- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-19
- Bylos Nr.
- 1-116-277/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-59-1-00228-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Baliulis
- Nukentėjusysis
- A. S., N. P.
- Kaltinamasis
- A. K. O.
- Advokatai
- Romanas Bareika
Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Algirdas Baliulis, sekretoriaujant Ingai Sivickienei, dalyvaujant prokurorui Borisui Poltoržicki, gynėjui V. B., nukentėjusiosioms A. S. ir N. P., nukentėjusiosios A. S. atstovui advokatui Romanui Bareikai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. K. O., gimęs (duomenys neskelbtini) Ignalinoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis Ignalinos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime, deklaravęs gyvenamąją vietą Vilniuje, (duomenys neskelbtini) aukštojo išsilavinimo, susituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) valstybiniame mokslinių tyrimų institute Fizinių ir technologijos mokslų centre, neteistas, kaltinamas dėl vienos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. O. 2011 m. birželio mėnesio pirmoje pusėje Ignalinos rajono savivaldybės Kairiškės kaime iš A. S. ir N. P. žemės sklypo, kadastrinis Nr.4580/0003:80, pagrobė A. S. ir N. P. priklausantį 3,37 m³ tūrio granitinį riedulį, kainuojantį 5055 Lt.
A. K. O. pripažino, kad 2011 m. birželio mėnesio pradžioje be žemės sklypo savininkų žinios iš žemės sklypo, esančio prie Kairiškės kaimo, į savo žemės sklype Antagavės kaime esančią lauko akmenų ekspoziciją pervežė maždaug 4 m³ granitinį akmenį, bet mano, kad šie veiksmai nelaikytini vagyste, nes įsitikinęs, jog lauko akmenys yra ne žemės sklypo savininko, o visos visuomenės nuosavybė. Iš matininko G. K. žodžių žinojo, kad žemės sklypo, iš kurio paėmė ir į savo žemės sklypą atvežė akmenį, savininkė yra A. S..
Nukentėjusioji A. S. paaiškino, kad jai ir seseriai N. P. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis Ignalinos rajono savivaldybės Kairiškės kaime. Žemės sklype buvo didelis akmuo. Ketino akmenyje padaryti įrašą senelių atminimui. 2011 m. liepos 9 d. su meistru A. M. atvažiavo į Kairiškės kaimą apžiūrėti akmens, bet jo neberado. Pradėjo akmens ieškoti ir rado jį prie Gavio ežero A. K. O. žemės sklype. Akmuo išvežtas be jos žinios. Padaryta žala 5055 Lt, bet siekia ne žalos atlyginimo pinigais, o kad akmuo kaltininko būtų grąžintas į ankstesnę vietą jos žemės sklype.
Nukentėjusioji N. P. paaiškino, kad jai ir seseriai A. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis Kairiškės kaime. Žemės sklype buvo didelis akmuo. Su seserim yra nustačiusios žemės sklypo naudojimo tvarką. Tas akmuo pateko į sesers naudojamą žemės sklypo dalį. 2011 m. vasarą iš sesers sužinojo, kad akmuo pagrobtas. Mano, kad kaltininkas privalo grąžinti akmenį į pirmesnę vietą.
Liudytojas G. K. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) valstybinėje įmonėje Valstybės žemės fondas. Rengia žemėtvarkos projektus Vidiškių kadastrinėje vietovėje. 2011 m. vasarą į jį kreipėsi A. K. O., norėdamas sužinoti, kam priklauso žemės sklypas Kairiškės kaime, kuriame yra didelis akmuo. Aiškino, kad norėtų tą akmenį įsigyti. Pasitikslinęs vietoje, pranešė A. K. O., kad žemės sklypas priklauso A. S. ir N. P.. Vėliau, sutikęs kažkurią iš žemės sklypo savininkių ir pasiteiravęs, sužinojo, kad A. K. O. dėl akmens įsigijimo nesikreipė. Dar vėliau iš publikacijos vietiniame laikraštyje sužinojo, kad akmuo išvežtas be žemės sklypo savininkių žinios.
Liudytojas A. M. paaiškino, kad 2011 m. vasarą A. S. kreipėsi į jį dėl įrašo akmenyje, todėl 2011 m. liepos 9 d. kartu su A. S. važiavo apžiūrėti akmens, bet A. S. nurodytoje vietoje akmens nebuvo.
