasis M. V. padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 24 str. 6 d., BK 300 str. 1 d., už kuria yra numatytos alternatyvios bausmes rušys – bauda, areštas arba laisves atemimas iki treju metu. Pagal pavojingumo laipsni tai yra (LR BK 300 str. 1 d.) nesunkus tycinis nusikaltimas (LR BK 11 str. 3 d.).

Skiriant bausme, atsižvelgiama i tai, kad M. V. teisiamas pirma karta, charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka nebaustas, psichikos sveikatos centre nesigyde, i priklausomybes ligu centro iskaita neirašytas (I t., b.l. 132-138), turi nuolatine gyvenamaja vieta, šeima, augina tris vaikus, dirba. Vadovaujantis BK 55 str., asmeniui, pirma karta teisiamam už nesunku nusikaltima, teismas paprastai skiria su laisves atemimu nesusijusia bausme. LR BK 300 str. 1d. sankcijoje numatyta ir bausme be laisves atemimo. Todel teiseju kolegijos nuomone, šiuo atveju bausmes tikslai bus pasiekti be laisves atemimo bausmes.

Kaltinamojo D. B. atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta.

Kaltinamasis D. B. padare nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 228 str. 1 d. ir BK 300 str. 1 d., už kurias yra numatytos alternatyvios bausmes rušys, tame tarpe ir reali laisves atemimo bausme. Pagal pavojingumo laipsni tai yra (LR BK 300 str. 1 d.) nesunkus ir (LR BK 228 str. 1 d) apysunkis tyciniai nusikaltimai (LR BK 11 str. 3, 4 d.).

Skiriant bausme, teismas ivertina D. B. asmenybe – anksciau neteistas, administracine tvarka baustas net 6 kartus, psichikos sveikatos centre nesigyde, i priklausomybes ligu centro iskaita neirašytas (II t., b.l. 20-32), turi nuolatine gyvenamaja vieta, dirba. Vadovaujantis BK 55 str., asmeniui, pirma karta teisiamam už nesunku ir apysunki nusikaltima, teismas skiria su laisves atemimu nesusijusia bausme. LR BK 228 str. 1 d. ir BK 300 str. 1d. sankcijose numatyta ir bausme be laisves atemimo. Todel teiseju kolegijos nuomone, šiuo atveju bausmes tikslai bus pasiekti be laisves atemimo bausmes

Teiseju kolegija, nustatydama D. B. bausmes ruši ir dydi už nusikaltima, numatyta BK 228 str. 1 d., atsižvelgdamas i nusikalstamos veikos pobudi, i tai, kad kaltininkas nusikalstama veika ivykde pasinaudodamas tarnybine padetimi, daro išvada, kad jam negalima palikti teises dirbti valstybes tarnyboje. Todel atsižvelgiant i išdestyta, D. B. skiriama sankcijoje numatyta bausme – teises dirbti tam tikra darba arba užsiimti tam tikra veikla atemimas, jos termina nustatydamas nepažeidžiant LR BK 45 str. nuostatu.

Kaltinamojo P. K. atsakomybe lengvinanciomis aplinkybemis pripažistama tai, kad kaltinamasis prisipažino padares nusikalstama veika ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo P. K. atsakomybe sunkinanti aplinkybe yra tai, kad nusikaltimus, numatytus LR BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., jis padare bendrininku grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamasis P. K. padare nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 24 str. 4 d., 300 str. 1 d. ir BK 24 str. 4 d., 228 str. 1 d., už kurias yra numatytos alternatyvios bausmes rušys – bauda, areštas arba laisves atemimas iki treju metu. Pagal pavojingumo laipsni tai yra (LR BK 300 str. 1 d.) nesunkus ir (LR BK 228 str. 1 d.) apysunkis tyciniai nusikaltimai (LR BK 11 str. 3, 4 d.).

Skiriant bausme, teismas ivertina P. K. asmenybe – anksciau neteistas, baustas administracine tvarka, psichikos sveikatos centre nesigyde, i priklausomybes ligu centro iskaita neirašytas (II t., b.l. 58-64), turi nuolatine gyvenamaja vieta, šeima, augina tris vaikus, turi nuolatini darba. Jo asmenybe vertintina teigiamai. Vadovaujantis BK 55 str., asmeniui, pirma karta teisiamam už nesunku nusikaltima, teismas paprastai skiria su laisves atemimu nesusijusia bausme. Atsižvelgiant i išdestyta, P. K. teismas skiria švelniausia LR BK 228 str. 1 d. ir BK 300 str. 1 d. sankcijose numatyta bausmes ruši –t.y. bauda, jos dydžius nustatydamas nepažeidžiant LR BK 47 str. nuostatu.

Del išteisintojo D. B. apeliacinio skundo argumentu

Apeliantas skunde gincija teismo nustatytas faktines aplinkybes ir teigia, kad jis buvo surašes ir pasirašes vieninteli UAB „Panevežio melioracija“ projekto vertinimo elementu saraša su 65 balais, o sarašas su 62 balais tebuvo darbinis variantas, kuris per apsirikima buvo išsiustas V. M., kuri ji perdave M. V.. Taciau šis darbinis variantas nebuvo atspausdintas ir nebuvo idetas i byla, jo niekas nemate ir toks vertinimo variantas nebuvo surastas. Skunde taip pat teigiama, kad specialisto išvada duoda pagrinda teigti, kad T. U. i kompiuteri buvo isirašes du vertinimo variantus su 62 ir 65 balu vertinimu. Išteisintojo skundo pagrindinis argumentas yra tas, kad vertinimo balai nebuvo sukeisti, todel nera ir jokio teises pažeidimo, nera jokio nusikaltimo ivykio. Todel D. B. prašo pakeisti Vilniaus m. 3 apylinkes teismo jo atžvilgiu priimto išteisinamojo nuosprendžio pagrinda bei išteisinti ji nesant nusikaltimo ivykio.

Kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais ir atmeta juos kaip nepagristus del šiu motyvu.

Teisminio nagrinejimo metu ištirti irodymai neleidžia abejoti tuo, kad 2005-06-15 D. B. suraše, pasiraše ir i byla idejo vertinimo elementu saraša, kuriame buvo irašyti 62 balai, o 2006-01-22 buvo surašyti ir pasirašyti nauji vertinimo balai - 65. Apylinkes teismas pagristai konstatavo, kad pirminio sarašo su 62 balais buvima irodo M. V. darbo kompiuteryje rasta informacija, liudytojos V. M. parodymai apie tai, kad ji negalejo padaryti klaidos darydama ataskaitas, M. V. parodymai apie jo sužinota vertinimo balu vidurki, T. U. kompiuterio apžiuros duomenys, telefoniniu pokalbiu irašai. D. B. teigia, kad šie irodymai nera pakankami tam, kad irodyti fiziškai egzistavus pirmini vertinima su 62 balais. Taciau ši fakta irodo ne tik išvardinti nuosprendyje išanalizuoti ir kompleksiškai ivertinti irodymai, bet ir kiti teisminio nagrinejimo metu ištirti irodymai.

Tai liudytojos G. N. parodymai, jog Projektu vertinimo skyriaus specialistes sutikrindavo vertintoju pateiktus vertinimus. Baudžiamojoje byloje esanciame D. B. surašytame vertinimo elementu saraše 65 suminiai balai ir juos atitinkantys balai pagal atskirus kriterijus yra irašyti tik santraukoje- lenteleje, kuri yra 1- 5 lapuose. Tuo tarpu vertinimo aprašomojoje dalyje, kurioje pateikiami vertintojo motyvai del kiekvieno kriterijaus, taip pat rašomi balai ir ju suma yra išlikusi 62. Butent skyriaus specialiste ir sutikrindavo, kad nebutu balu skirtumu tarp lenteles ir aprašomosios dalies ir jei budavo skirtumu, tai gražindavo juos ištaisyti. Taigi, jei tokia klaida butu buvusi ir tada, kai byla buvo priduota skyriaus specialistei, ji butu buvusi pastebeta ir byla butu buvusi gražinta D. B..