Liudytojas V. J. paaiškino, kad pažįsta A. K. O., nes 2010 metų rudenį už 400 Lt pardavė jam šešis akmenis, buvusius jo žemėje Gerveliškės kaime. Tąkart, važiuojant į Gerveliškės kaimą pro Kairiškės mišką, A. K. O. pamatė pakelėje didelį akmenį ir pasiteiravo, kam jis priklauso. Akmuo buvo ne jo žemėje, o kieno tas žemės sklypas, nežinojo, todėl patarė A. K. O. apie žemės sklypo savininką pasiteirauti žemėtvarkos skyriuje. 2011 m. vasaros pradžioje, važiuodamas pro Kairiškės mišką pamatė, kad prie akmens yra uždarosios akcinės bendrovės „Meleksas“ kranas ir sunkvežimis. Akmuo buvo keliamas į sunkvežimį. Netoliese stovėjo A. K. O.. Paklaustas, ar rado akmens savininką, A. K. O. atsakęs, kad savininkė S.
Liudytojas K. K. paaiškino, kad gyvena Pagavaičio kaime, pažįsta netoliese gyvenantį A. K. O.. 2011 m. liepos pradžioje į jo sodybą atvažiavo dvi moterys ir teiravosi apie akmenis kolekcionuojantį žmogų. Suprato, kad kalbama apie O., nors moterys minėjo kitokią pavardę. Paaiškino kaip nuvažiuoti iki A. K. O. sodybos. Vėliau netoli nuo A. K. O. sodybos sutiko kaimyną A. Š. ir su juo šnekėjosi, kai tos pačios moterys prie jų priėjo ir pradėjo aiškinti, kad prie A. K. O. sodybos esantis akmuo pavogtas iš jų žemės sklypo.
Liudytojas A. Š. paaiškino, kad gyvena Pagavės kaime, pažįsta netoliese gyvenantį A. K. O.. 2011 m. vasarą, tiksliai datos neatsimena, sutiko pievą šienaujantį A. K. O., kuris paaiškino, kad ruošia vietą akmeniui, kurį ketina atsivežti iš Vidiškių apylinkių. Vėliau akmuo į tą vietą buvo atgabentas. Po kelių dienų sutiko kaimyną K. K. ir su juo šnekėjosi, kai priėjo dvi moterys ir pradėjo teirautis, kam priklauso paminėtas akmuo. Paaiškino, kad akmenį atsivežė A. K. O.. Moterys sakė, kad akmuo pavogtas iš jų žemės sklypo.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l.29) patvirtina, kad 19,45 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr.4580/0003:80, esančio Ignalinos rajono savivaldybės Kairiškės kaime, savininkės yra N. P. ir A. S..
Daiktų apžiūros protokolas (b.l.49-53), Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. balandžio 6 d. raštas Nr.(4)-1.7-1084 (b.l.56-57) ir uždarosios akcinės bendrovės „Granitas“ direktoriaus R. U. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (b.l.58) patvirtina, kad Gavio ežero pakrantėje yra 3,37 m³ granitinis riedulys, kainuojantis 5055 Lt.
Įvertinęs nukentėjusiųjų, liudytojų ir kaltinamojo parodymus, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, daiktų apžiūros protokole ir Lietuvos geologijos tarnybos rašte esančius duomenis, teismas pripažįsta, jog šių įrodymų pakanka konstatuoti, kad A. K. O. 2011 m. birželio mėnesio pirmoje pusėje Ignalinos rajono savivaldybės Kairiškės kaime iš A. S. ir N. P. žemės sklypo, kadastrinis Nr.4580/0003:80, pagrobė A. S. ir N. P. priklausantį 3,37 m³ tūrio granitinį riedulį, kainuojantį 5055 Lt, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.
Teismas atmeta A. K. O. aiškinimą, kad žemės sklype esantys akmenys nėra žemės sklypo savininko nuosavybė, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.40 straipsnis, apibrėžiantis žemės sklypo savininko teisių turinį, nustato, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, kuriam, aišku, priskirtini ir žemės sklype esantys rieduliai.
Tiriant A. K. O. asmenybę nustatyta, kad jis pirmiau neteistas.
A. K. O. padarė nesunkų nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiosiomis ir susitarė dėl žalos pašalinimo, yra pagrindo manyti, kad nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes nusikalto pirmą kartą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Esant tokioms aplinkybėms, A. K. O. gali būti taikomos Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies nuostatos ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 303-307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. K. O. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.
Patvirtinti A. K. O. ir A. S. susitarimą dėl žalos pašalinimo, pagal kurį A. K. O. įsipareigojo iki 2012 m. gruodžio 1 d. riedulį, išvežtą iš A. S. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio Ignalinos rajono savivaldybės Kairiškės kaime, grąžinti į buvusią vietą akmens „veidu“ į pietus.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, A. K. O. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos pašalinimą, įpareigojant su A. S. sudarytame susitarime dėl žalos pašalinimo nustatytu terminu ir sąlygomis grąžinti 3,37 m³ granitinį riedulį į A. S. žemės sklypą, kadastrinis Nr.4580/0003:80, esantį Ignalinos rajono savivaldybės Kairiškės kaime.
Bylą nutraukti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.