Gi liudytoja V. M. paaiškino, kad ji antrojo vertintojo (t.y. ir D. B.) balus dažnai surašydavo iš spausdintinio vertinimo, buvusio byloje, o ne iš elektronines versijos, nes jai ši versija buvo nereikalinga. Aritmetine klaida nebuvo galima, kadangi ja automatiškai parodydavo kompiuterine programa. Tuomet kai ji užpildydavo projekto vertinimo ataskaitos blanka, nedelsiant ja persiusdavo Agenturos direktoriui, jo pavaduotojui bei Projektu departamento direktoriui, projektu vertinimo skyriaus viršininkui. Atlikus krata M. V. darbo kabinete buvo paimtas jo tarnybinio kompiuterio procesinis blokas, ji apžiurejus rasta bendroves vertinimo ataskaita (t..1, b.l.113-114), kurioje yra nurodyta – „vertinimo rezultatas balais (pirmojo/antrojo vertintojo) – 60 (58/62) (t.1, b.l.115, 119), t.y. antrojo vertintojo D. B. vertinimo rezultatas buvo 62 balai. Be to, apžiurejus M. V. kompiuterio sistemini bloka nustatyta, kad UAB “Panevežio melioracija” pateikto projekto vertinimo ataskaita M. V. elektroniniu budu buvo atsiusta 2005 10 20. Be to, atlikus krata T. U. namuose, buvo paimtas jo personalinis kompiuteris, kuri apžiurint rasta 2006 01 16 sukurta kompiuterine byla, o joje 2005 06 15 UAB „P. m.“ (duomenys neskelbtini) Paraiškos kokybes vertinimo elementu sarašas Nr. S-P1-T05 su 62 balu ivertinimu (1 t., 182; 184; 193; 195-199). Pažymetina ir tai, kad teismo posedyje T. U. teige negalintis nurodyti aplinkybiu, kuriomis UAB „P. m.“ (duomenys neskelbtini) kompiuterine byla su vertinimo duomenimis atsirado jo asmeniniame kompiuteryje. Tuo paciu, T. U. patvirtinto, kad jis ne karta yra leides D. B. naudotis jo asmeniniu nešiojamu kompiuteriu (t.7, b.l.72). D. B. teisme nurode, kad T. U. kompiuteryje rasti du projekto vertinimai su 62 ir 65 balais buvo nukopijuoti iš jo USB rakto (t.7, b.l.83). Taigi, priešingai nei, kad teigiama D. B. skunde, T. U. kompiuterio apžiuros metu specialistas nustate, jog kompiuteryje buvo vienintele „PM“ vertinimo versija su 62 balais ir jame nebuvo versijos su 65 balais, ši vienintele buvusi 62 balu versija apžiuros metu buvo atspausdinta iš kompiuterio atminties. Todel specialisto išvada paneigia šiuos apelianto skundo argumentus.

Vertinant ištirtu irodymu visuma, teiseju kolegija daro išvada, kad iki 2006 01 22 dienos (iki vertinimo sarašo pakeitimo) egzistavo vienintelis Paraiškos kokybes vertinimo elementu sarašo vertinimo, kuri atliko D. B., variantas 62 balai. Byloje nera jokiu duomenu, jog tik del technines klaidos Agenturos kompiuterineje sistemoje buvo išplatinta vertinimo versija su 62 balais (kaip teigia apeliantas D. B.), o faktiškai jis ši projekta buvo ivertines 65 balais.

Be to, D. B. skunde teigia, jog jis namuose turejo dvi sarašo versijas- teisinga versija su 65 balais ir darbine su 62 balais. Taip pat mano, jog teismas neatsižvelge i tai, kad buvo sukeisti analogiški dokumentai, t.y. jis T. U. dave USB rakta, iš kurio pastarasis isiraše abu variantus ir su 62, ir su 65 balu vertinimu, ka apelianto nuomone patvirtina specialisto išvada. Šiuos skundo argumentus kolegija laiko nepagristais. Byloje negincytinai nustatyta, kad iki 2006 01 22 dienos egzistavo vienintelis D. B. 62 balais ivertintas Paraiškos kokybes vertinimo elementu sarašas. Nors D. B. teigia, kad jo turimame USB rakte buvo irašyta informacija tik su 65 balu ivertinimu, t.y. teisingas vertinimas, kuris tik del technines klaidos nebuvo perduotas elektroniniu budu Agenturos sekretoriatui, ko pasekoje ir buvo išplatintas vienas iš darbiniu vertinimo variantu su neteisingu 62 balu ivertinimu. Taciau kaip jau mineta, specialisto išvadoje nustatyta, jog T. U. kompiuteryje buvo rasta 2006 01 16 sukurta kompiuterine byla, kurioje 2005 06 15 UAB „P. m.“ (duomenys neskelbtini) vertinimo elementu sarašas buvo su 62 balu ivertinimu. Be to, iš telefoniniu pokalbiu irašu matyti, jog jis T. U. galejo perduoti tik savo namuose turetus kompiuterinius duomenis. 2006-01-15 pokalbio metu D. B. T. U. pasake, kad nereikes rytoj eiti „tenai“, nes jis turi išsisaugojes, t.y. jam nereikes eiti i LVPA, nes jis namuose turi išsisaugojes vertinimo varianta. Iš 2006-01-16 telefoninio pokalbio turinio matyti, kad D. B. pažada išsaugota varianta užvežti T. U. ir pasake, kad šis reikiamus lapus „pataisytu, patvarkytu kaip reikiant“. Pažymetina, kad tuo metu D. B. buvo atostogose ir tik 2006-01-14 buvo grižes iš užsienio, LVPA patalpose per atostogas nei karto nesilanke, todel jis T. U. galejo atvežti tik namuose tureta varianta, taciau tas variantas ir buvo su 62 balais, nes toks jis rastas T. U. kompiuteryje, o varianto su 65 balais nerasta. Be to, kaip matyti iš telefoniniu pokalbiu turinio, atskirus vertinimo varianto lapus reikejo taisyti, todel logiška, kad jeigu butu buves ir teisingasis 65 balu variantas, tai jo nebutu reikeje taisyti. Taciau kaip matyti iš vertinimo sarašo, kaltinamieji taisydami atskirus vertinimo varianto lapus ištaise tik balus lenteleje, o balai aprašomojoje vertinimo dalyje ištaisyti nebuvo. Visa tai irodo, kad nuo pat pradžiu buvo vienintelis vertinimo variantas su 62 balais, kad i byla buvo idetas 62 balu atspausdintas vertinimas, kad klaidos nepadare nei skyriaus specialiste, nei V. M..

Ivertinant išdestyta, negalima daryti išvados, jog nebuvo nusikalstamo ivykio, kaip nurodyta D. B. apeliaciniame skunde. Toki nusikalstama ivyki apylinkes teismas nuosprendyje nustate byloje surinktais ir ištirtais irodymais, kuriu pagristumu apeliacines instancijos teismas neturi pagrindo netiketi. Pažymetina ir tai, kad nusikaltimo ivykis yra vienas iš nusikalstamos veikos požymiu, todel apylinkes teismas, nustates, kad ivykis, pasireiškes priešingu teisei elgesiu buvo, bet jo negalima laikyti nusikalstama veika, o tik drausminiu nusižengimu, pagristai D. B. išteisino vienu iš dvieju LR BPK 303 str. 5 dalyje numatytu išteisinimo pagrindu, t.y. nenustacius, kad jis padare nusikaltima, turinti LR BK 300 str. 1 dalyje numatytu požymiu (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprende:

Išteisintojo D. B. apeliacini skunda atmesti.

Lietuvos Respublikos Generalines prokuraturos prokuroro apeliacini skunda patenkinti.

Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2007 m. kovo 26 d. nuosprendi pakeisti.

Nuosprendi dalyje del T. U. išteisinimo pagal BK 300 str. 1 d., BK 24 str. 4 d., 228 str. 1 d., M. V. išteisinimo pagal BK 24 str. 6 d., 300 str. 1 d., D. B. išteisinimo pagal BK 300 str. 1 d., 228 str. 1 d., P. K. išteisinimo pagal BK 24 str. 4 d., 300 str. 1 d., 24 str. 4 d., 228 str. 1 d., panaikinti ir priimti nauja nuosprendi:

T. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir BK 24 str. 4 d., 228 str. 1 d., ir nuteisti:

pagal LR BK 300 str. 1 d 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda; pagal LR BK 24 str. 4 d., 228 str. 1 d. 60 MGL (7500 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p. paskirtasias bausmes subendrinti apemimo budu ir galutine subendrinta bausme skirti bauda 60 MGL (7500 Lt) dydžio.

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 300 str. 1 d., ir skirti bauda 40 MGL (5000 Lt) dydžio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 3 d. paskirta bausme subendrinti visiško sudejimo budu su bausme paskirta už nusikaltimo, numatyto LR BK 228 str. 1 d., padaryma ir galutine subendrinta bausme skirti 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda ir teises dirbti valstybes tarnyboje atemima dviems metams.

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. BK 228 str. 1 d., ir nuteisti:

pagal LR BK 300 str. 1 d. 80 MGL (10000 Lt) dydžio bauda; pagal LR BK 228 str. 1d. ir teises dirbti valstybes tarnyboje atemimu 4 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 3 d. paskirtasias bausmes subendrinti visiško sudejimo budu ir galutine subendrinta bausme skirti bauda 80 MGL (10000 Lt) dydžio ir teises dirbti valstybes tarnyboje atemima 4 metams.

P. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 300 str. 1 d. ir BK 24 str. 4 d., 228 str. 1 d. , ir nuteisti:

- pagal LR BK 300 str. 1 d. 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda;

- LR BK 24 str. 4 d., 228 str. 1 d. 70 MGL (8750 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p. paskirtasias bausmes subendrinti apemimo budu ir galutine subendrinta bausme skirti bauda 70 MGL (8750 Lt) dydžio.

Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.